- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-15024-620/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-02051-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. R., P. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. R., P. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. S. (toliau – pareiškėja) tėvas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties, pareiškėja priėmė tėvo A. Š. palikimą, paduodama pareiškimą Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei (duomenys neskelbtini).
Iki mirties A. Š. valdė ir naudojosi žemės sklypais: 1,5300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).; 0,7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 0,6600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Šie sklypai asmeninės nuosavybės teise įregistruoti jo sutuoktinės E. Š. vardu.
E. Š. mirė (duomenys neskelbtini) jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo: (duomenys neskelbtini). E. Š. iki pat savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu A. Š. santuokoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu Gyventojų registro duomenimis taip pat buvo ir deklaruota sutuoktinių gyvenamoji vieta. E. Š. buvo padavusi pareiškimą Žemėtvarkos tarnybai dėl nuosavybės teisės atstatymo į jos tėvo valdytus žemės sklypus ir šie žemės sklypai jai buvo suformuoti, tačiau nuosavybės teisės atstatymo proceso iki mirties neužbaigė.
Po žmonos mirties A. Š. aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinės E. Š. palikimą – gyvendamas tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), priimdamas visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, toliau naudodamasis žemės sklypais, kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves, toliau rūpinosi užbaigti nuosavybės teisių atstatymo procedūrą į žemės sklypus, pradėtą žmonos vardu. Galutinai nuosavybės atstatymo procesas į žemės sklypus užbaigtas po A. Š. mirties, kuriuo pasirūpino jo įpėdinė pareiškėja A. S. ir Apskrities viršininko sprendimo (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruota viešuose registruose E. Š. nuosavybės teisė į žemės sklypus.
Dėl palikimo priėmimo, mirus sutuoktinei E. Š., A. Š. pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas iš karto po E. Š. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Po tėvo A. Š. mirties pareiškėja pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei ir yra jo turto įpėdinė. Tačiau A. Š. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės E. Š. mirties, pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvo valdytą turtą, kuris apima ir E. Š. paliktą turtą. A. Š. savo sutuoktinės E. Š. palikimą priėmė faktiniu valdymu iš karto po jos mirties. Kiti E. Š. įstatyminiai įpėdiniai, jos dukros: pareiškėja A. S., E. R. ir P. G. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Testamentų registro išrašas, Lietuvos notarų rūmų pažyma ir Rokiškio 1-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad po E. Š. mirties, nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys E. R., P. G. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, kad Pareiškėjos pareiškime nurodytų E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta. Tarnyba neturi ir duomenų patvirtinančių ar paneigiančių Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes apie E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paveldėjimą faktiniu valdymu. Todėl, Tarnyba mano, jog Pareiškėjos pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus Pareiškėjos nurodytas, bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikėjos E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.).
Palikimo atsiradimo laiku, po palikėjos E. Š. mirties (duomenys neskelbtini) galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. red.) (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. S., bei suinteresuoti asmenys E. R., bei P. G. (kurių pavardės iki santuokos sudarymo buvo „Š“) yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) dukros, tai yra šių palikėjų įstatyminės įpėdinės.
Iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui A. Š. pareiškėja priėmė tėvo A. Š. palikimą, paduodama pareiškimą Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei.
Pareiškėja nurodo, kad iki mirties jos tėvas A. Š. valdė ir naudojosi žemės sklypais: 1,5300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).; 0,7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 0,6600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Pateiktais šių žemės sklypų duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro visi nurodyti žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise įregistruoti A. Š. sutuoktinės E. Š. vardu.
Pateiktais Gyventojų registro išrašų duomenimis E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). E. Š. iki pat savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu A. Š. santuokoje, adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išraše nurodyta, kad ji mirusi santuokoje (santuokos data: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu Gyventojų registro duomenimis taip pat buvo deklaruota ir abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta, tai yra tiek E. Š., tiek jos sutuoktinio A. Š., kuris nurodyta, jog miręs našliu.
Pareiškėja nurodo, kad E. Š. buvo padavusi pareiškimą Žemėtvarkos tarnybai dėl nuosavybės teisės atstatymo į jos tėvo valdytus žemės sklypus ir šie žemės sklypai jai buvo suformuoti, tačiau nuosavybės teisės atstatymo proceso iki mirties neužbaigė. Po sutuoktinės E. Š. mirties (duomenys neskelbtini) likęs jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas A. Š. toliau rūpinosi užbaigti nuosavybės teisių atstatymo procedūrą į žemės sklypus, pradėtą žmonos vardu. Galutinai nuosavybės atstatymo procesas į žemės sklypus užbaigtas po A. Š. mirties, kuriuo pasirūpino jo įpėdinė pareiškėja A. S. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai apie aukščiau nurodytus palikėjai E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad Apskrities viršininko sprendimo (duomenys neskelbtini) pagrindu viešuose registruose buvo įregistruota E. Š. nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus.
Pareiškėja nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, mirus sutuoktinei E. Š., A. Š. pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas iš karto po E. Š. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Po žmonos mirties A. Š. aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinės E. Š. palikimą – gyvendamas tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), priimdamas visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, toliau naudodamasis žemės sklypais, kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves, toliau rūpinosi užbaigti nuosavybės teisių atstatymo procedūrą į žemės sklypus, pradėtą žmonos vardu. Nors po tėvo A. Š. mirties pareiškėja pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei ir yra jo turto įpėdinė, tačiau A. Š. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės E. Š. mirties, pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvo valdytą turtą, kuris apima ir E. Š. paliktą turtą, kurios palikimą A. Š. priėmė faktiniu valdymu iš karto po savo sutuoktinės E. Š. mirties. Pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jai reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas, kurį ji prašo nustatyti šioje byloje.
Pareiškėja nurodo, kad E. Š. įstatyminiai įpėdiniai, jos dukros: pareiškėja A. S., E. R. ir P. G. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - Testamentų registro išrašas, Lietuvos notarų rūmų pažymos ir Rokiškio 1-ojo notaro biuro pažyma patvirtina nurodytas aplinkybes, kad po E. Š. mirties nebuvo užvestos paveldėjimo bylos, todėl laikytina, kad po palikėjos E. Š. jos palikimo niekas kitas tuo metu galiojančio įstatymo nustatytu būdu, tai yra kreipiantis į notarą, nepriėmė.
Suinteresuoti asmenys E. R., P. G. pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija ir pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kad dėl Pareiškėjos pareiškime nurodytų E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų būtų pradėta paveldėjimo valstybės vardu procedūra, bei nurodė, kad pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) iš karto po savo sutuoktinės E. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto termino, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą, tai yra, gyvendamas tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), priimdamas visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, toliau naudodamasis žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusiais jo mirusei sutuoktinei, kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves, bei toliau rūpindamasis užbaigti nuosavybės teisių atstatymo procedūrą į šiuos žemės sklypus, pradėtus žmonos vardu, tai yra jis tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Iš pareiškėjos priteistinos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,86 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (pasirinktinai esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.