- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- eA-576-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00127-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226699 (toliau – ir Sprendimas).
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad jo mama J. P., prosenelė N. G. (mamos senelė) yra lietuvių tautybės bei, kad pastarosios tėvo šeima gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas save identifikuoja kaip lietuvį, dėl to pasikeitė vardą bei pavardę. Mano, kad tai suteikia teisę ir pagrindą pareiškėjui identifikuoti save kaip lietuvį pagal vieno iš tėvų – motinos – tautybę bei gauti lietuvių kilmės pažymėjimą.
2.2. Departamentas nusprendė neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo, Sprendime nurodydamas, kad pateikti dokumentai leidžia teigti, jog pareiškėjo proprosenelio tėvai S. M. G. ir M. G. galėjo gyventi dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau pareiškėjo protėviai buvo rusai, t. y. save identifikavo kaip rusus, todėl pakartotinai išduoti dokumentai, kuriuose tautybė iš „rusas / rusė“ pakeisti į „lietuvis / lietuvė“ be šiuos faktus patvirtinančių dokumentų ir pagrindo, nėra laikytini objektyviais ir turinčiais įrodomąją galią. Dokumentai, kurių pagrindu gimimo ir santuokos liudijimuose buvo pakeistos tautybės, nebuvo pateikti, todėl konstatuota, kad dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ir senelių yra lietuviai, nepateikti.
2.3. Pareiškėjo motina identifikavo save kaip lietuvių tautybės asmenį, jos dokumentuose nebuvo nurodoma rusų ar jokia kita tautybė, J. P. laiko ir laikė save lietuve, šie duomenys niekada nebuvo paneigti ar nuginčyti. Sprendimo argumentai, jog pareiškėjo motinos lietuvių tautybė atsirado tik nuo 2023 metų, o originaliuose dokumentuose giminės nariai nurodyti rusų tautybės, yra nepagrįsti. Pareiškėjo motinos pirminiuose dokumentuose niekada nebuvo nurodyta rusų tautybė (tautybės nebuvo visai), o atsiradus juridiniam pagrindui (2019 metais jos senelės lietuvių tautybei) bei jai save identifikavus kaip lietuvę, ji pasinaudojo teise nurodyti savo lietuvių tautybę dokumentuose. Pareiškėjo teiginiai apie jo lietuvių kilmę yra pagrįsti pateiktais oficialiais ir objektyviais įrodymais, pirmiausia apie jo mamos J. P. lietuvių tautybę, taip pat apie mamos senelės N. G. lietuvių tautybę bei pastarosios senelių bei tėvo gyvenimą / gimimą Lietuvoje. Pareiškėjo motina, kurios tautybė dokumentuose nebuvo nurodyta, atliko tautybės nustatymo juridinį veiksmą esant teisiniam pagrindui – nustačius jos senelės lietuvių tautybę. Abejoti minėto veiksmo teisėtumu nėra jokio pagrindo, nes tiek Rusijos Federacijos, tiek Lietuvos teisės aktai numato tokių civilinių aktų įrašų duomenų pakeitimo galimybę. Pareiškėjo prosenelė N. G. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvo V. G. gimimo metu – (duomenys neskelbtini) – Rusijos imperijoje tautybė nebuvo fiksuojama, priešingai, imperijos politika buvo formuojama siekiant surusinti imperijos teritorijoje gyvenančias tautas. 1897 metų Rusijos imperijos surašymo duomenimis, (kada gimė V. G.) tautybė nebuvo fiksuojama, bet buvo fiksuojami luomai ir gimtoji kalba. Būtent pagal gimtąją kalbą netiesiogiai ir buvo galima spręsti apie asmenų tautybę, tačiau vaikų tautybės tokiu būdu neįmanoma nustatyti, jei tėvų gimtosios kalbos buvo skirtingos. Tik 1917 metais sovietai išleido dekretą apie nacijas, kuriame pripažino tautines mažumas. Pareiškėjo prosenelės tėvo gimimo metu buvo išduodami Metrikos liudijimai apie gimimo ir krikštijimo datą, kuriuose buvo fiksuojama gimimo ir krikštijimo data, tačiau tautybė nenurodoma. Atsižvelgiant į tai, jog Rusijos imperijoje buvo vykdoma neteisėta nutautinimo politika, tautybė nebuvo fiksuojama, todėl reikalauti pateikti oficialius dokumentus reikštų reikalauti iš pareiškėjo įrodyti neįmanomas aplinkybes. Pareiškėjo prosenelės N. G., kuri save identifikuoja kaip lietuvę, tėvas bei jo tėvai turėjo ryšius su lietuvių tauta: pareiškėjo prosenelės seneliai gyveno Lietuvos teritorijoje, buvo Romos katalikai, turėjo lietuviškus vardus ir pavardes; pareiškėjo prosenelės tėvas turėjo lietuvišką vardą ir pavardę, buvo gimęs ir gyveno Lietuvos teritorijoje, buvo Romos katalikų tikėjimo; pareiškėjo prosenelė save oficialiuose dokumentuose identifikuoja kaip lietuvių tautybės, todėl pareiškėjo motina teisėtai ir pagrįstai pripažinta lietuvių tautybės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo bei išduoti jam šį faktą patvirtinantį pažymėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, Sprendime konstatuota, jog pateikti dokumentai leidžia teigti, kad pareiškėjo proprosenelio tėvai S. M. G. ir M. G. galėjo gyventi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Originaliai arba pakartotinai iki 2023 m. išduotuose dokumentuose pareiškėjo protėviai buvo rusai, t. y. save identifikavo kaip rusus, todėl pakartotinai išduoti dokumentai, kuriuose tautybė iš „rusas / rusė“ pakeisti į „lietuvis / lietuvė“ be šių faktų patvirtinančių dokumentų ir pagrindo, nėra laikytini objektyviais ir turinčiais įrodomąją galią. Dokumentai, kurių pagrindu gimimo ir santuokos liudijimuose buvo pakeistos tautybės, pateikti nebuvo, todėl Sprendime konstatuota, kad dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjo tėvas ar seneliai arba vienas iš tėvų ir senelių yra lietuviai, nepateikti, dėl to pareiškėjas negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu.
4.2. Pareiškėjui pakartotinai išduotoje gimimo liudijimo kopijoje pareiškėjo motinos tautybė nenurodyta, o pareiškėjo brolio D. V. gimimo liudijimo skiltyje apie motinos tautybę įrašas „lietuvė“ buvo įrašytas J. P. noru. Brolio gimimo liudijime nėra nurodyta, kad minėtas įrašas yra padarytas vadovaujantis konkrečiais dokumentais, todėl neturi įrodomosios reikšmės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Tai, kad Rusijos Federacijoje išduotuose asmens gimimo įrašuose yra nurodyta to asmens tėvų pilietybė, nenulemia šio asmens tautybės ir objektyviai neįrodo jo tėvų tautybės. Sovietų Sąjungoje galiojusi tvarka, kad pilietis nustato savo tautybę pagal tėvo ir motinos tautybę, nurodytą gimimo liudijime, Rusijos Federacijoje negalioja, todėl atsakovo manymu, pareiškėjo brolio D. V. gimimo liudijimo skiltyje apie motinos tautybę įrašas „lietuvė“ buvo įrašytas J. P. prašymu, o ne vadovaujantis objektyviais duomenimis. J. B. (P.) gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo senelė) O. B. yra rusė. 2022 m. sausio 25 d. išduotoje pažymoje apie pareiškėjo senelių V. B. ir O. T. (B.) santuokos sudarymą nurodyta, jog pareiškėjo seneliai yra rusai. Taigi minėti dokumentai leidžia pagrįstai abejoti, kad pareiškėjo motina J. P. galėjo būti lietuvių tautybės. Atsakovas neginčijo, kad N. G. buvo lietuvė, tačiau, jo vertinimu, tai neturi įtakos Sprendimo teisėtumui. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, todėl, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, pareiškėjo prosenelės N. G. tautybė yra nevertinama.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 19 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Jis kartu su prašymu pateikė: 1) 2021 m. gruodžio 9 d. pakartotinai išduotą pareiškėjo gimimo liudijimo kopiją, kurioje pareiškėjo tautybė nenurodyta, motina nurodyta J. P. (tautybė nenurodyta); 2) 2021 m. gruodžio 9 d. išduotą pareiškėjo vardo keitimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad Rusijos pilietis „R. P.“ (tautybė nenurodyta) pasikeitė vardą ir pavardę į „R. G.“; 3) motinos J. B. (P.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo senelė) O. B. yra rusė; 4) 2022 m. sausio 25 d. išduotą pažymą apie senelių V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, ir O. T. (B.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo seneliai yra rusai; 5) 2019 m. liepos 29 d. išduotą senelės O. T., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo prosenelė) N. E. yra rusė; 6) 2022 m. sausio 25 d. išduotą pažymą apie prosenelių S. T. ir N. G. (T.) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo prosenelė yra lietuvė; 7) 2022 m. sausio 25 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad prosenelė N. T., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, 1968 m. spalio 11 d. pakeitė vardą į „N. E.“; 8) 2019 m. liepos 31 d. išduotą prosenelės N. G., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos tėvas (pareiškėjo proprosenelis) yra V. G. (tautybė nenurodyta); 9) Valstybinio archyvo pažymą apie proprosenelio V. G., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini), gimimą. Pažymoje nurodyta, kad jo tėvai S. M. G. ir M. G. kilę iš (duomenys neskelbtini).
6.2. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sustabdė pareiškėjo prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą nagrinėjimą, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai.
6.3. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. papildomai pateikė šiuos dokumentus: 1) pakartotinai 2023 m. rugsėjo 19 d. išduotą vardo keitimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad Rusijos pilietis „R. P.“ (tautybė lietuvis) pasikeitė vardą ir pavardę į „R. G.“ (pažymėtina, kad dokumentai, kuriais remiantis pakeista pareiškėjo tautybė, nėra nurodyti); 2) D. P., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jo motina, Rusijos pilietė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra lietuvė.
6.4. Departamentas, įvertinęs, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ir senelių yra lietuviai, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 12 straipsniu bei Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 82 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu, ir priėmė ginčijamą Sprendimą.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus, kuriais jis grindė savo lietuvių kilmę iš tėvų ar senelių, sutiko su Departamento išvada, kad, remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo lietuvių kilmės asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, nepateikė jo lietuvių kilmę patvirtinančių objektyvių dokumentų, t. y. nepateikė kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, kuriuose būtų paaiškintas R. G. kilmės keitimas (tautybė lietuvis) pakartotinai 2023 m. rugsėjo 19 d. išduotame vardo keitimo liudijime, nes, kaip nustatyta iš pateiktų dokumentų (pareiškėjo gimimo liudijimo, pažymos apie senelių santuokos sudarymą), pareiškėjo tėvas yra rusas, pareiškėjo motinos tėvai (pareiškėjo seneliai) yra rusai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai, nepateikti.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021 ir joje pacituotą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką), konstatavo, kad lietuvių kilmė turi būti įrodinėjama objektyviais duomenimis (duomenimis apie tautybę), bet ne asmens valia traktuoti save lietuviu vien dėl to, kad jo protėviai kadaise gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar prosenelių kilme (2019 m. liepos 29 d. išduotame senelės O. T., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo prosenelė) N. E. yra rusė; 2022 m. sausio 25 d. išduotoje pažymoje apie prosenelių S. T. ir N. G. (T.) (E.) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nurodyta, kad pareiškėjo prosenelė yra lietuvė; (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje apie prosenelės N. E. mirtį Nr. A-00075 nurodyta, kad pareiškėjo prosenelė yra lietuvė), kai pareiškėjo tėvai (nėra pateikta objektyvių duomenų, jog pareiškėjo motina J. B. (P.) yra lietuvė), seneliai arba vienas iš tėvų ir senelių nėra lietuviai. Taigi, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių aplinkybes, kokiu pagrindu jo pateiktuose dokumentuose buvo pakeisti įrašai, o Departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1682-520/2023).
III.
10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad pareiškėjo pateiktame oficialiame dokumente, t. y. brolio D. P. gimimo liudijime, pažymėta, kad pareiškėjo mama yra lietuvė. Pareiškėjo motina identifikavo save kaip lietuvių tautybės asmenį, jos dokumentuose anksčiau niekada nebuvo nurodoma jokia kita jos tautybė, o atsiradus juridiniam pagrindui (senelei N. G. 2022 metais save identifikavus kaip lietuvę jos protėvių turėtos lietuvių tautybės pagrindu), ji taip pat save identifikavo kaip lietuvių tautybės.
11.2. Byloje pateikti neginčytini rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjo bei jo mamos protėviai taip pat buvo lietuviai, su tuo sutinka ir atsakovas bei teismas – pareiškėjo mamos senelė N. G. buvo lietuvių tautybės, pastarosios tėvas V. G. taip pat lietuvis, pastarojo tėvai – taip pat. Būtent senelės tautybės pagrindu lietuvių tautybė buvo įrašyta ir pareiškėjo mamos (pareiškėjo brolio D. P. gimimo liudijime).
11.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1589-968/2023 konstatavo, kad reikalavimas asmeniui, siekiančiam gauti lietuvių kilmės pažymėjimą ir pateikusiam savo tėvui oficialiai Lietuvos Respublikos išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą, papildomai įrodinėti aplinkybę, kad jo tėvas yra lietuvis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme būtų akivaizdžiai perteklinis. Tokio aukšto pastarosios aplinkybės įrodinėjimo standarto įtvirtinimas būtų nesuderinamas su Pilietybės įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtinto teisinio reglamentavimo, susijusio su asmenų pripažinimu lietuvių kilmės asmenimis ir lietuvių kilmės pažymėjimų išdavimu, tikslais. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjo motina J. P. yra lietuvė, tad reikalavimas įrodyti, kad pareiškėjo mama tikrai yra lietuvė, būtų perteklinis, ypač kai šioje byloje yra neginčijamų dokumentų, patvirtinančių šios šeimos lietuvių kilmę.
11.4. Iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kokiomis teisės normomis atsakovas vadovaujasi prašydamas pateikti papildomus dokumentus, taip pat, Sprendime nėra nurodyti ir motyvai, kodėl nepakanka dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė, o tik konstatuojamas toks faktas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo lietuvių kilmę, būtų neteisėti ar suklastoti. Departamentas pareiškėjo pateiktų dokumentų lietuvių kilmei pagrįsti nekvestionuoja. Šiuo aspektu remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1082-822/2024.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė savo motinos J. P. lietuvių tautybės. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo brolio D. V. gimimo liudijime skiltyje apie motinos tautybę įrašas lietuvė buvo įrašytas iš J. P. žodžių, o ne pagal konkrečius dokumentus (objektyvius duomenis). Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kartotiniame gimimo liudijime nurodytus duomenis, pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui. J. B. (P.) gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo senelė) O. B. yra rusė, pareiškėjo senelių V. B. ir O. T. (B.) 2022 m. sausio 25 d. išduotoje pažymoje apie (duomenys neskelbtini) vykusios santuokos sudarymą nurodyta, kad pareiškėjo seneliai yra rusai, todėl minėti dokumentai leidžia pagrįstai abejoti, kad pareiškėjo motina J. P. galėjo būti lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietybės srities teisės aktų prasme.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjo prosenelės N. G. tautybė leidžia laikyti pareiškėją lietuvių kilmės asmeniu, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį – lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
15. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1589-968/2023 ir administracinės bylos Nr. eA-1082-822/2024 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis šiose bylose priimtais sprendimais kaip precedentais.
16. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje e3K-3-284-219/2020, suformuota praktika, tvirtina, kad kitų valstybių (ne Lietuvos) išduotiems dokumentams neturi būti suteikta išimtinė reikšmė, jie turi būti vertinami visų įrodymų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23S226699, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengia apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).
19. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, reguliuodama pilietybės santykius, turi diskreciją, kuri pripažįstama ir tarptautinėje teisėje; tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė gali pati apibrėžti, kas yra jos piliečiai, nustatyti pilietybės įgijimo ir jos netekimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimus).
21. Asmens etninė tapatybė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje traktuojama kaip esminis asmens privataus gyvenimo ir tapatybės aspektas, patenkantis į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį (EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Ciubotaru prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 27138/04, 49 p.).
22. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, jog asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-822/2024).
24. Lietuvių kilmės pažymėjimas asmens prašymu gali būti išduotas tuo atveju, jei šis asmuo atitinka objektyvųjį kriterijų, t. y. tokio asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir subjektyvųjį kriterijų, t. y. asmuo laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1589-968/2023).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tiesiogiai su šia byla susijusią administracinę bylą, 2025 m. vasario 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1196-520/2025) pripažino, kad įvertinus pareiškėjos (pareiškėjo šioje byloje motinos) atsakovui pateiktus dokumentus, kuriais ji grindė šios Nutarties 24 punkte nurodytą objektyvųjį kriterijų, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remdamasis šiais pareiškėjos pateiktais dokumentais atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėją lietuvių kilmės asmeniu, nes jos pateikti įrodymai nėra objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, jog jos senelė N. G. buvo lietuvių tautybės.
26. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi) yra padaryta išvada, jog įrodymai nepatvirtino pareiškėjo senelės, o tuo pačiu ir pareiškėjo motinos lietuvių kilmės, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją pripažinti lietuvių kilmės asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, šioje byloje skundžiamas apeliaciniu skundu, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
28. Kadangi sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.