Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rofolis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rofolis“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ (senoje Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) versijoje Pirkimo Nr. 740183; naujoje CVP IS versijoje Pirkimo ID 316838; toliau – ir Pirkimas) bei 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą atmesti ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenziją; įpareigoti BĮ Infrastruktūros valdymo agentūrą UAB „Rofolis“ pasiūlymą nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą Pirkime. Atsakovė 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu, atsižvelgusi į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 8 dalimi, Pirkimo sąlygų 15.1.10 bei 15.1.17 papunkčiais, atmetė ieškovės pasiūlymą. Ieškovė 2025 m. gegužės 16 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą ir ieškovės pasiūlymą nagrinėti iš naujo. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad verčiasi statybine veikla, kurią vykdo tik Lietuvos Respublikoje, jokių ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiomis valstybėmis ar jų teritorijomis ieškovė neturi. Ieškovė apie 20 metų dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose gynybos srityje. Ieškovės akcininkė A. M. (A. M.), nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jai priklauso tik nedidelė dalis (34 proc.) akcijų, todėl ji pagal VPĮ 2 straipsnio 15¹ dalį nėra laikytina ieškovę kontroliuojančiu asmeniu. Be to, akcininkė faktiškai nedalyvauja ieškovės veikloje, o jai pagal įgaliojimą atstovauja nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovė 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu pretenziją atmetė, nurodydama, kad kompetentinga institucija pripažino, jog ieškovė atitinka Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas laikomas keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams, todėl Pirkimo sutarties sudarymas su ieškove keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakovė nurodė, kad pretenzijoje pateikta informacija dėl įgaliojimo suteikimo kitam asmeniui, anksčiau sudarytoms viešųjų pirkimų sutartims ir leidimo akcininkei nuolat gyventi Lietuvoje neturi įtakos kompetentingos institucijos padarytai išvadai.

3. Ieškovės nuomone, atsakovės sprendimai yra nemotyvuoti, neproporcingi, diskriminuojantys ieškovę. Atsakovė pažeidė pareigą motyvuoti sprendimus – juose nurodomos teisės aktų, Pirkimo sąlygų nuostatos, tačiau nepateikiamas faktinis pagrindas dėl ieškovės ar jos akcininkų veiklos ar ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Vien tai, kad ieškovės akcininkė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, savaime nesudaro pagrindo vertinti ieškovę kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovė yra lietuviško kapitalo įmonė. Mirus pagrindiniam akcininkui, pasikeitė įmonės akcininkų struktūra bei paveldėjimo būdu A. M. įgijo 34 proc. ieškovės akcijų. A. M. turi galiojantį ir nepanaikintą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, A. M. yra suteikusi generalinį įgaliojimą savo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, atstovauti jai ieškovės valdyme. A. M. pagal VPĮ 2 straipsnio 15¹ dalį nėra laikytina ieškovę kontroliuojančiu asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas yra ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas. Pagal VPĮ 47 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, jog tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pagal Perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-670 (toliau – ir Aprašas), 4 punktą perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, vertina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje veikianti Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V‑463 „Dėl Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisijos sudarymo“ (toliau – Nacionalinio saugumo komisija).

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGISSĮ) 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

7. Pirkimo sąlygų 14.4 papunktyje numatyta, kad nustačiusi galimą laimėtoją atsakovės viešojo pirkimo komisija kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl informacijos, ar tiekėjas, jo subtiekėjas, gamintojas ar jų siūlomos paslaugos ar darbai gali kelti grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui. Pirkimo sąlygų 15.1.10 papunktyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisija atmeta galutinį pasiūlymą, jeigu kompetentingos institucijos pateikia informacijos, jog tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, ar gamintojas (įskaitant jo valdymo organus, akcininkus, teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją.

8. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir Pirkimo sąlygas, nurodė, kad perkančioji organizacija neturi pakankamai kompetencijos visapusiškai įvertinti pirkimų informacijos, susijusios su nacionalinio saugumo interesais, o tokį vertinimą atlieka speciali Nacionalinio saugumo komisija. Perkančioji organizacija dėl kompetencijos stokos ir nepavestų funkcijų taip pat negali savaip interpretuoti kompetentingos institucijos pateiktos informacijos dėl tiekėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

9. Teismas nustatė, kad Gynybos resursų agentūra prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – GRA) kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, pašydama įvertinti, ar viešojo pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Rofolis“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo komisija, įvertinusi informaciją, kad viena įmonės akcininkių, kontroliuojančių 33,99 proc. bendrovės akcijų, yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu pripažino, jog UAB „Rofolis“ atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų ir viešojo pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Rofolis“ keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo komisija, įvertinusi UAB „Rofolis“ pretenzijoje pateiktą papildomą informaciją, 2025 m. gegužės 28 d. posėdžio metu nusprendė, kad pateiktos naujos faktinės aplinkybės nepaneigia grėsmės nacionaliniam saugumui ir nutarė palikti galioti 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu priimtą sprendimą.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-147-553/2024 išaiškinta, jog perkančioji organizacija, gavusi kompetentingos institucijos informaciją, kad tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, neturi pareigos atlikti tolesnio pateiktos informacijos vertinimo ir vien šiuo pagrindu gali laikyti, kad tiekėjas yra nepatikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovė, gavusi informaciją, jog UAB „Rofolis“ akcininkė, turinti 33,99 proc. bendrovės akcijų, yra (duomenys neskelbtini) pilietė, taip pat Nacionalinio saugumo komisijos sprendimą dėl UAB „Rofolis“ neatitikties nacionalinio saugumo reikalavimams, turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą ir neprivalėjo detaliau analizuoti UAB „Rofolis“ nurodytos informacijos. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta informacija, kad bendrovės akcininkė realiai nedalyvauja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose, o visus sprendimus priima bei pasirašo (duomenys neskelbtini), nepaneigia Nacionalinio saugumo komisijos išvadų pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o kitų ieškovės argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, plačiau neanalizavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB ,,Rofolis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: panaikinti atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. ir 2025 m. gegužės 29 d. sprendimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas neįvertino ieškovės argumentų dėl sprendimų nemotyvavimo. Atsakovės sprendimuose nepateiktas faktinis pagrindas dėl ieškovės ar jos dalyvių neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

13.2. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė VPĮ 47 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) raštuose nurodė, jog neturi informacijos, kad ieškovė ar jos akcininkė turi interesų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.

13.3. Vien Nacionalinio saugumo komisijos protokole pateikti išaiškinimai apie politinę situaciją, kylančias grėsmes iš priešiškų valstybių, Pirkimo objekto svarbą ir galimas informacines atakas nepaneigia to, kad, užtikrinant ieškovės ūkinės veiklos laisvę, teisinį tikrumą ir aiškumą, sprendimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams turi būti priimamas pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatas. Šiuo atveju Pirkimo sąlygos nenumatė pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime vien dėl to, kad ieškovės akcininkė A. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė.

13.4. Nacionalinio saugumo komisija pagal teisės aktus vertina pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, tačiau esant aiškiai ir nedviprasmiškai kompetentingų institucijų informacijai apie tai, kad nei ieškovė, nei jos akcininkė nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, teisės aktai nesuteikia galimybės komisijai pateikti politinio pobūdžio interpretacijas, nesusijusias su nagrinėjama situacija, siekiant konstatuoti tariamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Vien abstrakčių, spekuliatyvių teiginių apie grėsmes dėl to, kad priešiškos valstybės gali užmegzti ryšius su (duomenys neskelbtini) piliečiais, neatsižvelgiant į tai, jog apie tokias grėsmes kompetentingos institucijos apskritai nepasisakė, negalima savaime vertinti kaip leidžiančių pripažinti ieškovės ar jos akcininkų neatitiktį nacionalinio saugumo interesams. Ieškovės pripažinimas neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, remiantis abstraktaus, spekuliatyvaus pobūdžio teiginiais, pažeidžia ieškovės ūkinės veiklos laisvę ir teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principus.

13.5. Ieškovės akcininkei A. M. priklauso tik maža akcijų dalis, ji nėra galutinė naudos gavėja, nedalyvauja įmonės valdyme ir turi leidimą gyventi Lietuvoje.

14. Atsakovė BĮ Infrastruktūros valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

14.1. Atsakovė, priimdama sprendimus, vadovavosi Nacionalinio saugumo komisijos išvadomis, kurių neturėjo diskrecijos aiškinti ar papildomai vertinti. Vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 8 dalimi ir Pirkimo sąlygų 14.4, 15.1.10, 15.1.17 papunkčiais, kompetentingos institucijos pateiktas vertinimas, kad tiekėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra pakankamas pagrindas atmesti pasiūlymą. Šią informaciją (faktinį ir teisinį sprendimo pagrindą) atsakovė nurodė sprendimuose.

14.2. Ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo prašiusi pateikti kompetentingų institucijų perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos ir (ar) išvadų dėl jos neatitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams. Perkančioji organizacija jokiame dokumente nebuvo nurodžiusi, kad minėti dokumentai yra įslaptinti ar egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių ši informacija nebus teikiama.

14.3. Ieškovės argumentai, kuriais ji kvestionuoja Nacionalinio saugumo komisijos išvadas, nepagrįsti. Byloje sprendžiami ne Nacionalinio saugumo komisijos, o atsakovės veiksmų (priimtų sprendimų) pagrįstumo ir teisėtumo klausimai. Atsakovė neturi nei teisinio pagrindo, nei realios kompetencijos papildomai vertinti ar nesivadovauti jai pateiktais kompetentingų institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su šiais atsakovės argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Atsakovė BĮ Infrastruktūros valdymo agentūra paskelbė apie viešąjį pirkimą „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“. Pirkimo objektas – daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbai (Pirkimo sąlygų 2.1 papunktis). Tiekėjas pagal Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus privalo suprojektuoti ir pastatyti daugiafunkcinės šaudyklos kompleksą Nr. 19 Rūdninkų karinio poligono teritorijoje (Pirkimo sąlygų 2.3–2.4 papunkčiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymu (toliau – LKRKPĮ), Pirkimo objektas priskiriamas valstybinės svarbos projektui (Pirkimo sąlygų 2.7.1 papunktis). Pirkimas, vadovaujantis LKRKPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, siekiant įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Madride priimtą sprendimą stiprinti rytinį NATO flangą (užtikrinant kaip galima greitesnį sąjungininkų karinių vienetų dislokavimą Lietuvos teritorijoje, sukuriant tarptautiniams kariniams vienetams dislokuoti reikiamą infrastruktūrą), vykdomas neskelbiamų derybų būdu (Pirkimo sąlygų 1.3 papunktis).

18. BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros direktoriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-230 sudaryta Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr.19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbų viešojo pirkimo komisija, kuriai pavesta organizuoti ir atlikti Pirkimo procedūras.

19. Ieškovė UAB „Rofolis“ 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė pasiūlymą Pirkime.

20. GRA kreipėsi į VSD, AOTD ir Generalinę prokuratūrą, siekdama patikrinti, ar yra duomenų, kad tiekėja UAB ,,Rofolis“, galinti būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, ir bendrovę kontroliuojantys asmenys galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

21. Generalinė prokuratūra 2024 m. gruodžio 11 d. rašte nurodė, kad neturi duomenų apie UAB ,,Rofolis“ galimą atitiktį NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 3–5, 10 punktuose nurodytiems vertinimo kriterijams. VSD 2024 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad šiuo metu nedisponuoja žvalgybos informacija, jog bendrovė turi interesų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. VSD atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš įmonės akcininkių, kontroliuojančių 33,99 proc. įmonės akcijų, yra (duomenys neskelbtini) pilietė. AOTD 2024 m. gruodžio 19 d. rašte nurodė, kad šiuo metu neturi informacijos, jog UAB ,,Rofolis“, jos subrangovai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai ir juos kontroliuojantys asmenys kelia riziką nacionaliniam saugumui ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

22. GRA, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, taip pat į tai, jog remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija negalima daryti vienareikšmės išvados dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją su prašymu įvertinti, ar viešojo pirkimo sutarties sudarymas su UAB ,,Rofolis“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, ar šios tiekėjos pasiūlymas turėtų būti atmestas.

23. Nacionalinio saugumo komisija 2025 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą, kuriame bendru sutarimu nutarė rekomenduoti perkančiajai organizacijai kreiptis į VSD su prašymu pateikti papildomos informacijos dėl 2024 m. gruodžio 17 d. rašte minimos UAB „Rofolis“ akcininkės, (duomenys neskelbtini) pilietės, kontroliuojančios 33,99 proc. bendrovės akcijų, galimų ryšių su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, nurodant, ar šie ryšiai kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui. Gavus minėtą informaciją, kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją dėl papildomo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo.

24. GRA 2025 m. vasario 27 d. kreipėsi į VSD su prašymu pateikti informaciją dėl UAB „Rofolis“ akcininkės, (duomenys neskelbtini) pilietės, kontroliuojančios 33,99 proc. bendrovės akcijų, galimų ryšių su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, nurodant, ar šie ryšiai kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui.

25. VSD 2025 m. kovo 21 d. rašte nurodė, kad šiuo metu nedisponuoja žvalgybos informacija, jog rašte minimas asmuo turi interesų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.

26. GRA 2025 m. kovo 25 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją su prašymu įvertinti, ar viešojo pirkimo sutarties sudarymas su UAB ,,Rofolis“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, ar šios tiekėjos pasiūlymas turėtų būti atmestas.

27. Nacionalinio saugumo komisija 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu bendru sutarimu nutarė pripažinti, kad UAB „Rofolis“ atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų ir Pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Rofolis“ dėl daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbų įsigijimo keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio protokolo Nr. VLK-59-(9.9 E) skiltyje ,,Svarstymas ir vertinimas“ pažymėta, kad:

27.1. Statoma infrastruktūra yra Rūdininkų kariniame poligone, kuris bus naudojamas priimti Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenės brigadą, kuri dislokuojama Lietuvoje. Tai yra vienas iš prioritetinių ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir visos Lietuvos valstybės tikslų, siekiant didinti saugumą Lietuvos valstybėje. Be to, statoma infrastruktūra bus skirta Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimui ir jų pasiruošimui prireikus ginklu ginti valstybę nuo galinčių kilti karinių grėsmių. Dėl šių priežasčių patikimų ir nacionalinio saugumo interesus atitinkančių tiekėjų atranka turi ypatingą svarbą. Rūdninkų karinis poligonas ir visi jame statomi objektai neabejotinai yra kritinės reikšmės infrastruktūra, kurios vystymas privalo būti nenutrūkstamas ir patikimas. Kitu atveju, Lietuvos kariuomenė, kaip ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, nebegalėtų tinkamai vykdyti joms priskirtų krašto gynybos funkcijų, tai gali sukelti realią egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei. Tiekėjai, tiekiantys statybos ar projektavimo darbus Lietuvos kariuomenei, negali kelti nė mažiausios rizikos ar abejonių dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams ar patikimumo.

27.2. VSD 2025 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėta, kad Lietuvai strategiškai svarbūs ūkio sektoriai sulaukia fizinių ir juridinių asmenų, kurie turi nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių ryšių Rusijoje, Kinijoje ir Baltarusijoje, dėmesio. VSD, pasisakydama apie ekonominį saugumą, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) paprastai siekia paveikti kitos šalies sprendimus ar poziciją taikydama politines, ekonomines priemones ar pasitelkdama verslo ryšius. (duomenys neskelbtini) aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) subjektai iki šiol nori išlaikyti Lietuvoje turėtus verslo ryšius ar kurti naujus, kuriuos galėtų panaudoti įtakai didinti, atskiriems pelningiems verslo sandoriams sudaryti, tarptautinėms sankcijoms apeiti ar lobizmui. Jie labiausiai pasitiki asmenimis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius. Kita strategija – pasitelkti įtakingų ryšių (duomenys neskelbtini) turinčius (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie vystytų verslą Lietuvoje. Tokios įmonės, neatmestina, naudojamos ir priešiškų šalių žvalgybos tarnybų priedangai. Viena iš įmonės akcininkių yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl, kaip pažymėta VSD 2025 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, tokie asmenys yra rizikos grupėje ir jie gali būti pasitelkti (duomenys neskelbtini) institucijų žvalgybos operacijoms vykdyti. Atsižvelgiant, kad Pirkimo objektas priskirtinas Rūdninkų karinio poligono infrastruktūrai, ją naudos ir Vokietijos sunkioji brigada, todėl dėl didelės šio objekto svarbos valstybės saugumui, privalu, jog rangovai, ketinantys atlikti rangos darbus, būtų visiškai patikimi. Nors akcininkė neturi kontrolinio akcijų paketo, tačiau VSD ir AOTD grėsmių vertinimuose nurodytos rizikos ir galimybė joms pasireikšti šiame projekte yra negalima ir privalo būti užkardyta.

27.3. Kadangi (duomenys neskelbtini) pilietė neatitinka kontroliuojančio asmens apibrėžimo, nurodyto NSUSOAĮ 1 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, komisijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kaip kiti pagrįsti duomenys dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams pagal NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Komisijos vertinimu, kylančių rizikų būtų neįmanoma efektyviai valdyti, todėl konstatuotina, kad šios aplinkybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

27.4. Komisija taip pat pažymėjo, kad tokios įmonės, kurios akcininkė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, pasitelkimas gali padaryti žalos ir krašto apsaugos sistemos subjektų reputacijai bei sukeltų nepasitikėjimą visuomenėje.

27.5. Vadovaujantis VSD ir AOTD 2020 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, tokios sutarties sudarymas taip pat galėtų tapti ir informacinių atakų prieš Lietuvos institucijas pagrindu, kuriomis būtų siekiama supriešinti visuomenę, diskredituoti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, taip pat išnaudoti tokius įvykius propagandos tikslais. Šios atakos yra aukščiausiu lygiu koordinuojamos (duomenys neskelbtini) informacinės politikos dalis, naudojama kaip įtakos instrumentas. Prielaidų ir sąlygų sudarymas tokiems priešiškos valstybės veiksmams taip pat yra nesuderinamas su nacionaliniu saugumu ir neabejotinai keltų jam grėsmę.

27.6. Visų šių aplinkybių visuma lemia, kad nurodytos aplinkybės atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nurodoma, jog investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

28. Iš BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo komisijos 2025 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo Nr. 2516 matyti, kad komisija priėmė sprendimą 1–uoju darbotvarkės klausimu atmesti UAB ,,Rofolis“ pasiūlymą, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo komisijos sprendimą, kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 8 dalimi, Pirkimo sąlygų 15.1.10 ir 15.1.17 papunkčiais.

29. BĮ Infrastruktūros valdymo agentūra 2025 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2516 informavo UAB ,,Rofolis“ apie priimtą sprendimą atmesti UAB „Rofolis“ pasiūlymą, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją ir vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Pirkimo sąlygų 15.1.10 ir 15.1.17 papunkčiais.

30. Ieškovė UAB ,,Rofolis“ 2025 m. gegužės 16 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą ir jos pasiūlymą nagrinėti iš naujo. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad: 1) ieškovė verčiasi statybine veikla, kurią vykdo tik Lietuvos Respublikoje – jokių ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiomis valstybėmis ar jų teritorijomis ieškovė neturi; 2) ieškovė apie 20 metų dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose gynybos srityje; 3) ieškovės akcininkė A. M., nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi tik nedidelę dalį akcijų, todėl nėra laikytina ieškovę kontroliuojančiu asmeniu. Be to, akcininkė faktiškai nedalyvauja ieškovės veikloje, o jai pagal įgaliojimą atstovauja nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis.

31. GRA 2025 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, prašydama įvertinti ieškovės pretenzijoje nurodytas aplinkybes.

32. Nacionalinio saugumo komisija 2025 m. gegužės 29 d. posėdžio metu bendru sutarimu nutarė, be kita ko, palikti galioti 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu priimtą sprendimą, kad UAB „Rofolis“ atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų ir Pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Rofolis“ dėl daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbų įsigijimo keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio protokolo Nr. VLK-75-(9.9 E) skiltyje ,,Svarstymas ir vertinimas“ pažymėta, kad:

32.1. Papildomai pateikta informacija neturi įtakos 2025 m. balandžio 4 d. komisijos vertinimui dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nes nepaneigia aplinkybės, jog akcijos iki šiol priklauso A. M.. Būtent dėl to, kad A. M., kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, priklauso UAB „Rofolis“ akcijos, kyla 2025 m. balandžio 4 d. komisijos protokole ir VSD bei AOTD metiniuose Grėsmių vertinimo vertinimuose nurodytos rizikos dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo.

32.2. UAB „Rofolis“ nurodyta informacija, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) minėtai (duomenys neskelbtini) pilietei yra išdavęs laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, neturi įtakos 2025 m. balandžio 4 d. komisijos protokole išdėstytam vertinimui, nes faktas, kad A. M. yra leista laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepašalina 2025 m. balandžio 4 d. komisijos protokole išdėstytų grėsmių nacionaliniam saugumui. Tai, kad asmuo gali gyventi Lietuvoje, nereiškia, jog to asmens valdoma bendrovė gali dalyvauti strateginės reikšmės projektuose Lietuvoje.

32.3. Nors krašto apsaugos sistema yra sudariusi ne vieną pirkimo sutartį su UAB „Rofolis“, tačiau sutartys yra vykdomos objektuose, kurie nepasižymi tokia esmine svarba nacionaliniam saugumui, kaip šio Pirkimo objektas.

33. Iš BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo komisijos 2025 m. gegužės 29 d. posėdžio protokolo Nr. 2578 matyti, kad komisija priėmė sprendimą 1–uoju darbotvarkės klausimu pritarti Nacionalinio saugumo komisijos atsakymui ir atmesti dalyvės UAB ,,Rofolis“ pretenziją.

34. Atsakovė 2025 m. gegužės 29 d. raštu informavo ieškovę, kad pretenziją atmeta, nurodė, kad pretenzijos nagrinėjimo metu papildomai kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl pretenzijoje pateikiamos papildomos informacijos vertinimo. Kompetentinga institucija, atlikusi papildomą pretenzijoje pateiktos naujos informacijos vertinimą, pripažino, kad papildomai pretenzijoje pateikta informacija, susijusi su įgaliojimo suteikimu kitam asmeniui, anksčiau sudarytomis sutartimis bei Migracijos departamento išduotu leidimu nuolat gyventi Lietuvoje, neturi įtakos ankstesnei kompetentingos institucijos padarytai išvadai.

35. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą atmesti ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenziją, įpareigoti BĮ Infrastruktūros valdymo agentūrą UAB „Rofolis“ pasiūlymą nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia netinkamu teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, taip pat tuo, jog teismas neįvertino ieškovės argumentų, susijusių su perkančiosios organizacijos sprendimų nemotyvavimu.

Dėl reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmesta pretenzija

36. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti atsakovės BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenzija. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu šį ieškovės reikalavimą atmetė.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikinimas. Ieškinio reikalavimas dėl atsakovės 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo atmesta ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenzija, pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką negali būti savarankišku ieškinio reikalavimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo, panaikinama ir bylos dalis, pradėta pagal šį reikalavimą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

39. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pripažino, kad atsakovė, gavusi informaciją, jog UAB „Rofolis“ akcininkė, turinti 33,99 proc. bendrovės akcijų, yra (duomenys neskelbtini) pilietė, taip pat Nacionalinio saugumo komisijos raštą dėl UAB „Rofolis“ neatitikties nacionalinio saugumo reikalavimams, pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkime.

40. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog kompetentingos institucijos (VSD, AOTD ir Generalinė prokuratūra) nepateikė informacijos, kad ieškovė ar jos akcininkė turi interesų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Tuo tarpu, Nacionalinio saugumo komisijos išvada, ieškovės vertinimu, paremta politinio pobūdžio interpretacijomis ir nepaneigia to, kad užtikrinant ieškovės ūkinės veiklos laisvę, teisinį tikrumą ir aiškumą, sprendimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams turi būti priimamas pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatas, kurios nenumatė pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymą vien dėl to, jog ieškovės akcininkė yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės sprendimuose nepateiktas faktinis pagrindas dėl ieškovės ar jos dalyvių neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia (be kita ko) konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), inter alia specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimas).

42. Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai svarbių tikslų, inter alia užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, bei nustatydamas specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), gali nustatyti sąlygą, jog asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Nustačius tokią sąlygą, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas).

43. Įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas, priėmė NSUSOAĮ, kurio 6 straipsnyje pripažino, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti yra svarbūs energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito, karinės įrangos sektoriai.

44. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbai Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniame poligone – yra ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas.

45. VPĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, 6 dalis numato, kad perkančioji organizacija gali laikyti, jog tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Interesų konflikto, galinčio neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, atvejams priskirtinos ir VPĮ 47 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos aplinkybės. VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, jog tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

46. VPĮ 92 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos VPĮ 37 straipsnio 8 dalyje ir 47 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi NSUSOAĮ nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

47. Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 8 d.) 4 punkte numatyta, kad perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, vertina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje veikianti Nacionalinio saugumo komisija.

48. Vykdant pirkimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, kai perkami Aprašo 1 priedo „Pirkimų ir pirkimų objektų, susijusių su nacionaliniu saugumu, sąrašas“ 3–7 punktuose nurodyti objektai (šiuo atveju aktualus 7 punktas, susijęs su projektavimo paslaugomis, statybos darbais arba projektavimo paslaugomis kartu su statybos darbais, kapitalinio remonto darbais), perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas prašo dalyvio, kurio pasiūlymas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus turėtų būti pripažintas laimėjusiu, pateikti dokumentus ir informaciją, nurodytus Aprašo 2 priede (Aprašo 11.2.1 papunktis), taip pat oficialiai raštu kreipiasi į kompetentingas institucijas (VSD, AOTD ir Generalinę prokuratūrą) dėl informacijos, ar tiekėjas, jo subtiekėjas, gamintojas ar jų siūlomos paslaugos, prekės ar darbai gali kelti grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui (Aprašo 11.2.2 papunktis). Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas visais atvejais privalo kreiptis į VSD, AOTD ir Generalinę prokuratūrą (Aprašo 11.2.3 papunktis). Susidarius situacijai, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas, remdamasis kompetentingų institucijų pateikta informacija, negali padaryti vienareikšmės išvados dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas gali kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją (Aprašo 11.2.4 papunktis).

49. Pirkimo sąlygų skirsnio ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujama kvalifikacija“ 3.6 papunktyje nurodyta, kad vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 8 dalimi tiekėjas privalo neturėti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžiama pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Pirkimo sąlygų skirsnio ,,Galutinis pasiūlymo vertinimas“ 14.4 papunktyje numatyta, kad nustačius galimą laimėtoją, viešojo pirkimo komisija kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl informacijos, ar tiekėjas, jo subtiekėjas, gamintojas ar jų siūlomos paslaugos ar darbai gali kelti grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui.

50. Pirkimo sąlygų skirsnio ,,Pasiūlymų atmetimas“ 15.1.10 papunktyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisija atmeta galutinį pasiūlymą, jeigu kompetentingos institucijos pateikia informacijos, jog tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi ar gamintojas (įskaitant jo valdymo organus, akcininkus, teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Aptariamame skirsnyje taip pat nurodyta, kad pasiūlymas atmetamas, kai dalyvis neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu (Pirkimo sąlygų 15.1.17 papunktis).

51. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija kreipėsi į VSD, AOTD ir Generalinę prokuratūrą, siekdama patikrinti, ar yra duomenų, jog tiekėja UAB ,,Rofolis“, galinti būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, ir bendrovę kontroliuojantys asmenys galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. VSD, AOTD ir Generalinė prokuratūra nurodė, kad neturi tokios informacijos, tačiau VSD atkreipė dėmesį į tai, jog viena iš įmonės akcininkių, kontroliuojančių 33,99 proc. įmonės akcijų, yra (duomenys neskelbtini) pilietė (žr. šios nutarties 21 punktą). Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad remdamasi kompetentingų institucijų pateikta informacija negali padaryti vienareikšmės išvados dėl Pirkime dalyvaujančios tiekėjos pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, vadovaudamasi Aprašo 11.2.4 papunkčiu, kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, kuri 2025 m. vasario 12 d. sprendimu rekomendavo kreiptis į VSD su prašymu pateikti papildomos informacijos dėl UAB „Rofolis“ akcininkės (žr. šios nutarties 22–23 punktus). VSD nurodė, kad nedisponuoja žvalgybos informacija, jog UAB ,,Rofolis“ akcininkė turi interesų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui (žr. šios nutarties 25 punktą). Nacionalinio saugumo komisija, įvertinusi gautą informaciją, 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu pripažino, kad pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Rofolis“ dėl daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbų įsigijimo keltų grėsmę nacionaliniam saugumui (žr. šios nutarties 27 punktą).

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors VSD, AOTD ir Generalinė prokuratūra nurodė, jog neturi informacijos apie ieškovės ar jos akcininkės interesus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgusi į VSD pateiktą informaciją apie ieškovės akcininkę ir išsamiai motyvavusi savo sprendimą, pripažino, jog UAB „Rofolis“ atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nurodoma, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Būtent Nacionalinio saugumo komisija pagal VPĮ 92 straipsnio 12 dalį ir Aprašo 4 punktą vertina perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais.

53. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutikimo su Nacionalinio saugumo komisijos sprendimu argumentus, teigdama, kad ieškovės pripažinimas neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, remiantis, ieškovės vertinimu, abstraktaus pobūdžio teiginiais, pažeidžia ieškovės ūkinės veiklos laisvę ir teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principus.

54. Šios teismo nutarties 42 punkte aptartame Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kad nustačius sąlygą, jog asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

55. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Nacionalinio saugumo komisijos 2025 m. balandžio 4 d. sprendimas pripažinti, jog UAB „Rofolis“ atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų, yra išsamiai motyvuotas, jame yra įvertinta individuali UAB ,,Rofolis“ ir jos akcininkės situacija, atsižvelgta į ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės saugumui dėl ypatingos statomos infrastruktūros svarbos ir kritinės jos reikšmės valstybės saugumui (žr. šios nutarties 27 punktą). Nacionalinio saugumo komisija 2025 m. gegužės 29 d. sprendime taip pat išsamiai įvertino ieškovės pretenzijoje papildomai nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės akcininke ir jos ryšiais, bei nusprendė, kad jos nekeičia Nacionalinio saugumo komisijos 2025 m. balandžio 4 d. padarytų išvadų (žr. šios nutarties 32 punktą).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiama ne dėl Nacionalinio saugumo komisijos sprendimų, o dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo. Pasisakant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, atsižvelgiama į tai, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl pasiūlymų atmetimo priimami remiantis kompetentingų institucijų turima informacija, o pačių perkančiųjų organizacijų galimybės surinkti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra ribotos. Perkančiajai organizacijai, kuriai suteikta teisė priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, nėra suteikta įgaliojimų savarankiškai atlikti tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o priimdama aptariamą sprendimą perkančioji organizacija vadovaujasi kompetentingų institucijų turima informacija apie tiekėjo interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tiek pagal įstatymą (VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje), tiek pagal Pirkimo sąlygas (Pirkimo sąlygų 15.1.10 papunktis) perkančioji organizacija laiko, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat laikomasi principo, jog perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-553/2024).

57. Taigi, perkančioji organizacija, gavusi Nacionalinio saugumo komisijos, kuriai VPĮ 92 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 4 punkto pagrindu pavesta vertinti perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą, pagrįstai ir teisėtai nusprendė atmesti ieškovės pasiūlymą VPĮ 47 straipsnio 8 dalies, VPĮ 92 straipsnio 12 dalies, Pirkimo sąlygų 15.1.10 ir 15.1.11 papunkčių pagrindu.

58. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl ieškovės akcininkei priklausančios akcijų dalies, jai suteikto leidimo gyventi Lietuvoje, aplinkybės dėl jos dalyvavimo ieškovės valdyme, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų argumentų visumą, nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvados, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkime.

59. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų, susijusių su perkančiosios organizacijos sprendimų nepakankamu motyvavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad iš viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose galiojančio skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), VPĮ 58 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kyla perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjus tinkamai informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus. Tiekėjams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, perkančiosios organizacijos privalo pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymų atmetimo priežastis (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tik būdami tinkamai ir išsamiai informuoti apie pasiūlymų atmetimo priežastis tiekėjai gali veiksmingai ir efektyviai apginti savo galbūt pažeistas teises peržiūros procedūroje. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau aptartas reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų motyvavimo galioja ir priimant sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo, kai nustatoma, jog tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

61. Tačiau tiekėjų gynybos veiksmingumo principo pažeidimas nekvalifikuojamas kaip esminis, kai apie sprendimą dėl pasiūlymo įvertinimo tiekėjui pranešama netinkamai tiek pranešimo formos, tiek laiko (pavėluotai pateiktas susipažinti) atžvilgiu, tačiau šis sugeba ieškinyje tinkamai užginčyti galimai neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑324/2013). Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas vertinamas ir tuo aspektu, ar perkančioji organizacija iš esmės suteikė tiekėjams informaciją, leidžiančią įvertinti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Pirkimo rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą, o perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį, ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, teismas gali padaryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

62. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. rašto matyti, kad atsakovė informavo ieškovę apie pasiūlymo atmetimą, remdamasi kompetentingų institucijų pateikta informacija ir vadovaudamasi VPĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Pirkimo sąlygų 15.1.10 ir 15.1.17 papunkčiais (žr. šios nutarties 29 punktą). Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, 2025 m. gegužės 29 d. rašte taip pat nurodė, kad papildomai kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl pretenzijoje pateikiamos papildomos informacijos vertinimo ir kompetentinga institucija pripažino, jog papildomai pretenzijoje pateikta informacija, susijusi su įgaliojimo suteikimu kitam asmeniui, anksčiau sudarytomis sutartimis bei Migracijos departamento išduotu leidimu nuolat gyventi Lietuvoje, neturi įtakos ankstesnei kompetentingos institucijos padarytai išvadai (žr. šios nutarties 34 punktą). Nors teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad perkančiosios organizacijos sprendimuose pateikiama lakoniška, glausta ir stokojanti išsamumo faktinė informacija apie ieškovės galimai keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė suprato, dėl kokių galimų grėsmių nacionaliniam saugumui atmestas jos pasiūlymas. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o vėliau ir ieškinį teismui, nurodydama bei aprašydama faktines aplinkybes dėl ieškovės akcininkės pilietybės, jos galimų ryšių ir dalyvavimo ieškovės valdyme, pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus. Taigi, ieškovė, laikydamasi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, įgyvendino teisę į teisminę gynybą. Pažymima, kad Nacionalinio saugumo komisijos posėdžių protokolai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas atsakovės sprendimas, buvo pateikti į bylą, ieškovė su jais susipažino ir dėl jų pateikė teismui išsamius rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepakankamai išsamus perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą faktinis pagrindas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti tiekėjų gynybos veiksmingumo principo pažeidimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškinio reikalavimą dėl BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo atmesti ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenziją panaikinimo, panaikinama ir bylos dalis, pradėta pagal šį reikalavimą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

64. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ginčui aktualias bylos aplinkybes, teisingai pritaikęs ir aiškinęs aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pagrindinis ieškinio reikalavimas panaikinti BĮ Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime panaikinimo ir išvestinis reikalavimas įpareigoti BĮ Infrastruktūros valdymo agentūrą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas atmestas ir byla išspręsta atsakovės naudai, apeliacinis skundas atmetamas.

65. Civilinės bylos dalies nutraukimas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, nes ginčas iš esmės išspręstas atsakovės naudai. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rofolis“ ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą atmesti ieškovės 2025 m. gegužės 16 d pretenziją, panaikinti, o bylos dalį, pradėtą pagal šį reikalavimą, nutraukti.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.