- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- I1-2407-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00546-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą elgesį ir neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 1-2).
1.1. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas dviem paroms, iš jo paimti visi asmeniniai daiktai, dokumentai, telefonai, diržas, akiniai. 2020 m. vasario 6 d. buvo suimtas trims mėnesiams, Vilniaus VPK Širvintų skyriaus pareigūnų prašė grąžinti akinius, tačiau pareigūnai jų negrąžino. Todėl be akinių negali skaityti, rašyti, susipažinti su teismo medžiaga, skaitydamas be akinių žalojo savo regėjimą, dėl to patyrė depresiją, nepatogumus.
1.2. Teigia, kad 2020 m. vasario 6 d. Širvintų skyriaus pareigūnai iš Vilniaus areštinės jį išsivežė 6.20 val. nespėjus pavalgyti pusryčių, nedavė jokio sauso davinio, į Vilniaus areštinę buvo grąžintas jau po pietų, todėl gavo tik vakarienę. Todėl tokiais veiksmais pareigūnai jį kankino, žalojo sveikatą, priversdami badauti, prašo atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 6-10) paaiškino, kad 2020 m. sausio 25 d. ir 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariate (toliau - Širvintų r. PK) pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pareiškėjo. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 4 d., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas. 2020 m. vasario 4 d. iš jo buvo paimti laikinai saugoti daiktai: mobilus telefonas Samsung, juodos palvos, mobilus telefonas NOKIA juodos spalvos, mobilus telefonas Primo by Doro, pilkos spalvos, akumuliatorius NOKIA, juodas odinis telefono dėklas, pildyk kortelės PIN, PUK, Juodas raištelis, 22 centai, juoda odinė piniginė su pareiškėjo asmens tapatybės kortele, du litriniai buteliai Kraštiečių alaus 7,5, 3 raktai. 2020 m. vasario 6 d. 7.30 val. pareiškėjas iš Vilniaus AVPK areštinės buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus AVPK areštinėje nuo 2020 m. vasario 4 d. 14.56 val. iki 2020 m. vasario 7 d. 9.31 val. kameroje Nr. 19. Kiekvieno priėmimo į areštinę metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų ir jo buvimo areštinėje laikotarpiu, skundų ar prašymų dėl laikymo areštinėje sąlygų ar nusiskundimų dėl sveikatos būklės, neužfiksuota.
2.1. Dėl pareiškėjo teiginio, kad 2020 m. vasario 6 d. negavo pusryčių ir pietų, nes dienos metu buvo vežamas į Širvintų r. PK procesiniams veiksmams atlikti, paaiškino, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (Vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr.IV-247) 63 punktą areštantai maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Vilniaus AVPK areštinėje pusryčiai patiekiami nuo 6.30 val. iki 7.00 val., pietūs nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Pareiškėjas iš Vilniaus AVPK areštinės 2020 m. vasario 6 d. buvo 6.28 val. konvojuotas į Širvintų r. PK. ir grąžintas 2020 m. vasario 6 d. 12.34 val.
2.2. Pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/IV-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, 98 punktą, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto trunka ne ilgiau kaip 6 valandas, sausas maisto davinys nėra išduodamas. Taip pat pažymi, kad areštinėje laikomiems asmenims, kurie dienotvarkėje nustatytu laiku areštinėje nevalgė, maistas duodamas juos sugrąžinus į areštinę. Teigia, kad areštinėje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus AVPK administraciją su skundu, kad 2020 m. vasario 6 d. negavo pusryčių ir pietų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų.
4. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. iš Vilniaus AVPK Širvintų rajono PK konvojuotas į Vilniaus AVPK Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę (b. l. 14).
4.1. Iš Vilniaus AVPK Širvintų rajono PK 2020 m. vasario 4 d. „Į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo“ (toliau – ir Protokolas) matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimti laikinai saugoti daiktai: mobilus telefonas Samsung, juodos palvos, mobilus telefonas NOKIA juodos spalvos, mobilus telefonas Primo by Doro, pilkos spalvos, akumuliatorius NOKIA, juodas odinis telefono dėklas, pildyk kortelės PIN, PUK, juodas raištelis, 22 centai, juoda odinė piniginė su pareiškėjo asmens tapatybės kortele, du litriniai buteliai Kraštiečių alaus 7,5. 3 raktai (b. l. 19-20).
4.2. Iš vyresniosios tyrėjos 2020 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus AVPK Širvintų r. PK 2020 m. sausio 25 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos (b. l. 21). Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 4 d., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas. 2020 m. vasario 6 d. 7.30 val. pareiškėjas iš Vilniaus AVPK areštinės buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK. 2020 m. vasario 6 d. 8.37 val. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03765-20 medžiaga perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui dėl kardomosios priemonės pareiškėjui skyrimo. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras su pareiškimu skirti kardomąją priemonę suėmimą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, todėl pareiškėjas buvo pristatytas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, kur jam skirta sankcija suėmimas trims mėnesiams.
5. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveiki) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A525-1953/2013, Nr. A-3070-556/2018).
5.1. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-1130-556/2017, Nr. A-686-261/2016, Nr. A-2175-662/2015, Nr. A-1997-415/2017, Nr. A-323-1062/2018).
5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, jog nurodytos nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT administracinėje byloje Nr. A502–906/2008 ir kt.).
5.3. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
6. Vadovaujantis Vilniaus PN atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus AVPK areštinėje nuo 2020 m. vasario 4 d. 14.56 val. iki 2020 m. vasario 7 d. 9.31 val. kameroje Nr. 19.
7. Pareiškėjas prašo priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK. Žalą sieja su jo teisių pažeidimu jo prašymu negrąžinus akinių paimtų kratos metu, neužtikrinus tinkamo maitinimo, todėl, vertinant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti ar pareigūnai veikė teisėtai.
8. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės - suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, į teritorinės policijos įstaigos areštinę suimtieji gali būti perkelti (uždaromi) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme ne ilgesniam nei 15 parų laikotarpiui.
9. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 redakcija su vėlesniais įstatymo pakeitimais) nustato vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Šios Instrukcijos 3 punkto 3.13. papunktyje nustatyta, kad visuminė asmens krata - į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus. Instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir surašomas asmens kratos protokolas. Taip pat atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Šiems asmenims policijos areštinėje draudžiami turėti daiktai paimami, tai pažymima asmens kratos protokole. Asmeniui atsisakius pasirašyti protokole, policijos pareigūnas, atlikęs asmens kratą, apie tai pažymi asmens kratos protokole ir nurodo asmens atsisakymo pasirašyti priežastis, jei tokios priežastys išsakomos.
10. Apie paimtus pinigus ir daiktus informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Iš asmens paimti pinigai ar kiti daiktai, pasirašius juos gavusiems pareigūnams, dedami į specialiai tam skirtą maišelį, kuris prireikus gali būti kartu vežamas su asmeniu jį konvojuojant ar perduodamas saugoti, už tai atsakingam asmeniui. Paimti pinigai ir daiktai gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar baudžiamosios bylos BPK nustatyta tvarka (Instrukcijos 15 punktas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ne kiekvienas pareigūno elgesys, turintis žmogui nemalonių padarinių, gali būti pripažintas neteisėtu.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. iš pareiškėjo buvo paimti laikinai saugoti daiktai: mobilus telefonas Samsung, juodos palvos, mobilus telefonas NOKIA juodos spalvos, mobilus telefonas Primo by Doro, pilkos spalvos, akumuliatorius NOKIA, juodas odinis telefono dėklas, pildyk kortelės PIN, PUK, juodas raištelis, 22 centai, juoda odinė piniginė su pareiškėjo asmens tapatybės kortele, du litriniai buteliai Kraštiečių alaus 7,5. 3 raktai. Tai patvirtina daiktų patikra ir surašytas protokolas. 2020 m. vasario 4 d. surašytame Protokole nėra paminėti pareiškėjo skunde minimi iš jo paimti ir negrąžinti akiniai. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus AVPK Širvintų r. PK surašytu protokolu, nors protokolas ir nėra patvirtintas pareiškėjo parašu, jam atsisakius pasirašyti protokole. Be to iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kiekvieno priėmimo į areštinę metu buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų ir jo buvimo areštinėje laikotarpiu, skundų ar prašymų dėl laikymo areštinėje sąlygų ar nusiskundimų dėl sveikatos būklės, neužfiksuota.
12. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. vasario 6 d. negavo pusryčių ir pietų, nes dienos metu buvo vežamas į Širvintų r. PK procesiniams veiksmams atlikti.
12.1. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (Vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr.IV-247) 63 punktą areštantai maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis. Karštas maistas turi būti patiekiamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Areštantams, kurie negali pavalgyti laiku, šiltas (pašildytas) maistas patiekiamas atskirai (Taisyklių 64 punktas). Konvojuojant areštantus iš policijos areštinės į kitą policijos įstaigą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, policijos areštinės pareigūnai privalo pasirašytinai informuoti konvojaus vyresnįjį, kada pagal policijos areštinės dienotvarkę areštantui buvo pateiktas maistas ir kada areštantas bus maitinamas kitą kartą. (Taisyklių 66 punktas).
12.2. Nustatyta, kad Vilniaus AVPK areštinėje pusryčiai patiekiami nuo 6.30 val. iki 7.00 val., pietūs nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Pareiškėjas iš Vilniaus AVPK areštinės 2020 m. vasario 6 d. 6.28 val. konvojuotas į Širvintų r. PK. ir grąžintas 2020 m. vasario 6 d. 12.34 val. Pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/IV-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, 98 punktą, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto trunka ne ilgiau kaip 6 valandas, sausas maisto davinys nėra išduodamas. Taip pat pažymėtina, kad areštinėje laikomiems asmenims, kurie dienotvarkėje nustatytu laiku areštinėje nevalgė, maistas duodamas juos sugrąžinus į areštinę. Areštinėje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus AVPK administraciją su skundu, jog 2020 m. vasario 6 d. negavo pusryčių ir pietų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto maitinimo atmetami kaip nepagrįsti.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad Vilniaus AVPK ar jo darbuotojai veikė kaip nors priešingai nei juos įpareigoja veikti teisės aktai. Todėl vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu pripažintini neturtinės žalos faktą. Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.