Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam D. Č. ir jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai, nuteistajam N. R. ir jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui ir nuteistajam D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. R. ir D. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. sausio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

N. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

D. Č. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė – šešiasdešimt parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai suėmimo dienai, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. sausio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - palikta galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina

Nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys dėl dešimties tūkstančių eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam priteista iš D. K., N. R. ir D. Č. solidariai penki tūkstančiai eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta.

Nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys dėl penkių šimtų eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir D. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. R. ir D. Č. nuteisti už tai, kad 2018 m. sausio 6 d., laikotarpyje nuo 16.00 iki 18.00 val., „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)7 kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai su D. K., bendrais veiksmais sudavė rankomis, kojomis, plaktuku, durtuvu ir gumine lazda nukentėjusiajam N. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta smūgių skaičių, bet nemažiau kaip 2 kartus, į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešiniame paakyje ir kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tai yra padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas bendrai su D. K., panaudodami fizinį smurtą bei grasindami nužudyti nukentėjusįjį, paeiliui įvedė savo varpas nukentėjusiajam N. V. į burną, taip tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią oraliniu būdu.

4. Nuteistasis D. Č. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti nuketėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

5. Atsiliepimų į nuteistųjų skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo N. R. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų apeliaciniuose skunduose neginčijamas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau yra nesutinkama su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, o nuteistasis D. Č. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo N. R. ir D. Č. pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas ir teisėtas. D. Č. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė individualizuota tinkamai, jos tarpusavyje subendrintos tinkamai, nukentėjusiajam N. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, atitinka teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Tačiau apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. Č. galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistajam D. Č. paskirtos bausmės

10. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad individualizuodamas D. Č. skiriamą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog jis teisiamas už dviejų, tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena laikytina nesunkiu nusikaltimu, o kita – sunkiu nusikaltimu, šiuos nusikaltimus D. Č. padarė būdamas teistas, atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, bei į tai, kad jis teisiamas jau ketvirtą kartą ir konstatavęs, jog nusikaltimų vykdymas jau yra tapęs jo gyvenimo būdu. Be to, spręsdamas minėtą klausimą žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis yra nevedęs, nedirba, neturi šeimos ir nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė t. y. kad nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.

11.1. Pažymėtina, jog nors D. Č. apeliaciniame skunde tiesiogiai ir neginčijama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę t. y. nesutinkama su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas individualizavo jam paskirtą bausmę. Nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra itin reikšmingos individualizuojant jam skiriamą bausmę, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju analizuojant jų pagrįstumą baudžiamojo proceso apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinio skundo ribos nėra peržengiamos.

11.2. Teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu D. Č. nurodė, kad aptariamų nusikaltimų padarymo metu jis buvo blaivus, alkoholio pavartojo tik po aptariamo įvykio, o patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatyta, kad jo girtumas yra 0,2 promilės. (4 t. 119 b. l.). Iš baudžiamojoje byloje esančio Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8659 matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. 19:11 val. (t. y. praėjus maždaug valandai nuo nusikalstamos veikos pabaigos) D. Č. nustatytas 0,44 promilių girtumas (2 t. 168 b. l.). Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad vien tik faktas, jog po nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas šią veiką įvykdžiusio asmens neblaivumas dar nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

11.3. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis, patvirtinančius, jog nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, visų pirma pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 175 b. l.). Ir nors vėlesnėse proceso stadijose savo nuomonę dėl apsvaigimo D. Č. ir pakeitė (apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad blaivus buvo tik tuo metu, kai trenkė nukentėjusiajam, o teisminio bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo blaivus), šią aplinkybę paneigia kiti baudžiamosios bylos duomenys. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. V. nurodė, kad nors jis ir tenkino D. Č. ir N. R. lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nei vienas iš jų dėl visiško girtumo nesugebėjo lytinio akto pabaigti. Be to, nukentėjusysis teigė, kad D. Č. ir N. R., naudodami prieš jį fizinį smurtą, darydavo pertraukėles, kurių metu gėrė degtinę (1 t., 46, 48-49 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas N. R. nurodė, kad įvykio dieną kartu su N. R. ir D. K. gėrė vyną (2 t. 43-44 b. l). Įvertinus minėtas aplinkybes bei faktą, jog D. Č. girtumo laipsnis buvo nustatytas praėjus maždaug valandai po nusikalstamos veikos pabaigos (aptariami nusikalstami veiksmai truko net kelias valandas), daroma išvada, jog bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimų darymo metu D. Č. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis buvo ženkliai didesnis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, jog pastarasis nusikalto būdamas recidyvistu, kad anksčiau jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidedamas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, atsižvelgus į tai, kad tiek pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 150 straipsnio 2 d. D. Č. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra mažesni nei sankcijoje numatyti šių bausmių vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis), konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. Č. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs su bausmės individualizavimu susijusias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir sprendžiama, kad skundžiamu nuosprendžiu D. Č. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra tinkamai individualizuota.

13. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo D. Č. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skiriamas bausmes, taip pat atsižvelgus į tai, kad jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tarpusavyje teisingai subendrinęs šias bausmes apėmimo būdu ir skirdamas galutinę bausmę, apylinkės teismas neteisingai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir neteisingai subendrino su 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme.

13.1. BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

13.2. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. Č. įvykdė 2018 m. sausio 6 d., taigi iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią D. Č. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, ir BK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią D. Č. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Be to, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį.

Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo

14. Nuteistųjų pateiktuose apeliaciniuose skunduose, be kita ko, ginčijamas ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone nukentėjusiajam N. V. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus jo patirtiems išgyvenimams.

15. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

16. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad N. V. dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir kairės akies vokuose bei kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimas, ir dėl šių sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Be to, pažymėtina, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti itin žiauriu ir brutaliu būdu, t. y. maždaug dvi valandas trys asmenys mušė N. V. rankomis, kojomis ir įvairiais daiktais, į įvairias kūno vietas suduodami jam nenustatytą smūgių kiekį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamais veiksmais apeliantai siekė ne tik sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą bei jį sužaloti, bet ir norėjo jį įbauginti ir pažeminti, o tai patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog N. V. nuteistieji grasino jį nužudysią, iš jo tyčiojosi ir privertė nukentėjusįjį tenkinti nuteistųjų lytinę aistrą oraliniu būdu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog dėl minėtų nuteistųjų veiksmų, nukentėjusysis patyrė didžiulį stresą, fizinį skausmą, emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos.

17. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Tačiau atsižvelgus į tai, kad kaip jau minėta nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas itin brutaliu būdu bei į tai, jog dvasinius išgyvenimus jis patyrė ir dėl prieš jį panaudotos seksualinės prievartos, sprendžiama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino N. V. padarytą neturtinę žalą 5 000 eurų suma. Ir nors D. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus ir iš gaunamos pašalpos jam yra neįmanoma atlyginti minėto dydžio neturtinės žalos, tačiau atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog vertindamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir į nuteistųjų turtinę padėtį, t. y. įvertino tai, jog visi nuteistieji sistemingai daro nusikalstamas veikas, niekur nedirba ir negauna legalių pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. Č. nedarbingumas nustatytas iki 2018 m. birželio 21 d. (3 t., 133 b. l.), kas leidžia daryti išvadą, jog nustatytas nedarbingumo lygis ateityje gali būti nustatytas mažesnis ar visai nenustatytas.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo bei atlyginimo kriterijus, tinkamai juos pritaikė ir motyvuotai bei pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis N. V. dėl nuteistųjų N. R., D. Č. ir D. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturinę žalą, kurią pagrįstai įvertino 5 000 eurų suma.

19. Be to, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta N. R. apeliaciniame skunde nurodytą prašymą panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam neturtinės žalos atlygimas solidariai priteistas iš visų nuteistųjų. Pažymėtina, kad CK 6.279 straipsnyje nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Skundžiamame nuosprendyje neginčijamai konstatuota, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusiajam N. V. neturtinė žala buvo padaryta bendrais nuteistųjų neteisėtais veiksmais, todėl šiuo atveju yra įmanoma tik solidari nuteistųjų atsakomybė. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo išimčių, tais atvejais kuomet žala nukentėjusiajam padaroma bendrais asmenų veiksmais, o tai reiškia, kad solidarioji prievolė negali būti daloma ir už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji.

Dėl kito D. Č. apeliacinio skundo argumento

20. Be kita ko, D. Č. apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariami įvykiai prasidėjo nuo to, kad nukentėjusysis pavogė jam priklausantį juvelyrinį dirbinį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybės nepagrįstai nebuvo tiriama, t .y. nebuvo aiškinamasi, ar N. V. iš tiesų pagrobė jam priklausantį turtą. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėdamas nuteistųjų skundus, patikrina tik skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertina ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo. Be to, pažymėtina, kad ši, t. y. galimos vagystės padarymo aplinkybė yra visiškai nereikšminga sprendžiant D. Č. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo klausimą, kadangi dėl nukentėjusiojo galimai padarytos vagystės, esant nuo vagystės nukentėjusiojo asmens skundui, turi būti atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo N. R. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Č., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 15 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, D. Č. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.