Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodinėja tuo, kad atsakovo skola susidarė neatsiskaičius pagal 2023 m. kovo 8 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K980360978. Ieškovė nurodo, kad minėta sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, informavus šalis posėdžio datą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant proceso šalims teismo nutartį apie paskirtą teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

6. Ieškovės rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K980360978 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui 60 mėnesių terminui (iki 2028 m. kovo 8 d.) buvo suteiktas 2 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti mėnesines įmokas: paskolos grąžinimo įmokas, palūkanas, kurių metinė norma – 22,00 proc. (iš viso 1 314,40 Eur), tarpininkavimo mokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė atsakovui siuntė raginimus sumokėti įsiskolinimą, taip pat 2024 m. gegužės 8 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2024 m. gegužės 14 d.

7. Įvertinus tarp kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp jų susiklostė vartojimo kredito suteikimo teisiniai santykiai.

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Ieškovė pateikė įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę. Iš jos matyti, kad atsakovas sumokėjo penkias pagal mokėjimo grafiką įmokas. Ieškovės skaičiavimais, atsakovas liko nesumokėjęs 1 820,06 Eur kredito sumos. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog buvo atlikta kitų mokėjimų, kurie nenurodyti įsiskolinimo apskaičiavimo lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį su ieškove tinkamai atsiskaitė ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12, 178, 185 straipsniai), įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, ieškovės reikalavimas priteisti 1 820,06 Eur negrąžinto kredito, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 169,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.). Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal tarp kreditorės ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio (22,00 proc.) metines palūkanas (mokėjimo (pelno) palūkanas). Sutartį nutraukus 2024 m. gegužės 14 d., ieškovė apskaičiavo 169,02 Eur dydžio pelno palūkanų įsiskolinimą. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs šią skolą, įvertinus bylos duomenis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 169,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.), laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 43,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Sutarties bendrosiose sąlygose (1.28 punktas) numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nurodyta tvarka, o konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Iš sutarties specialiųjų sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė įsipareigojo kreditorei sumokėti iš viso 497,15 Eur tarpininkavimo mokesčio, kas mėnesį mokant po 8,29 arba 8,28 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6¹ punkte numatyta, kad nutraukus sutartį kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį ir palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu, paskaičiuotus iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 43,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo.

12. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 22,00 proc. (828,16 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. kovo 8 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

13. Teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

14. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką) ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Kita vertus, pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, šios aplinkybės turi būti įvertintos.

16. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

17. Ieškovė nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. kovo 8 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal grafiką apskaičiuotas pelno palūkanas (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (ši aplinkybė byloje nepaneigta). Vartojimo kredito sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas ieškovei iš viso sumokės mokėjimo palūkanų, kurių metinė norma 22,00 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant Sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22,00 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. kovo 8 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2028 m. kovo 8 d.), negali viršyti pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (828,16 Eur).

19. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,39 Eur delspinigių. Ieškinyje nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal delspinigių skaičiavimo lentelę. Joje nurodyta, kad delspinigiai apskaičiuoti tokia tvarka: 4 Eur už 126 dienas (už laikotarpį nuo 2024-01-09 iki 2024-05-14) atsakovui nesumokėjus 2024-01-08 įmokos; 3,02 Eur už 95 dienas (už laikotarpį nuo 2024-02-09 iki 2024-05-14) atsakovui nesumokėjus 2024-02-08 įmokos; 2,10 Eur už 66 dienas (už laikotarpį nuo 2024-03-09 iki 2024-05-14) atsakovui nesumokėjus 2024-03-08 įmokos, 1,11 Eur už 35 dienas (už laikotarpį nuo 2024-04-09 iki 2024-05-14) atsakovui nesumokėjus 2024-04-08 įmokos; 0,16 Eur už 5 dienas (už laikotarpį nuo 2024-05-09 iki 2024-05-14) atsakovui nesumokėjus 2024-05-08 įmokos. Ieškinys pateiktas teismui 2024 m. rugpjūčio 26 d.

20. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.

22. Teismas, įvertinęs ieškovo delspinigių apskaičiavimą, daro išvadą, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal Sutarties sąlygas ir neviršijant 180 kalendorinių dienų. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę sumokėti tam tikrą dieną tam tikro dydžio įmokas, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų mokėjimo. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovo priteisiama 10,39 Eur delspinigių.

23. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 042,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

24. Ieškovė byloje patyrė 265,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 65,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovės ieškinį visoje apimtyje, jos naudai iš atsakovo priteisiama 265 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamoje byloje patirta 4,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Minėtos išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi neviršija minimalaus įstatyme nustatyto dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 820,06 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų ir 06 ct) negrąžinto kredito, 169,02 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 02 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.), 43,09 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 09 ct) tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki paskolos grąžinimo termino pasibaigimo dienos (2028 m. kovo 8 d.) nuo pagal 2023 m. kovo 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K980360978 konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus terminui (2028 m. kovo 8 d.), negali viršyti 828,16 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 16 ct) sumos, 10,39 Eur (dešimt eurų ir 39 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 042,56 (dviejų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų ir 56 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.