- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- eI-294-643/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Audito
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (e. b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (e. b. l. 28–31), prašydama: panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. V4-88 „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT“, UAB veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3R-169 (AG-121/06-2018) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Tarnyba 2018 m. vasario 23 d. priėmė Įsakymą, kuriuo jai paskirta nuobauda – viešas įspėjimas. Nesutikdama su Įsakymu, pareiškėja jį apskundė Komisijai. Komisija išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Įsakymo panaikinimo ir priėmė 2018 m. balandžio 23 d. skundžiamą Sprendimą, kuriuo nutarė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame Komisijos Sprendime konstatuotomis išvadomis.
Pareiškėjos teigimu, priešingai nei sprendė Komisija skundžiamu Sprendimu, nuo esminių faktinių aplinkybių atsiradimo (BŽŪB „Aves ūkis“ (toliau – ir Įmonė) bankroto proceso pradžios) iki BAB banko SNORAS skundo pateikimo momento Tarnybai, praėjo daugiau nei vienerių metų laiko tarpas, todėl jis Tarnyboje neturėjo būti nagrinėjamas, o turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Pabrėžia, kad visi bankroto administratoriai turi lygias teises ir pareigas, tad ir Tarnybos sprendimai jų atžvilgiu vienodose procesinėse situacijose turėtų būti vienodi. Jei laikytis Komisijos nuomonės, kad Tarnybos buvo prašoma „be kitų, įvertinti galimus pažeidimus padarytus 2016 m. gruodžio 15 d., ir po to“, tai ir turėjo būti vertinami tik nuo tos dienos padaryti pažeidimai. Tačiau šiuo atveju buvo vertinami administratoriaus veiksmai už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir nuobauda buvo paskirta įvertinus visus per tą laikotarpį administratoriaus atliktus veiksmus, kas aiškiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 patvirtintu Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 punktui, kuriame nurodyta, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas jeigu nuo prašymo (skundo) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai.
Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos skundžiamame Sprendime konstatuota išvada, kad skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prieš tai nebuvo išnagrinėtas. Paaiškina, kad prieš tai 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 22 d. Tarnyboje buvo gauti dviejų suinteresuotų asmenų (institucijų) skundai dėl pareiškėjos veiksmų administruojant BŽŪB „Aves ūkis“. Tarnyba išnagrinėjusi skundus surašė 2017 m. birželio 27 d. išvadą „Dėl bankroto administratoriaus Bankrotas LT, UAB veiksmų administruojant BŽŪB „Aves ūkis“ bei priėmė Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymą „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui „Bankrotas LT", UAB skyrimo“. Šio įsakymo pagrindu pareiškėjai buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, kuris yra vykdomas ir šiuo metu. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018 m. vasario 15 d. išvados turinys, kurioje nurodyta, kad „Administratorius jau turi galiojančių nuobaudų už teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą šios Įmonės bankroto procesuose – viešų įspėjimų, kuris buvo skirtas Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.V4-113“. Pareiškėjos nuomone, jai negali būti paskirta nuobauda kelis kartus už tą patį pažeidimą (už netinkamą Įmonės administravimą). Skirtumas šiuo atveju yra tik tas, kad BAB bankas SNORAS skundai Tarnybai buvo pateikti netiesiogiai (BAB bankas SNORAS kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrių (toliau – ir FNTT) ir Panevėžio apygardos teismą, o pastarosios institucijos savo ruožtu persiuntė skundus (FNTT paklausimą ir teismo nutartį) Tarnybai išnagrinėti. Tuo tarpu dabar (2017 m. liepos 20 d. skundu) BAB bankas SNORAS kreipėsi į Tarnybą tiesiogiai. Pažymi, kad visos šios aplinkybės (kad skundas jau yra išnagrinėtas) BAB bankas SNORAS buvo žinomos, todėl pareiškėjai yra nesuprantama, kam ir kokiu tikslu šis BAB banko SNORAS skundas buvo pateiktas Tarnybai. Pareiškėjos nuomone, BAB bankas SNORAS galimai siekia, kad pareiškėja būtų nubausta pakartotinai, tačiau toks jo siekis yra aiškiai neteisėtas. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti skundą vien tuo pagrindu, kad toks skundas jau buvo išnagrinėtas.
Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos Sprendime konstatuota išvada, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas – R. R. turėjo kompetenciją skirti nuobaudą. Pareiškėjos nuomone, Komisija nesiaiškino, ar Tarnybos direktorių laikinai pavaduojantis asmuo turi teisę priimti visus direktoriaus kompetencijai priskirtinus sprendimus (tame tarpe ir skirti nuobaudas bankroto administratoriams).
Pažymi, kad Komisija neįvertino ir neanalizavo tos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 15 d. išvadoje yra nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie tai, kad „2018 m. vasario 5 d. pareiškėja el. paštu buvo supažindinta su išvados projektu, savo nuomonės, papildomų paaiškinimų ir dokumentų per nustatytą terminą Tarnybai nepateikė“. Pareiškėja akcentuoja, kad ji pateikė Tarnybai tiek papildomus rašytinius paaiškinimus – 2018 m. vasario 5 d. pastabas dėl išvados projekto, tiek papildomus dokumentus per Tarnybos nustatytą terminą. Mano, kad jeigu Tarnybos atstovai būtų atsižvelgę į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, būtų priimtas kitoks direktoriaus pavaduotojo sprendimas (nuobaudos administratoriui neskirti), tačiau buvo surašyta tikrovės neatitinkanti 2018 m. vasario 15 d. išvada, o jos pagrindu priimtas tikrovės neatitinkantis Tarnybos skundžiamas Įsakymas.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime (e. b. l. 44–49) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodo, kad 2017 m. liepos 21 d. gavo BAB banko SNORAS skundą. 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (10.4) D2-2336 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ veiksmų“ Tarnyba paprašė pareiškėjos iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikti išsamų paaiškinimą į skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Tarnyba informavo BAB banką SNORAS apie pradėtą neplaninį pareiškėjos veiklos patikrinimą. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Tarnyba gavo pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir dokumentus. 2018 m. sausio 31 d. Tarnyba gavo iš BAB banko SNORAS papildomą informaciją ir dokumentus. 2018 m. vasario 5 d. parengtas išvados projektas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ veiksmų“ Nr. D4-241 (toliau – Išvados projektas) pateiktas Tarnybos direktoriui. 2018 m. vasario 23 d. priimtas skundžiamas Tarnybos Įsakymas.
Tarnybos teigimu, pareiškėjos argumentas, kad skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Tarnyboje jau buvo išnagrinėtas prieš tai ir pareiškėjai yra paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, kuris jau yra vykdomas, yra nepagrįstas, nes Tarnybos patikrinimas pradėtas kitu pagrindu (BAB banko SNORAS skundas), o pats faktas, kad Tarnyba jau buvo atlikusi pareiškėjos veiksmų vertinimą Įmonės neteisminio bankroto proceso metu, nereiškia, kad šio skundo nagrinėjimo metu buvo vertinamas tas pats dalykas. Ankstesnio patikrinimo metu Tarnyba nebuvo nagrinėjusi bei vertinusi pareiškėjos veiksmų sutinkant ir administruojant Įmonės neteisminį bankroto procesą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodekso) 9.2 punkto (nepriklausomumo principo) galimo pažeidimo kontekste.
Paaiškina, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įmonei keliant neteismines bankroto bylas ir skiriant Įmonės bankroto administratoriumi pareiškėją 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2016 m. sausio 8 d. Įmonės kreditorių susirinkimuose absoliučią balsų daugumą turėjo kreditorius UAB „Idea & realty“, kuris nuo 2006 m. balandžio 7 d. (Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis) artimais ryšiais yra susijęs su pareiškėjos įgaliotu asmeniu J. G., pavyzdžiui: laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. vieninteliu UAB „Idea & realty“ akcininku buvo UAB „Golden Capital“, kurio visos akcijos priklauso J. G. ir jo sutuoktinės S. G. 3 vaikams, o nuo 2015 m. gruodžio 23 d. vieninteliu UAB „Idea & realty“ akcininku tapo UAB „AMK Logistika“. 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „AMK Logistika“ kreditorių susirinkimas (tuo metu didžiausias jos kreditorius buvo UAB „Golden Capital“) iškėlė šiai įmonei neteisminę bankroto bylą, o jos bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Nemokumas LT“, kurios vadovas taip pat yra J. G.. Įvertinus JAR duomenis nustatyta, kad artimais ryšiais su pareiškėjos įgaliotu asmeniu J. G. taip pat yra susijusi UAB „Olfema“ pagrindinė akcininke E. G., kuri yra J. G. sutuoktinės S. G. dukra. Minėtus faktus taip pat yra nustatęs Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-286-425/2017. Nors minėtas sprendimas patikrinimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau jame Panevėžio apygardos teismas vadovaudamasis JAR išrašais konstatavo išvadą, kad pareiškėja bei tuo metu buvęs pagrindinis Įmonės kreditorius UAB „Idea & realty“ ir Įmonės turto pirkėjas UAB „Olfema“ yra susiję per J. G., „todėl nagrinėjamos bylos atveju preziumuojamas UAB „Idea & realty“, UAB „Bankrotas LT“ ir UAB „Olfema“ nesąžiningumas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos“. Pažymi, kad Tarnyba iš naujo nevertino Panevėžio apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba taip pat nustatė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jos įgaliotu asmeniu J. G. tapo tik 2017 m. kovo 1 d., todėl jis nesusijęs su Įmonės bankroto procesais ir nėra jokio interesų konflikto, yra nepagrįsta, kadangi patikrinimo metu įvertinus JAR išrašą nustatyta, kad J. G. jau nuo 2015 m. birželio 16 d. yra pareiškėjos vadovas, t. y. pareiškėjos vadovu jis tapo dar prieš pirmąjį bandymą (2015 m. rugsėjo 25 d.) Įmonei pradėti neteisminį bankroto procesą. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad J. G. vadovavo pareiškėjai ir patikrinimo metu. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėja, būdama artimais ryšiais susijusi su Įmonės kreditoriumi UAB „Idea & realty“ ir Įmonės turto pirkėju UAB „Olfema“, buvo šališka Įmonės kreditorių susirinkimų inicijuotose neteisminiuose bankroto procesuose, nesilaikė bankroto administratoriams Elgesio kodekse nustatyto nepriklausomumo principo, o pareiškėjos veiksmai tik patvirtina faktą, kad jos vadovas ir įgaliotas asmuo J. G. galėjo turėti suinteresuotumą Įmonės bankroto procedūrų baigtimi.
Pažymi, jog patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. įvyko Įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo inicijuotas Įmonės neteisminis bankrotas, bankroto administratoriumi paskiriant pareiškėją. BAB bankas SNORAS apskundus minėto kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą, Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą bei nurodė nutartį vykdyti skubiai. Tarnyba nustatė, kad minėta nutartimi Kauno apygardos teismas taip pat sustabdė pareiškėjos įgaliojimus veikti Įmonės vardu, tačiau pareiškėja Įmonės vardu pareiškė ieškinius teismams dėl BAB bankas SNORAS su Įmone sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tokiu būdu pažeisdama imperatyvią Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį. Tarnyba taip pat nustatė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Kauno apygardos teismas galutinai panaikino 2017 m. birželio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus šią nutartį nepakeistą.
Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentas, kad nuo esminių faktinių aplinkybių atsiradimo iki skundo pateikimo momento praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl jis turėjo būti paliktas nenagrinėtu, yra nepagrįstas, nes neteisminis bankroto procesas Įmonei bei pareiškėjos paskyrimas administratoriumi buvo bandomas pradėti tiek 2015 m. rugsėjo 25 d., tiek 2016 m. sausio 8 d., tiek 2016 m. gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkimuose. Tarnybos nuomone, visos šios esminės faktinės aplinkybės yra reikšmingos atliekamo patikrinimo kontekste ir Tarnyba teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi BAB bankas Snoras skundas gautas nepraėjus vieneriems metas nuo pažeidimo padarymo. Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė veikas, kurios tęsėsi tam tikrą laiką. Pareiškėjos veiksmai sutinkant ir administruojant Įmonės neteisminį bankroto procesą, atitinka tęstinio nusižengimo požymius.
Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentas, kad 2018 m. vasario 15 d. išvadoje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad pareiškėja savo papildomų paaiškinimų ir dokumentų dėl Išvados projekto nepateikė, yra teisiškai nereikšmingas, nes pareiškėja nepateikė papildomų paaiškinimų ir dokumentų, galinčių paneigti nustatytus pažeidimus ar turėti įtakos išvadoje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Paaiškinime tik keliama klaidinga prielaida, kad už teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą šios Įmonės bankroto procese pareiškėja jau yra nubausta. Tarnyba įvertinusi pateiktus paaiškinimus ir atsižvelgusi į tai, kad juose pareiškėja nepateikė papildomų paaiškinimų ir dokumentų, galinčių paneigti nustatytus pažeidimus ar turėti įtakos išvadoje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, išvadoje ir nurodė, jog pareiškėja savo papildomų paaiškinimų ir dokumentų dėl Išvados projekto nepateikė.
Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentas, kad skundžiamą sprendimą priėmė ne Tarnybos direktorius, o jo pavaduotojas, yra taip pat teisiškai nereikšmingas, nes tuo metu Tarnybos direktoriaus pavaduotojas vykdė Tarnybos direktoriaus funkcijas.
Atsiliepimas
Atsižvelgdama į visas atsiliepime išdėstytas aplinkybes, Tarnyba teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. G. palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V4-88 „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT“, UAB veiklos neplaninio patikrinimo“ ir skundžiamo Komisijos 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. 3R-169 (AG-121/06-2018), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BAB bankas Snoras su 2017 m. liepos 20 d. skundu (Tarnyboje gautas 2017 m. liepos 21 d. registracijos Nr. D1-16124) (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 105–111) kreipėsi į Tarnybą dėl bankroto administratoriaus J. G. veiksmų. Byloje esantis 2016 m. rugsėjo 28 d. JAR išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad J. G. yra pareiškėjos vadovas nuo 2015 m. birželio 16 d. (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 123–126). Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (10.4) D2-2334 (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 103), informavo BAB banką Snoras, kad pagal jo skundą nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ veiklos patikrinimą. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (10.4) D2-2336 (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 104) taip pat informavo bankroto administratorių UAB „Banktrotas LT“ apie neplaninį jo patikrinimą.
Atlikusi pareiškėjos neplaninį patikrinimą, Tarnyba 2018 m. vasario 15 d. surašė išvadą Nr. D4-326 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT” veiksmų“ (toliau – ir Išvada) (e. b. l. 34–38, LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 30–34). Šioje Išvadoje nurodoma, kad Įmonei keliant neteismines bankroto bylas ir skiriant Įmonės bankroto administratoriumi pareiškėją, 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2016 m. sausio 8 d. Įmonės kreditorių susirinkimuose absoliučią balsų daugumą turėjo kreditorius UAB „Idea & realty“, kuris nuo 2006 m. balandžio 7 d. artimais ryšiais susijęs su pareiškėjos įgaliotu asmeniu J. G., pavyzdžiui: nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. vieninteliu UAB „Idea & realty“ akcininku buvo UAB „Golden Capital“, kurio visos akcijos priklauso J. G. ir jo sutuoktinės S. G. trims vaikams, o nuo 2015 m. gruodžio 23 d. vieninteliu UAB Idea & realty“ akcininku tapo UAB „AMK Logistika'“. 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „AMK Logistika“ kreditorių susirinkimas (tuo metu didžiausias jos kreditorius buvo UAB „Golden Capital“) iškėlė šiai įmonei neteisminę bankroto bylą, o jos bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Nemokumas LT“, kurios vadovas taip pat yra J. G.. Įvertinus JAR duomenis nustatyta, kad artimais ryšiais su pareiškėjos įgaliotu asmeniu J. G. taip pat yra susijusi UAB „Olfema“ pagrindinė akcininke E. G., kuri yra J. G. sutuoktinės S. G. dukra. Minėtus faktus taip pat yra nustatęs Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-286- 425/2017. Nors minėtas sprendimas patikrinimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau jame Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis JAR išrašais konstatavo išvadą, kad pareiškėja bei tuo metu buvęs pagrindinis Įmonės kreditorius UAB „Idea & realty“ ir Įmonės turto pirkėjas UAB „Olfema“ yra susiję per J. G., „todėl nagrinėjamos bylos atveju preziumuojamas UAB „Idea & realty", UAB „Bankrotas LT" ir UAB „Olfema“ - nesąžiningumas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tarnyba Panevėžio apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo nevertino.
Tarnyba taip pat nustatė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jos įgaliotu asmeniu J. G. tapo tik 2017 m. kovo 1 d., todėl jis nesusijęs su Įmonės bankroto procesais ir nėra jokio interesų konflikto, yra nepagrįsta, kadangi patikrinimo metu, įvertinus JAR išrašą nustatyta, kad J. G. jau nuo 2015 m. birželio 16 d. yra pareiškėjos vadovas, t. y. pareiškėjos vadovu jis tapo dar prieš pirmąjį bandymą (2015 m. rugsėjo 25 d.) Įmonei iškelti neteisminę bankroto bylą. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad J. G. vadovavo pareiškėjai ir patikrinimo metu.
Tarnyba Išvadoje taip pat konstatavo, kad tiek 2015 m. rugsėjo 25 d., tiek 2016 m. sausio 8 d., tiek 2016 m. gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai, kuriais Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta pareiškėja, atitinkamai 2015 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir 2017 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (kurios yra įsiteisėjusios) buvo panaikinti, todėl kompetentingiems subjektams spręsti pareiškėjos šališkumo klausimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 6 dalies prasme ir siekti jos atstatydinimo vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto esamoje situacijoje nėra pagrindo, tačiau pareiškėjos galimas interesų konfliktas šiuo atveju vertintinas atsižvelgiant į Elgesio kodekso 9.2 p.
Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad BAB bankas Snoras apskundė 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą bei nurodė nutartį skubiai vykdyti. Tarnyba nustatė, kad minėta nutartimi Kauno apygardos teismas taip pat sustabdė pareiškėjos įgaliojimus veikti Įmonės vardu, tačiau pareiškėja Kauno apygardos teismui 2017 m. sausio 17 d. (civilinėje byloje Nr. e2-l 672-343/2017), o Vilniaus apygardos teismui 2017 m. vasario 7 d. (civilinėje byloje Nr. e2-3449-614/2017) Įmonės vardu pareiškė ieškinius dėl su Įmone sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tokiu būdu pažeisdama imperatyvią Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį. Tarnyba taip pat nustatė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Kauno apygardos teismas galutinai panaikino 2017 m. birželio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus šią nutartį nepakeistą. Tarnyba taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2- 3449-614-/2017) kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d., pareiškėjos Įmonės vardu pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtu. Priimdamas minėtą nutartį teismas vadovavosi tuo metu galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis), todėl nustatė, kad ieškinį Įmonės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. 2017 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja žinojo apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vis tiek jas pažeidė, todėl bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė priteisti ne iš Įmonės, o iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 6.3, 7.1 punktus bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, nes esant pritaikytoms Kauno apygardos teismo laikinosioms apsaugos priemonėms, Įmonės vardu reiškė ieškinius teismuose.
Tarnyba, apibendrinusi nustatytus pažeidimus, konstatavo, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes jie galėjo sukelti neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, be to, pareiškėja jau turėjo galiojančią nuobaudą už teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, todėl Tarnyba siūlė skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą - viešą įspėjimą.
Tarnyba, atsižvelgdama į minėtą Išvadą, 2018 m. vasario 23 d. priėmė skundžiamą Įsakymą (e. b. 1. 33, LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 29), kuriame nurodyta, kad atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto ir Elgesio kodekso 6.3, 7.1, ir 9.2 papunkčiuose įtvirtintas nuostatas, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. R. (Tarnybos direktoriaus pavaduotojas) nusprendė už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus pareiškėjai skirti nuobaudą - viešą įspėjimą.
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, apskundė jį Komisijai (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 1–2). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimą (e. b. l. 5–12, LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 2 t., b. l. 106–109), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė.
Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nustatė, kad: 2015 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ŽŪB „Aves ūkis“ iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirta pareiškėja. 2015 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikintas 2015 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir kiti šiame susirinkime priimti nutarimai. 2016 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu šiai Įmonei vėl iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirta pareiškėja. 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikintas 2016 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir kiti šiame susirinkime priimti nutarimai. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nutarta palikti nepakeistą 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartį. 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Įmonei iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirta pareiškėja. 2017 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismas 2016 gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkimo priimtiems nutarimams pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. 2017 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikintas 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir kiti šiame susirinkime priimti nutarimai. 2017 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. liepos 21 d. Tarnyba gavo BAB banko Snoras skundą. Visas Komisijos nustatytas aplinkybes patvirtina LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 medžiaga.
Komisija, įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamo ginčo teisinį reguliavimą ir pareiškėjos elgesį, pripažino, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 9.2 punktą, nes sutikdama administruoti ir administruodama Įmonės bankroto procesą, pareiškėjos vadovas J. G., būdamas Įmonės kreditorių dalyvis ir siejamas artimais ryšiais su kreditorių akcininkais pažeidė nepriklausomumo principą bei sudarė pagrindą abejoti jo objektyvumu ir nešališkumu. Be to, pažeidė ir Elgesio kodekso 6.3, 7.1 punktų bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto reikalavimus, nes esant pritaikytoms Kauno apygardos teismo laikinosioms apsaugos priemonėms Įmonės vardu neteisėtai reiškė ieškinius teismuose. Tokius pareiškėjos pažeidimus Komisija vertino kaip šiurkščius, ir darė išvadą, jog keisti skundžiamą Įsakymą ar taikyti švelnesnę nuobaudą pareiškėjai nėra jokio, nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamu atveju visų pirma akcentuotina, kad pareiškėja nustatytų pažeidimų neginčija, todėl ginčo dėl to byloje nėra. Pareiškėjos skundas teismui dėl jos nesutikimo su skundžiamais Įsakymu ir Sprendimu iš esmės grindžiamas tokiais argumentais: 1) Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti BAB bankas Snoras 2017 m. liepos 20 d. (Tarnyboje gautą 2017 m. liepos 21 d.) skundą, nes nuo pareiškėjos pažeidimų padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai; 2) Tarnyba antrą kartą nubaudė pareiškėją už tą patį pažeidimą; 3) Tarnybos direktoriaus pavaduotojas neturėjo kompetencijos skirti nuobaudą; 4) Komisija neįvertino ir neanalizavo tos aplinkybės, kad Išvadoje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad pareiškėja savo nuomonės, papildomų paaiškinimų ir dokumentų per nustatytą terminą Tarnybai nepateikė.
Taigi visų pirma spręstinas Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Įsakymo (bei jo sudėtinės dalies – Išvados), kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
ĮBĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 30 d.) 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija (Tarnyba). ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu Komisija pritaria nurodytam siūlymui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą.
Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vl-399 patvirtintų Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 8 d.) 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja planuojamų tikrinti restruktūrizavimo administratorių (toliau – administratorius) veiklos patikrinimo sąrašo sudarymo kriterijus, Tarnybos (toliau – Priežiūros institucija) atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Taisyklių 20 punkto 1–5 papunkčiuose įtvirtinti neplaninio patikrinimo pagrindai ir nurodyta, kad neplaninis patikrinimas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas: Priežiūros institucijai gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti administratoriaus veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų; siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti administratoriaus veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai ir kt. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar Priežiūros institucija jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai.
Iš byloje esančio BAB bankas Snoras 2017 m. liepos 20 d. skundo (Tarnyboje gauto 2017 m. liepos 21 d. registracijos Nr. D1-16124) (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 105–111), matyti, kad minėtas bankas Tarnybos prašė, be kitų, įvertinti galimus pažeidimus padarytus 2016 m. gruodžio 15 d., ir po to, kai Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 191–192) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Įmonės 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą. Taigi iš BAB bankas Snoras skundo ir byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad nuo paskutinio Įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo (2016 m. gruodžio 15 d.), kuriuo Įmonei iškelta bankroto byla ne teismo tvarka ir bankroto administratoriumi paskirta pareiškėja iki BAB bankas Snoras skundo gavimo Tarnyboje (2017 m. liepos 21 d.) nepraėjo vienerių metų terminas, todėl atsakovė pagrįstai priėmė nagrinėti minėto banko skundą, t. y. nepažeidė Taisyklių 23 punkte nustatyto termino.
Pažymėtina, jog Tarnybos nuomone, pareiškėjos padaryti pažeidimai yra tęstiniai. Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013). Teisės doktrinoje išskiriami tokie tęstinio teisės pažeidimo požymiai: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
Akcentuotina, kad tiek 2015 m. rugsėjo 25 d., tiek 2016 m. sausio 8 d., tiek 2016 m. gruodžio 15 d. Įmonės kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai, kuriais Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta pareiškėja, atitinkamai 2015 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-709-544/2015 (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 133–136), 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1888-555/2016 (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 151–155) ir 2017 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1564-221/2017 (kurios Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis yra įsiteisėjusios) buvo panaikinti. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, ir mano, kad pareiškėjos atlikti veiksmai sutinkant ir administruojant Įmonės neteisminį bankroto procesą, gali būti vertintini kaip sudėtiniai tęstiniai pažeidimai.
Kaip minėta, pareiškėja savo skundą grindžia argumentu, kad ji antrą kartą nubausta už tą patį pažeidimą, nes už netinkamą Įmonės administravimą, 2017 m. birželio 28 d. jai paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (1 punktas). Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (2 punktas). Taigi vykdydamas ĮBĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas, bankroto administratorius privalo vadovautis ir jo veiklai keliamais reikalavimais, įtvirtintais Elgesio kodekse. Šio kodekso 6.3 papunktyje nustatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus. Elgesio kodekso 7.1 papunktyje nustatyta, kad laikydamasis teisingumo principo administratorius turi priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą. Elgesio kodekso 9.1 papunktyje nustatyta, kad laikydamasis nepriklausomumo principo administratorius turi būti nepriklausomas nuo įmonės, kurios bankroto, restruktūrizavimo byla yra nagrinėjama. Nebūti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja (9.2 papunktis).
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 7 d.) 16 punkte nustatyta, kad kai neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Jeigu šio patikrinimo metu paaiškėja, kad esama kitų administratoriaus veiklos pažeidimų, tikrinama administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais pažeidimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (LAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios Tarnybos 2017 m. birželio 27 d. Nr. D4-829 išvados „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT”, UAB veiksmų, administruojant BŽŪB „Aves ūkis“ (e. b. l. 19–24), matyti, kad ši išvada priimta atlikus neplaninį pareiškėjos patikrinimą, Tarnyboje gavus FNTT 2017 m. kovo 9 d. raštą Nr. 25/14-1-19-3935 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. lydraštį kartu su šio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-286-425/2017. Šioje išvadoje nurodyta, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad administratorius, vykdęs 2016 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu ir pardavinėjęs bei pardavęs Įmonei priklausančius žemės sklypus, atsižvelgiant į aplinkybes, kad teismai buvo pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, draudusias šio ir kito Įmonės turto realizavimo veiksmus bei apskritai sustabdžiusias kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, kad nors ir neįsiteisėjęs, buvo priimtas teismo sprendimas, pripažinęs Įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka neteisėtu, pažeidė Elgesio kodekso 6.3 ir 7.1 papunkčius bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktus. Už šioje išvadoje nurodytus pažeidimus, pareiškėjai Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Nr. V4-113 įsakymu, paskirta nuobauda – viešas įspėjimas (e. b. l. 18).
Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, už tai, kad pareiškėja sutikdama administruoti ir administruodama Įmonės bankroto procesą, būdama artimais ryšiais susijusi su Įmonės kreditoriumi UAB „Idea & realty“ ir Įmonės turto pirkėju UAB „Olfema“ buvo šališka Įmonės kreditorių susirinkimų inicijuotose neteisminiuose bankroto procesuose, nesilaikė bankroto administratoriams Elgesio kodekse nustatyto nepriklausomumo principo bei sudarė prielaidas abejoti jos objektyvumu ir nešališkumu. Taip pat už tai, kad pareiškėja, esant pritaikytoms Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1564-221/2017 laikinosioms apsaugos priemonėms, Įmonės vardu 2017 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismui (civilinėje byloje Nr. e2-1672-343/2017) (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 2 t., b. l. 61–65) bei 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismui (civilinėje byloje Nr. e2-3449-614/2017) (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 2 t., b. l. 66–70) teikė ieškinius dėl BAB bankas SNORAS su Įmone sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kaip jau minėta, už šiuos nustatytus pažeidimus – ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto ir Elgesio kodekso 6.3, 7.1 ir 9.2 papunkčiuose, pareiškėjai paskirta tokia pati nuobauda – viešas įspėjimas.
Akcentuotina, kad pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, Tarnybos kompetencija yra vertinti konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų ir kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto nutarimų vykdymo pažeidimais. Tarnyba atlikdama bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą, jo veiklą tikrina tiek, kiek prašoma skunde, prašyme ar pranešime. Pažymėtina, kad pirmo neplaninio patikrinimo metu, Tarnybos nebuvo prašoma ir ji nevertino pareiškėjos galimo interesų konflikto Įmonės neteisminių bankroto procesų metu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji antrą kartą nubausta už tą patį pažeidimą, nes pirmą kartą neplaninis patikrinimas pradėtas kitais pagrindais (gavus minėtų institucijų dokumentus), be to, pareiškėja nubausta už antrojo Įmonės bankroto proceso metu padarytus pažeidimus, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pardavinėjo ir pardavė įkeistus žemės sklypus, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjai buvo pradėtas neplaninis patikrinimas ir paskirta nuobauda, gavus BAB bankas Snoras skundą ir nustačius, kad pareiškėja buvo šališka Įmonės kreditorių susirinkimų inicijuotose neteisminiuose bankroto procesuose, bei už tai, kad trečiojo Įmonės neteisminio bankroto proceso metu, esant teismų pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir sustabdžius pareiškėjos įgaliojimus veikti Įmonės vardu, pareiškėja teikė ieškinius teismams. Taigi nepaisant to, kad už pirmo ir antro neplaninių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus pareiškėjai paskirtos tokios pačios nuobaudos, tačiau skiriasi tiek pirmo, tiek antro neplaninio patikrinimo pradėjimo pagrindai, tiek nustatyti pažeidimai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos argumentas, jog ji antrą kartą nubausta už tą patį pažeidimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas bei jos proporcingumas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (žr., pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-415-2203/2006, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje A-662-1030-14).
Dėl pareiškėjos dar vieno skundo argumento, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas neturėjo kompetencijos skirti nuobaudą, pažymėtina, jog iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 3K-279 (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 27), matyti, kad Tarnybos direktoriaus A. L. komandiruotės metu – 2018 m. vasario 18–23 d., Tarnybos direktoriaus pavaduotojui – R. R., pavesta atlikti tarnybos Direktoriaus funkcijas. Taigi skundžiamo Įsakymo priėmimo metu, t. y. 2018 m. vasario 23 d., Tarnybos direktoriaus pavaduotojas R. R. atliko Tarnybos direktoriaus funkcijas, todėl minėtas pareiškėjos argumentas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus dar ir dėl to, kad Įsakymo sudėtinėje dalyje – Išvadoje, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog „2018 m. vasario 5 d. pareiškėja el. paštu buvo supažindinta su Išvados projektu, savo nuomonės, papildomų paaiškinimų ir dokumentų per nustatytą terminą Tarnybai nepateikė“. Komisija šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nevertino ir neanalizavo.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, vis tik matyti, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus į 2017 m. liepos 20 d. BAB bankas Snoras skundą (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 76–79). Pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. Tarnybai taip pat pateikė pastabos dėl Išvados projekto ir papildomus dokumentus (LAGK bylos Nr. AG-121/06-2018 1 t., b. l. 7–9; 2 t., b. l. 94–97). Pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose ir pastabose iš esmės nurodomi tokie patys argumentai, kaip ir skunde teismui, kad: pareiškėja jau yra nubausta Įmonės bankroto procese už teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą; tarp BAB bankas Snoras ir pareiškėjos yra iškilę konfliktai, kurie yra nagrinėjami teismuose; pareiškėja neturėjo suinteresuotumo Įmonės bankroto procese. Įvertinęs pareiškėjos pateiktų pastabų ir paaiškinimų turinį, teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuomone, kad pareiškėja nors ir pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, tačiau jie nepaneigia Tarnybos nustatytų pažeidimų ir neturi įtakos Išvadoje nustatytoms aplinkybėms. Teismas taip pat mano, kad atsakovė Išvadoje ir turėjo nurodyti, kad pareiškėja pateikė savo nuomonę, papildomus paaiškinimus ir dokumentus per Tarnybos nustatytą terminą, tačiau jie nepaneigia nustatytų pažeidimų. Atsakovės Išvadoje nurodyta netiksli aplinkybė neturi esminės reikšmės priimto Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes minėta aplinkybė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu, panaikinti individualų administracinį aktą. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad Išvadoje nurodyta aplinkybė dėl dokumentų nepateikimo yra netiksli, tačiau tai neturi esminės reikšmės Išvadoje nustatytiems pažeidimams, todėl pareiškėjos argumentas, kad dėl to turi būti panaikinti skundžiami individualūs administraciniai aktai – Įsakymas ir Sprendimas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, įvertinęs skundžiamą Įsakymą (ir jo sudėtinę dalį – Išvadą) VAĮ 8 straipsnio kontekste, daro išvadą, kad Įsakymas (ir Išvada) pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjai išaiškinta (nurodyta) Įsakymo apskundimo tvarka, Įsakymas priimtas kompetentingo valstybės tarnautojo, todėl skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas įvertinęs Tarnybos atliktus veiksmus, jos veiklą reglamentuojančių minėtų teisės aktų kontekste, daro išvadą, kad Tarnyba nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas aplinkybes ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. V4-88 „Dėl bankroto administratoriaus „Bankrotas LT“, UAB veiklos neplaninio patikrinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas sutinka su skundžiamu Komisijos Sprendimu, kuriuo ji pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas aplinkybes ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad Komisija skundžiamu 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimu Nr. 3R-169 (AG-121/06-2018) objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes pagal turimą medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė nei vieno ABTĮ 91 straipsnyje nustatyto skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) panaikinimo pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.