- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- 1-415-1095/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- G. Z.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. M. 2024 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.00 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą kartu gyvenančio G. Z. atžvilgiu, o būtent: tyčia du kartus atsisėdo ant gulinčio lovoje nukentėjusiojo G. Z. kojų, kumščiais sudavė gulinčiam lovoje G. Z. ne mažiau penkiolikos smūgių į viršutinę kūno dalį, kaire ranka prilaikydamas G. Z., dešiniu kumščiu sudavė jam ne mažiau septyniolikos smūgių į viršutinę kūno dalį, taip mušdamas nukentėjusiajam G. Z. padarė kairio peties, kairės mentės, kairės krūtinės pusės bei kairio klubo srities sumušimus, pasireiškusius odos paraudimu, poodinėmis kraujosruvomis, odos įdrėskimais, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame krūtinės ląstos šone – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. M. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad mokėsi profesinėje mokykloje ir gyveno bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jis su kambarioku M. A. gyveno mažesniame kambaryje, o nukentėjusysis su 2 E. gyveno didesniame kambaryje. Nukentėjusysis gyventi į bendrabutį atvyko 2024 m. rugsėjį ir nuo pat pradžių jam nepatiko, nes klausinėjo labai keistų klausimų. Nukentėjusysis nesutarė ir su kitais kambariokais, su kuriais jis sutarė gerai ir iki šiol bendrauja, nors kartu nebegyvena. Jie skundėsi dėl nukentėjusiojo elgesio ir dėl to jis spalio mėnesį buvo iškraustytas į kitą kambarį, tačiau po kiek laiko jį vėl grąžino gyventi su jais. 2024 m. lapkričio 21 d. vakare apie 22 val. grįžo su draugais į bendrabutį, nukentėjusysis buvo išgėręs. Visi susiruošė eiti miegoti, buvo užgesinę šviesas, kai G. Z. atėjo į jo kambarį ir pasiūlė traškučių. Pasakė jam, kad nenori, bet jis dar porą kartų siūlė ir jį išbudino. Dėl to nuėjo į kambarį, kuriame gyvena nukentėjusysis, ir su E.T. žiūrėjo filmą. Nukentėjusysis tyčiojosi iš E.T., tyčiojosi ir iš jo dėl to, kad jis neturi šeimos. Sakė nukentėjusiajam apsiraminti. Buvo tą vakarą pabeldusi į duris budėtoja ir pasakė, kad tyliau būtų, bet jai dėl G. Z. elgesio nesiskundė, nes ji labai griežta. Tada nuėjo prie lango parūkyti ir atsisėdo ant lovos, o nukentėjusysis palietė jo lytinį organą. Labai supyko dėl to ir panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo lovoje užsidengęs antklode, kai jis iš rankos trenkė G. Z., bet į galvą ar veidą jam smūgių tikrai nesudavė. Nukentėjusysis apsiverkė ir nuėjo į kitą kambarį, o apsiraminęs grįžo į savo kambarį. Atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Po įvykio ryte jis su kitais kambariokais išėjo į mokyklą ir nukentėjusysis liko vienas kambaryje. Tai, kaip jis naudojo smurtą, matė abu E.. E. T. tai filmavo, nors jo neprašė to daryti. Vaizdo įrašą pamatė, kai jis buvo įkeltas į „Messenger“ grupę, kurioje yra jie 5 kambariokai. G. Z. išplatino vaizdo įrašą savo artimiesiems, mokyklos mokiniai irgi matė vaizdo įrašą, bet nežino, kaip jie jį gavo. Tai buvo vienintelis kartas, kai nesusivaldė ir naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nors G. Z. ir iki įvykio neleisdavo jiems miegoti, nes garsiai žiūrėdavo pornografinius filmus, be to, nukentėjusysis yra kalbėjęs nesąmones, kad turėjo su juo lytinių santykių, ir grasino apie tai pasakyti kitiems mokiniams, buvo primelavęs, kad grasino jam kastetu, kad sudegino jo patalynę. Susinervino dėl to ir atnešė nukentėjusiajam savo patalynę. Dėl telefono gali paaiškinti, kad sakė auklytei R. S., jog atimtų iš nukentėjusiojo telefoną po 22 val., jog jis nežiūrėtų nesąmonių, ir ji tą kartą leido jam paimti G. Z. telefoną, o kitus kartus jis pats palikdavo savo telefoną koridoriuje krautis. Po įvykio jam paskambino G. Z. brolis ir grasino, kad bus išvežtas į mišką ir nuogas prie stulpo pririštas. Anksčiau nukentėjusiojo brolis buvo prašęs saugoti G. Z., nors jis neprivalo to daryti. Žino, kad nukentėjusysis bendraudavo su brolio žmona. Nukentėjusysis melavo, kad po įvykio jam ranka lūžo, kad buvo vidinis kraujavimas. Po įvykio nepersekiojo nukentėjusiojo, bet buvo taip, kad pats nukentėjusysis ėjo jam iš paskos, jį praleido, tada parduotuvėje vėl sutiko jį, o kitą dieną tyrėja skambino ir sakė, kad jis persekioja nukentėjusįjį. Vėliau dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, norėjo su juo susitaikyti ir susitarti, kad nebūtų šio proceso. Savo elgesį vertina blogai, turėjo taip nedaryti, tačiau pritrūko kantrybės. Dėl įvykio pašalino jį iš mokyklos ir iš bendrabučio, paėmė dokumentą, todėl negali darbo susirasti, suprastėjo psichinė būklė, turėjo minčių apie savižudybę, todėl galvoja, kad reikia vykti gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje buvo gydytas ir anksčiau, jam nuo 2023 metų diagnozuota (duomenys neskelbtini). Mano, kad turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jau atkentėjo šį procesą, atsiprašo dėl to, ką padarė. L. B. yra jo globėja, kurią vadina mama, nes ji jį užaugino. Tik praeitą vasarą pirmą kartą susipažino su biologiniu tėvu. Dabar gyvena kartu su globėja, ji yra labai geras žmogus, pataria jam, o jis jos klauso. Papasakojo globėjai apie tai, kas nutiko, o ji pabarė jį. Bendrabučio darbuotojai palaiko jį, nes nusiskundimų dėl jo elgesio neturėjo. Kadangi neranda darbo, planuoja per Užimtumo tarnybą lankyti plytelių klojėjo kursus. Kadangi neturi pajamų, nežino, kaip atlyginti žalą, bet su globėjos pagalba jau atlygino 300 Eur žalos. Reikalaujamas žalos dydis yra per didelis, bet jei teismas priteis daugiau, nei atlygino, atlygins žalą. Sutiktų su viešųjų darbų bausme.
Kaltinamojo laiduotoja siekianti tapti L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo globėja. Negerai pasielgė K. M.. Reikėtų K. M. gydytis dėl turimų sveikatos problemų ir padės jam, buvo užėję į (duomenys neskelbtini) skyrių, bet buvo nepalankus laikas gydytis, nes šis procesas dar nesibaigęs, dėl to jis atsisakė gydytis. Anksčiau jis lankydavosi pas psichologus ir jam buvo teikiama pagalba, yra gydęsis (duomenys neskelbtini), vartojo skirtus vaistus, bet ne nuolat. Jis pirmą kartą taip pasielgė ir jau labai ilgai kenčia dėl to. Kaltinamasis iki įvykio nuolat pasakojosi, kad į jų kambarį atsikraustė mokinys, kuris neleidžia miegoti, tyčiojasi, nederamai elgiasi. Siūlė jam grįžti gyventi namo, bet jis norėjo su draugais būti, nes su kitais kambariokais gerai sutarė, kartu eidavo sportuoti. Po įvykio kaltinamasis pasipasakojo, kas nutiko, ir grįžo pas ją gyventi. Bandė G. Z. mamai skambinti ir taikytis su ja, nes nenori, kad jų vaikai pyktųsi. Gavo jos telefono numerį iš tyrėjos. Po įvykio kaltinamasis darbo ieško, toliau bendrauja su buvusiais kambariokais, merginą turėjo, sportuoja. Padeda kaltinamajam finansiškai, jis registravosi dėl socialinės išmokos gavimo. Mano, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra per didelis, nes nukentėjusiajam buvo padarytos kelios mėlynės. Sumokėjo nukentėjusiajam 300 Eur žalos atlyginimą ir kaltinamasis sakė, kad jai grąžins šiuos pinigus, kai užsidirbs. Prieš keletą metų yra bausta administracine tvarka, nes buvo nubrozdinusi automobilį, be to, globotiniui buvo davusi automobilį kaime laukuose. Registruota Užimtumo tarnyboje, nes po reorganizacijos neteko darbo mokykloje. Turi (duomenys neskelbtini) metus darbo patirties, didžiąją šio laiko dalį dirbo mokytoja ir buvo klasės vadovė.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Z. atstovė pagal įstatymą J. Z. parodė, kad G. Z. po įvykio tapo labai žiaurus, neįmanoma su juo susikalbėti, tapo uždaras, pas psichologus neįmanoma nuvežti, jos pačios sveikata pablogėjo, nes serga nepagydoma liga. Kiek žino, jis apie viską pasipasakojo jos marčiai D. Z., kad jį skriausdavo, kad neleisdavo miegoti, dėl to miegodavo per pamokas, o pats įvykis įvyko penktadienį. Kai jai atsiuntė filmuotą medžiagą, kaip yra daužomas jos sūnus, jai vos neprireikė greitosios medicinos pagalbos. Jai net dabar dar sunku kalbėti apie tai, kas įvyko. Po įvykio nukentėjusysis gėrė vaistus, trynė žaizdas tepalu. Kartais jam skauda, bet jis nenori jai sakyti, kad jam blogai. Po to įvykio jo sveikata suprastėjo ir jis buvo psichologiškai paveiktas. Po įvykio jis grįžo gyventi pas ją, nes namuose jaučiasi saugus, o Panevėžyje jis jautėsi nesaugiai, kol jo brolis buvo (duomenys neskelbtini), buvo persekiojamas kaltinamojo, grįžęs pasakė, kad nebegali ten būti, nes bijo būti bendrabutyje ir Panevėžyje, nebenorėjo būti ten, kur buvo sumuštas. Sūnus grįžo mokytis į gimnaziją, tačiau jo mokymosi rezultatai suprastėjo. Žino bylos medžiagą, kad bandoma jos sūnų apkaltinti netinkamu elgesiu. Pasirinktą žalos sumą nustatė dėl sūnaus sveikatos pablogėjimo.
Kaltinamajam K. M. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, gynėjui ir nukentėjusiojo atstovėms sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Šalies argumentai
J. Z. pareiškime nurodyta, kad iš 2024 m. lapkričio 21 d. į 2024 m. lapkričio 22 d. nuo 2 val. iki 3 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabučio kambaryje kartu gyvenantis K. M. jos sūnaus G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu konflikto metu naudojo fizinį smurtą, sudavė iš rankos į kairį petį, į kairį šonkaulį, į kairį klubą ir iš kojos spyrė į kairį klubą, taip sukeldamas jos sūnui G. Z. fizinį skausmą (1 t., b. l. 9–11).
Iš 2024 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matome penkių aukštų bendrabutį. Einant į pastatą matome baltos spalvos plastikines duris, kurios neturi durų kodo. Lipame laiptais į ketvirtą aukštą, užlipus laiptais matome bendro naudojimo koridorių. Kairėje ir dešinėje pusėje matome koridorius. Einame į kairę pusę koridoriumi, po kaire puse matome baltos spalvos medines duris, kurios pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini). Atidarius duris matome koridorių ir kambarį. Įėjus į vidų matome dešinėje pusėje vonios kambarį, po kaire puse matome kambarį, tiesiai matome taip pat kambarį. Įėjus į kambarį, kuris yra po kaire puse matome rudos spalvos grindis, žalios spalvos sienas, baltos spalvos lubas, kairėje pusėje matome rudos spalvos viengulę lovą, šalia lovos matome rudos spalvos spintelę, šalia spintelės matome rudos spalvos staliuką. Dešinėje pusėje prie lango matome viengulę lovą, šalia viengulės lovos matome juodos spalvos stalą su kėdę, šalia stalo matome viengulę lovą, šalia viengulės lovos matome rudos spalvos spintelę. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių nerasta. Iš įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 14–22).
Liudytoja J. Z. parodė, kad ji yra G. Z. mama. 2024 m. lapkričio 22 d. vakare, apie 21 val., jai paskambino jos sūnus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. buvo sumuštas jos sūnus G. Z., gim. (duomenys neskelbtini) L. Z. pasakė, kad yra video, kaip yra mušamas jos sūnus bendrabučio kambaryje, tačiau jie nenorėjo rodyti video dėl jos prastos sveikatos, bet juos privertė, kad jie jai atsiųstų video. Per video pamatė kaip ant jos sūnaus atsisėdęs šokinėja su sūnumi kartu gyvenantis K. M., kuriam apytiksliai yra (duomenys neskelbtini), ir kaip yra mušamas jos sūnus. Jos sūnui buvo suduodami smūgiai rankomis į įvairias kūno vietas bei spiriama iš kojos. Jos marti D. Z. minėjo, kad po šio įvykio, kai buvo sumuštas jos sūnus, bendrabučio prižiūrėtoja R. S. jį nuvežė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyrių. Kiek jai yra D. Z. sakiusi, sūnui buvo nustatytas lengvas kūno sumušimas. Dėl šio įvykio sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo išrašyti medikamentai nuo skausmo, kuriuos gėrė dvi dienas, nes jam skaudėjo sumuštas vietas. Nori pasakyti, kad apie šį įvykį daugiau žino jos marti D. Z., kadangi 2024 m. lapkričio 22 d. ryte sūnus nėjo į mokyklą, nes jam skaudėjo sumuštas vietas, ir atėjo pas D. Z. paprašyti vaistų. Tada sūnus ir papasakojo visas aplinkybes dėl įvykio D. Z.. Sūnus jai nėra pasakojęs, kad jo atžvilgiu kartu kambaryje gyvenantis K. M. yra naudojamas smurtą, po šio įvykio sūnus jai papasakojo, kad prieš jį yra ne kartą K. M. smurtavęs, dažnai paima jo maistą, slepia jo daiktus, degina patalynę ir t. t. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 25–28).
Nukentėjusysis G. Z. parodė, kad jis žino, dėl ko bus apklaustas teisme. Jį sumušė K. M.. Tą vakarą paskambino jo brolio žmona ir paklausė, kada jis atpirks jo patalynę, nes K. M. per atostogas ją buvo sudeginęs. K. M. nuėjo į savo kambarį, pasiėmė kastetą, kuris buvo pakabintas kambaryje ant sienos, ir norėjo jam suduoti į veidą. Vėliau K. M. jam pasakė, kad jis išneštų šiukšles ir jis jas išnešė. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko valgyti ir grįžo į namus. Jis tuo metu išėjo pas savo pamotę. Po kurio laiko K. M. sugrįžo ir pasakė jam, kad turi jam staigmeną. Paklausė kokią, o jis atsakė, kad tai nesvarbu, ir pasakė, kad jis nusivilktų savo patalynę ir atiduotų jam. Po to K. M. apvilko tą pačią jo patalynę ir pasakė, kad neatpirks jam patalynės. Tačiau K. M. turėjo atpirkti patalynę ne jam, o jo brolio žmonai. Po to viskas buvo gerai ir ramu. 2024 m. lapkričio 22 d. apie 2–3 val. atėjo K. M. ir neleido jam miegoti. Kitas kambariokas E. T. ištempė jį iš lovos. Jie iš jo tyčiojosi ir filmavo. Jis K. M. kojas nustūmė nuo savo lovos, nes jis buvo pasidėjęs kojas ant jo lovos. Nustumdamas jo kojas jis pataikė jo kojas į spintelę. Tada K. M. liepė E. T. filmuoti ir pradėjo jį mušti. K. M. sudavė jam į kairės pusės petį, šonkaulius ir klubą. Jis buvo užsidengęs veidą ir nematė, kuo jam sudavė. Į petį jam sudavė apie 5 kartus, į klubą – 6 kartus, į šonkaulius – 7 kartus. Vėliau K. M. šokinėjo ant jo. Po to jis nuėjo į tualetą, o sugrįžęs iš tualeto pradėjo belsti į savo kambario duris tam, kad triukšmą išgirstų bendrabučio budėtoja ir ateitų patikrinti, ar viskas gerai. Bet budėtoja neatėjo, o K. M. ir E. T. pagrasino jam, kad jei dar triukšmaus, gaus dar stipriau. Tada jis nuėjo miegoti ir jam pradėjo labai skaudėti šoną. Atsikėlęs dieną nuėjo pas savo brolio žmoną, papasakojo jai apie aptariamą įvykį ir pasakė, kad jam skauda šoną. Brolio žmona apie tai pasakė jo broliui, kuris pasakė jo mamai, o mama paskambino ir apie įvykį papasakojo jo auklėtojai. Tada auklėtoja paskambino jam, po to atvažiavo pas jo brolio žmoną, pasiėmė jį ir nuvežė į ligoninę. Aptariamas įvykis galėjo prasidėti 2024 m. lapkričio 21 d. Prieš tai prieš 2–3 dienas jis nuėjo pas brolio žmoną ir pasiskolino patalynę, grįžęs į savo kambarį ją pasikeitė. Po to grįžęs po savaitgalio pamatė, kad jo rūbų spinta buvo sujaukta, o patalynė buvo sudeginta. Girdėjo, kaip K. M. sakė, kad sudegino jo patalynę. E. T. yra K. M. kambariokas. Po aptariamo įvykio jis juto fizinį skausmą šonkaulių srityje nuo to, kad K. M. šokinėjo ant jo. Jam skaudėjo, kai jį sumušė, skausmą juto šonkaulių srityje. Kai kreipėsi į bendrabučio budėtoją, ji jį nuvežė į ligoninę. Jam buvo nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruvos, gydytojas pasakė, kokius vaistus vartoti. Įvykio metu kambaryje buvo tik T. E. ir K. M., kitų asmenų nebuvo. Apie aptariamą įvykį jis pasipasakojo brolio žmonai, tai buvo arba tą pačią dieną, arba kitą dieną. Anksčiau K. M. prieš jį nėra smurtavęs. Jis nežino, dėl ko K. M. sujaukė jo spintą ir sudegino jo patalynę. Jo elgesys toks, tarsi jis būtų grįžęs iš kalėjimo. Mano, kad tai yra patyčios iš jo. Dėl tokio K. M. elgesio jis jaučia baimę. Bijo K. M., kad jis jo vėl neužpultų. Jis su K. M. šiuo metu nebendrauja, jį užblokavo visuose socialiniuose tinklapiuose ir nenori su juo bendrauti. Aptariamo įvykio metu jam nebuvo padaryta turtinė žala. Po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, kuriuos davė brolio sutuoktinė, o tepalą žaizdų gydymui taip pat jam davė brolio sutuoktinė. 2024 m. lapkričio 21 d. D. Z. paskambino jam ir pasakė K. M., kad jis atpirktų jo sudegintą patalynę. Tai galėjo būti 19–20 val. Kastetu K. M. jam nesudavė, tik pagąsdino, kad suduos. Po įvykio jis pas gydytojus daugiau nesilankė, tik tas vienas kartas, kai buvo nuvežtas į ligoninę. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Tai yra mokyklos bendrabutis. K. M. po įvykio norėjo jo atsiprašyti, jis rašė apie tai jo brolio sutuoktinei, prašė, kad jis atsiimtų pareiškimą. Su juo K. M. nesusisiekė ir jo neatsiprašė. Mušdamas jį ir šokinėdamas ant jo K. M. sakė, kad jam atsilygina už viską. Jis nesuprato, dėl ko jis smurtavo. Šiuo metu jo sužalojimai sugijo. Gydymui naudojo tik tepalą žaizdoms gydyti ir vaistus nuo skausmo, daugiau nieko nenaudojo (1 t., b. l. 32–34).
2024 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi liudytojos D. Z. pateikti vaizdo įrašai su garsu, kurių kokybė gera. Atidarius 1 vaizdo įrašą apačioje matyti „Vaizdo įrašas įvykio 2024-11-22“ Laiko nėra. Įrašo trukmė 17 s. Matyti gyvenamosios patalpos, lovoje guli ant dešinio šono nukentėjusysis G. Z., kuris užsidengęs antklodę. Prie jo prieina įtariamasis K. M.. Pašalinis vyro balsas: imk. K. M. abiejų rankų kumščiais suduoda ne mažiau 15 smūgių gulinčiam ant dešinio šono G. Z. į kairę kūno pusę, labiau į viršutinę kūno dalį. Tiksliai, kur suduodami smūgiai, nesimato, nes G. Z. užsidengęs antklodę. Kaire ranka prilaikydamas G. Z., gulintį lovoje ant dešinio šono, dešiniu kumščiu suduoda ne mažiau 17 smūgių į kairę kūno pusę (G. Z. susirietęs, prisidengęs antklodę, smūgiai suduodami į įvairias kūno vietas). K. M. koja spiria vieną kartą G. Z. į krūtinę. Girdėti duslūs smūgių garsai, G. Z. dejonės. Įrašo pabaiga. Atidarius 2 vaizdo įrašą apačioje matyti „Vaizdo įrašas įvykio 2024-11-22“ Laiko nėra. Įrašo trukmė 34 s. Matyti gyvenamosios patalpos, lovoje gulintis ant kairio šono nukentėjusysis G. Z., kuris prisidengęs antklodę. Ant jo atsisėdęs įtariamasis K. M.. Pašalinis vyro balsas: nu dabar pradėk jau. K. M. du kartus stipriai atsisėda ant gulinčio G. Z. kojų. G. Z. atsikelia iš lovos, sako „eik tu (necenzūrinis žodis)“ ir eina link išėjimo iš kambario durų. K. M. dešine koja spiria G. Z. į sėdmenis. Išėjęs iš kambario G. Z. bando uždaryti duris, K. M. duris atidaro ir išeina į koridorių iš paskos G. Z.. K. M. į kambarį grįžta vienas. Kambaryje matyti nenustatytos asmenybės jaunuolis (1 t., b. l. 69–71).
Liudytoja D. Z. parodė, kad ji yra G. Z. brolio žmona. 2024 m. lapkričio 22 d. ryte pas ją atėjo G. Z. ir paprašė vaistų nuo skausmo, tada ji paklausė, dėl ko jam reikia vaistų ir ką jam skauda. G. Z. jai papasakojo, kad jam skauda kairį petį ir kairį šoną, ji paklausė, kas atsitiko, tada G. Z. pasakė, kad jį sumušė kartu gyvenantis K. M., taip jam sukeldamas fizinį skausmą, jai paklausus, dėl ko įvyko konfliktas, G. Z. jai atsakė, kad dėl apdegintos patalynės, bet kiek jai yra žinoma, kad tai nebe pirmas kartas, kai K. M. kabinėjasi prie G. Z., dažnai K. M. provokuoja G. Z., grasina, kad išveš į mišką, grasina, kad pakenks G. Z. šeimai, naktiniai išvedimai į miestą, telefono atėmimas kiekvieną vakarą. Tada G. Z. jai parodė vaizdo įrašus ir ji paprašė, kad jai persiųstų. Ji paklausė G. Z., ar rašyti pareiškimą, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis atsakė, kad rašyti, tada nufotografavo G. Z. sumuštas įvairias kūno vietas ir parašė pareiškimą per epolicija. Apie įvykį, įvykusį 2024 m. lapkričio 22 d. naktį, pranešė savo vyrui L. Z. telefonu, kuris paskambino bendrabučio prižiūrėtojai R. S. ir paklausė, kas ten vyksta. Bendrabučio prižiūrėtoja R. S. atsakė, kad nieko nežino, niekas į ją nesikreipė. Taip pat pranešė G. Z. mamai J. Z. apie įvykusį įvykį. 2024 m. lapkričio 22 d. vakare, apie 21 val., atvyko bendrabučio prižiūrėtoja R. S., kuri laukė lauke G. Z., kad nuvežtų į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyrių, tuo metu ji nebuvo susitikusi su bendrabučio prižiūrėtoja R. S.. Visą laiką, kol jie buvo priėmimo skyriuje, ji su bendrabučio prižiūrėtoja R. S. bendravo telefonu. 2024 m. lapkričio 22 d. apie 23 val. 30 min. grįžo pas ją į namus G. Z., kuri parvežė R. S., ir papasakojo, kad jam padarytas lengvas kūno sumušimas ir reikia gerti išrašytus gydytojo medikamentus nuo skausmo. Vaizdo įrašus pateiks tyrėjai el. paštu (1 t., b. l. 140–143).
Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba Panevėžio mokymo centro bendrabučio auklėtoja. Bendrabutis, kuriame dirba, įsikūręs (duomenys neskelbtini). Ji dirbo 2024 m. lapkričio 21 d. nuo 07.30 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 16 val. Nuo 15 val. iki 23 val. dirbo bendrabučio auklėtoja R. P.. 2024 m. lapkričio 22 d. naktį ji nedirbo. Nuo 2024 m. lapkričio 21 d. 19.00 val. iki 2024 m. lapkričio 22 d. 8.00 val. dirbo jos kolegė budėtoja J. V.. Jos darbo diena prasidėjo 2024 m. lapkričio 22 d. 07.30 val. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) kambarį, kur gyvena G. Z., nes jis labai sunkiai keldavosi į pamokas, ėjo turėdama tikslą jį pažadinti. G. Z. pažadino, jis nesikėlė, pasakė , kad nori miego. Po valandos laiko vėl nuėjo kelti, tačiau G. Z. nesikėlė, ir vėl panašiai po valandos nuėjo, G. Z. rado miegantį lovoje užsiklojusį, jis į pamokas nenuėjo. G. Z. jai pasakė, kad nori miego, kad neis į pamokas ir apie 13 val. eis pas savo brolienę D. Z.. Jai būnant bendrabučio poste 1 aukšte matė kaip G. Z. išėjo iš bendrabučio, pasakė, kad eina išsiplauti rūbų pas brolienę. Apie 16.50 val. į bendrabučio poste esantį telefoną paskambino G. Z. mama ir paklausė, ar nepastebėjo, kad G. Z. yra sumuštas kambarioko K. M.. Mamai paaiškino, kad G. Z. žadino, jis buvo užsiklojęs, apie tai, kad jį kas nors mušė, G. Z. jai nieko nesakė. Jai į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. Z. brolis L. Z., kuris yra buvęs tos pačios mokyklos mokinys, ir klausė jos, kas įvyko bendrabutyje. L. Z. pasakė, kad tikrai nieko nežino, nes tą naktį nedirbo, o G. Z. jai nieko nepasisakė. G. Z. mamos ji paklausė, kodėl jai G. Z. nepasisakė, kad yra sumuštas, mama atsakė, kad jis bijojo K. M., nes K. M. jam grasino, kad dar bus blogiau, jei pasisakys auklėtojai. Ji iš karto informavo mokyklos socialinę pedagogę A. P. apie įvykį. A. P. jos paprašė nuvežti G. Z. į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, ką ji ir padarė. G. Z. paėmė iš brolienės D. Z. namų. Po medikų apžiūros G. Z. parvežė atgal pas brolienę D. Z.. Sužalojimų ji pas G. Z. nepastebėjo, nes jis buvo apsirengęs, ji jo neapžiūrinėjo. G. Z. jai sakė, kad jam skauda, o pagrinde kairysis petys, ir kad jį kambaryje sumušė K. M.. Kaip pasireiškė tas sumušimas, nežino, nematė (1 t., b. l. 146–149).
Liudytojas E. T. parodė kad, jis mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre. Iki įvykio gyveno centrui priklausančiame bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrabučio būstą sudaro du kambariai. Didesniame kambaryje gyveno jis su E. C. ir G. Z., o mažesniame – K. M. su M. A.. 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19 val. jis, K. M. ir E. C. išėjo į miestą, į sporto salę. Pasportavo, grįždami atgal į bendrabutį sulaukė G. Z. žinutės, pasiūlė susitikti. Pakeliui eidami į bendrabutį susitiko G. Z., jis galimai buvo neblaivus, nes svirdinėjo. Visi kartu grįžo į bendrabutį. Pavalgė, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Apie 23 val. nuėjo visi miegoti. K. M. nuėjo į savo kambarį irgi miegoti. Jis buvo užmigęs, išgirdo triukšmą, atsibudęs pamatė atsikėlusį G. Z., jis šildėsi mikrobangų krosnelėje maistą, nuo triukšmo visi atsikėlė, išsibudino. G. Z. nuėjo pas K. M. į kambarį, ką jis ten tiksliai veikė, nežino, bet kiek suprato, prikėlė K. M., nes K. M. kartu su G. Z. atėjo į jų kambarį. 2024 m. lapkričio 22 d. buvo jau po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, jiems į duris pabeldė budėtoja ir paprašė, kad pritiltų, nekeltų triukšmo. Kadangi visi išsibudino, tai jis, K. M. ir E. C. nusprendė pažiūrėti filmą. Bežiūrint filmą G. Z. pradėjo tyčiotis iš jo, pavadino jį „pyderu“. Jis nekreipė dėmesio, tik perspėjo, kad jis jo taip nevadintų. Bežiūrint filmą G. Z. pradėjo priekabių ieškoti prie K. M., jam priekaištauti, kad jis yra iš vaikų namų, pradėjo kalbėti apie K. M. mirusį draugą ir sakė, kad gerai, jog jis numirė. K. M. G. Z. įspėjo, kad geriau taip nekalbėtų. G. Z. apsiramino. Po kurio laiko G. Z. vėl pradėjo jį įžeidinėti, sakė, kad jis yra invalidas (jis turi fizinę negalią nuo gimimo). Jis priėjo prie lovoje gulinčio G. Z. ir jį ištraukė iš lovos, jo nemušė. G. Z. jo atsiprašė už įžeidinėjimus, jis jo atsiprašė, kad ištempė iš lovos. Jis atsisėdo ant savo lovos K. M. prisėdo šalia jo. G. Z. priėjo prie K. M., pradėjo glostyti jo koją ir ranka palietė lytinį organą. Matė, kad K. M. labai supyko, pasikeitė jo veido išraiška. G. Z. nuėjo į savo lovą ir atsigulė. K. M. atsistojo, nuėjo prie gulinčio G. Z. ir jam atsisėdo ant kojų, kiek tiksliai kartų, nepamena. Tik vėliau pamatė, kad įvykį filmuoja E. C.. Dėl ko jis filmavo, nežino. G. Z. atsikėlęs išbėgo į koridoriuką tarp kambarių, K. M. jį pasivijo. Kas vyko koridoriuke, nematė, nežino. G. Z. grįžo atgal į savo lovą, užsiklojo antklodę, prie jo priėjo K. M. ir abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius G. Z. į šonus. Kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti, nes neskaičiavo, bet tikrai nemažai. Ar viena ranka sudavė smūgius G. Z. K. M., nežino, nes viskas vyko labai greitai. Kiek matė, tai smūgius kumščiais K. M. G. Z. sudavė į viršutinę kūno dalį, į galvą ir kojas nesudavė. Po suduotų smūgių G. Z. išėjo i tualetą ir po to nuėjo į mažesnį kambarį, kur miegojo M. A.. M. A. įvykio nematė, miegojo kambaryje. K. M. nuėjo pas G. Z.. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, bet suprato, kad K. M. G. Z.atsiprašė, nes jie abu grįžo į kambarį. G. Z. nuėjo miegoti, jie pabaigė žiūrėti filmą ir nuėjo miegoti (1 t., b. l. 152–155).
Liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba Panevėžio mokymo centro bendrabučio budėtoja. Jos darbo vieta yra bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 21 d. ji pradėjo darbą nuo 19 val. Apie 23 val. išėjo bendrabučio auklėtoja, ji pasiliko viena visame pastate. 2024 m. lapkričio 22 d. po vidurnakčio pradėjo budėti aukštuose. Pas jas bendrabutyje gyvena ir pilnamečiai, ir nepilnamečiai asmenys. Kai kuriuose kambariuose vaikai nemiegojo, garsiai kalbėjosi, klausėsi. Tačiau pabeldusi į duris paprašė, kad jie nurimtų ir eitų miegoti. Taip pat nuėjo prie kambario (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. M. ir G. Z., ten irgi buvo girdėti balsai, garsus tarpusavio kalbėjimasis. Ji pabeldė į duris, paprašė, kad eitų miegoti ir nebetriukšmautų. Girdėjo, kad kažkuris iš jaunuolių pasakė, kad gerai, gerai. Jai nueinant nuo kambario jokio triukšmo nebesigirdėjo, ji vaikščiojo toliau po kitus aukštus. Keletą kartų per naktį praėjo visus aukštus, kai kuriuose kambariuose buvo girdėti kalbėjimasis, bet ne triukšmas. Triukšmo negirdėjo ir (duomenys neskelbtini) kambaryje. Ryte 8 val. baigė darbą. Jokių nusiskundimų iš bendrabučio gyventojų nebuvo. Vakare apie 17 val. jai vėl budint naktinėje pamainoje į postą paskambino G. Z. mama ir pranešė, kad G. Z. naktį buvo sumuštas. Daugiau jokių aplinkybių neišklausė, nes telefoną perdavė kalbėti auklėtojai R. S.. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, nes nežino daugiau jokių aplinkybių. Su G. Z. ir K. M. po įvykio nebendravo (1 t., b. l. 158–161).
Liudytojas E. C. parodė, kad 2024 m. rudenį, tikslios datos nepamena, apie 24 val. nakties įvyko įvykis. Dar dieną G. Z. pradėjo labai keistai elgtis bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Kambaryje buvo E. T., K. M., kambariokas M. A.. Jie tame kambaryje visi kartu gyveno ir mokėsi toje pačioje ugdymo įstaigoje. Jis gyveno kartu su E. T. ir G. Z. didesniame kambaryje, o K. M. ir M. A. gyveno mažesniame kambaryje. G. Z. pradėjo tvarkytis, valytis langus. Po susitvarkymo jis išėjo į miestą, jiems nieko nesakė. Vakare jis, E. T. ir K. M. irgi išėjo į miestą, į sporto salę. Po sporto ėjo namo ir kažkuris iš jų draugų parašė G. Z., ar jis nenorėtų su jais susitikti. G. Z. sutiko, jie visi susitiko (duomenys neskelbtini). G. Z. buvo „kominis“, išgėręs, pastebėjo iš eisenos, iš reakcijos, iš elgesio. Visi kartu ėjo link bendrabučio, prie bendrabučio sutiko M. A.. G. Z. jų maldavo, kad nesakytų auklytei, kad jis išgėręs. Grįžę į kambarį jie apsistojo didesniame kambaryje, pakalbėjo ir nuėjo visi miegoti. K. M. su M. A. nuėjo į savo mažesnį kambarį miegoti, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Apie 23 val. G. Z. atsikėlė iš lovos, pradėjo tarškinti indus, junginėti mikrobangų krosnelę. Po to G. Z. nuėjo pas K. M. į kambarį siūlyti čipsų. Juos išbudino, jie nebenorėjo miego. K. M. atėjo pas juos į kambarį, pasiūlė pažiūrėti filmą. Jie sutiko, pradėjo žiūrėti filmą, G. Z. pradėjo kabinėtis prie K. M., priminė jam mirusį draugą. K. M. nekreipė dėmesio, tada pradėjo G. Z. kabinėtis prie E. T., kalbėjo apie jo invalidumą. K. M. ir E. T. perspėjo G. Z., kad jis nusiramintų. K. M. neatlaikė nervai ir jis pradėjo kumščiais smūgiuoti, kiek pamena, į kairį šoną lovoje sėdinčiam G. Z. ir spyrė iš kojos vieną kartą į pilvą G. Z.. Kiek smūgių sudavė kumščiais, nežino, neskaičiavo, bet sudavė daugiau nei vieną kartą. Visą įvykį jis nufilmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Filmavo pats, niekas jo neprašė ir neliepė to daryti. Vaizdo įrašą patalpino į jų kambario gyventojų susikurtą grupę. Šioje grupėje prisiregistravę K. M., G. Z., E. T., M. A. ir jis. Kas vyko toliau, nepamena (1 t., b. l. 169–172).
Liudytojas M. A. parodė, kad jis tiksliai nepamena laiko, bet buvo ruduo, jis tuo metu gyveno bendrabučio mažajame kambaryje kartu su K. M. (duomenys neskelbtini). Didžiajame kambaryje gyveno E. C., E. T. ir G. Z.. Vakare jis išvažiavo pas savo draugus. Jam paskambino į telefoną K. M., paklausė, ar jis nenori susitikti, nes tuo metu K. M., E. T. ir E. C. buvo mieste. Jie visi susitiko, prie jų buvo atėjęs G. Z.. Jis buvo neblaivus, kreiva eisena ir alkoholio kvapas buvo nuo jo. G. Z. jų prašė niekam nepasakyti. Visi grįžo į bendrabučio kambarį. Visi sugulė. Jis išėjo pas drauges į kitą kambarį, grįžo prieš 22 val. vakaro. Jis nuėjo gulti ir K. M. atsigulė. G. Z. jiems gulint atėjo į kambarį, siūlė čipsų. K. M. pasakė, kad nenori, G. Z. iš kambario išėjo. G. Z. po kurio laiko vėl atėjo pas juos į kambarį, juos pradėjo kelti ir K. M. išėjo kartu su G. Z. į kitą didesnį kambarį. Jis pakalbėjo su savo drauge ir užmigo. Kas vyko toliau, nežino, nes miegojo. Naktį, nežino, kiek buvo valandų, atėjo į kambarį verkdamas G. Z., paprašė jo gražiuoju, kad jis išeitų, tačiau jis nėjo, tada jam pasakė „mink iš kambario“. G. Z. verkė ir atėjo K. M.. K. M. G. Z. ramino. Jis užmigo ir nematė, kas vyko toliau. Paties įvykio nematė. Ryte pabudęs atsikėlė ir išėjo į mokyklą. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (1 t. ,b. l. 180–183).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1211/2024 (05) nurodyta, kad G. Z. nustatyta kairio peties, kairės mentės, kairės krūtinės pusės bei kairio klubo srities sumušimai, pasireiškę odos paraudimu, poodinėmis kraujosruvomis, odos įdrėskimais, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame krūtinės ląstos šone padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ar lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis (1 t., b. l. 78–79).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Paties kaltinamojo K. M., nukentėjusiojo G. Z., liudytojų parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti įrodymai patvirtina, kad K. M. naktį iš 2024 m. lapkričio 21 d. į 2024 m. lapkričio 22 d. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia naudojo fizinį smurtą prieš tuo metu lovoje gulėjusį ir antklode užsiklojusį nukentėjusįjį: du kartus atsisėdo ant G. Z. kojų ir kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip 32 smūgius į kūną. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, nes jam nustatyti kairio peties, kairės mentės, kairės krūtinės pusės bei kairio klubo srities sumušimai, pasireiškę odos paraudimu, poodinėmis kraujosruvomis, odos įdrėskimais, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame krūtinės ląstos šone. Šis įvykis buvo nufilmuotas kartu tame pačiame bendrabučio kambaryje buvusio ir viską mačiusio liudytojo. Pagal sukeltas pasekmes kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino visą Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą ir sumokėjo nukentėjusiajam 300 Eur iš reikalaujamos 1500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl to, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį ir taip tyčia jį nežymiai sužalojo, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko, kritiškai vertina savo elgesį, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, pagal galimybes atlygino visą turtinę žalą ir dalį nukentėjusiojo reikalaujamos neturtinės žalos, įsipareigojo atlyginti ir daugiau žalos, jeigu teismas ją priteistų, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, 2019 m. jam buvo nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai, įvykio metu mokėsi, bet po to dėl šio įvykio buvo pašalintas iš mokymosi įstaigos, todėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, anksčiau niekada neteistas, 2024 m. 3 kartus baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos. Kaltinamasis smurtą prieš kitą mokinį panaudojo spontaniškai, kaip pats paaiškino, būdamas labai supykęs dėl paties nukentėjusiojo nepriimtino elgesio, nors buvo suduota daug smūgių, tačiau jie buvo suduoti ne tiesiogiai į nukentėjusiojo kūną, o jam esant užsidengus antklode, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai peties, mentės, krūtinės bei klubo srityse vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pats nukentėjusysis apklausos metu patvirtino, kad anksčiau K. M. prieš jį nėra smurtavęs. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta nusikalstama veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos, ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins padarytą žalą.
BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Byloje buvo pateiktas L. B., kuri teismo 2008 m. nutartimi buvo paskirta kaltinamojo globėja, prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš teismo nutarties matyti, kad L. B. buvo paskirta kaltinamojo globėja, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, nes jo tėvų valdžia buvo neterminuotai apribota. Teisiamajame posėdyje apklausta L. B., kuri ir užaugino kaltinamąjį, paaiškino, kad ir šiuo metu jie gyvena kartu, nes K. M. po įvykio buvo pašalintas iš mokyklos. Kaip galima suprasti iš L. B. ir paties kaltinamojo parodymų, jų tarpusavio santykiai yra geri, jie atvirai bendrauja, kaltinamasis L. B. pasipasakojo apie tai, kas nutiko, nors L. B. neteisina nusikalstamo K. M. elgesio, tačiau jį palaiko, deda pastangas, kad būtų atlyginta padaryta žala, bandė bendrauti su nukentėjusiojo mama. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su L. B., jos teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus L. B. apibūdinančius duomenis (neteista, per paskutinius 5 metus 4 kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai), teismas konstatuoja, kad L. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamąjį užauginusi moteris) ir kitų aplinkybių (tarpusavio santykiai geri ir palaikantys, ji jam yra geras pavyzdys, pasiryžusi visapusiškai padėti kaltinamajam, tačiau nepateisina nusikalstamo jo elgesio, yra pedagogė, turintį ilgą darbo su jaunais žmonėmis patirtį) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką K. M., kuris ir pats kritiškai vertina tai, kas įvyko.
Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
BK 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įskaitant tai, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.
Atsižvelgęs į laiduotojos asmenines savybes, ryšį su kaltinamuoju, jos turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje), prokurorės poziciją, laidavimas skirtinas be užstato.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Teismas konstatuoja, kad įvertinus bylos baigtį, tai, kad kaltinamasis viso proceso metu laikėsi kardomųjų priemonių sąlygų, nevengė dalyvavimo procese, netrukdė bylos nagrinėjimui, paliktina galioti viena kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), o dokumentų paėmimas panaikintinas nuo teismo nuosprendžio paskelbimo momento. Kaip paaiškino pats kaltinamasis, asmens dokumentas jam reikalingas siekiant įsidarbinti.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Teismui buvo pateikti duomenys apie valstybės patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgaliotosios atstovės dalyvavimo procese. Pažymėtina, kad šias išlaidas patyrė ne pats nukentėjusysis ar jo atstovė pagal įstatymą, o valstybė. Pačiam kaltinamajam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. K. M. nedirba ir pajamų negauna. Įvertinus šias aplinkybes, valstybės patirtos išlaidos dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje joje esantis kompaktinis diskas.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 14 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 116,79 Eur turtinę žalą už G. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 90–93). Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis). Teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kad L. B. už K. M. 2025 m. balandžio 7 d. sumokėjo 116,79 Eur žalą (2 t., b. l. 120). Esant tokiai situacijai, kad padaryta žala po civilinio ieškinio pareiškimo buvo atlyginta, procesas dėl Panevėžio teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusiojo G. Z. vardu teisme buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuriame prašoma jo naudai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 127–129). Teisiamojo posėdžio pertraukos metu po civilinio ieškinio pareiškimo L. B. už K. M. G. Z. sumokėjo 300 Eur ir pateikė tai patvirtinantį įrodymą – mokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 126).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes jis matant jo kambariokams buvo sumuštas kaltinamojo, be to, viskas buvo filmuojama ir vaizdo medžiagą matė ne tik kartu su nukentėjusiuoju gyvenę asmenys, jo artimieji, bet ir kiti mokymo įstaigos mokiniai. Nukentėjusysis praėjus šiek tiek mažiau nei parai po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę ir ten patikrinta jo sveikata, rekomenduotas tausojantis režimas ir analgetikai pagal reikalą. Daugiau pas gydytojus nukentėjusysis nesilankė, tik 2024 m. gruodžio 3 d. buvo apžiūrėtas teismo medicinos ekspertės. Įvertinus atliktų nukentėjusiojo apžiūrų metu matytus sužalojimus jam nustatyti kairio peties, kairės mentės, kairės krūtinės pusės bei kairio klubo srities sumušimai, pasireiškę odos paraudimu, poodinėmis kraujosruvomis, odos įdrėskimais, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame krūtinės ląstos šone.
Apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad jam skaudėjo, kai jį mušė, ir po įvykio juto fizinį skausmą šonkaulių srityje, naudojo tepalą žaizdoms gydyti ir vaistus nuo skausmo, kuriuos jam davė brolio sutuoktinė. Dėl tokio K. M. elgesio nukentėjusysis teigė jaučiantis baimę, bijojo kaltinamojo, kad jis jo vėl neužpultų, tačiau netrukus po įvykio buvo nuspręsta kaltinamąjį pašalinti iš mokymosi įstaigos, kurią lankė ir nukentėjusysis, ir jis nebegyveno bendrabutyje. Po įvykio nukentėjusysis taip pat apsigyveno pas brolio žmoną Panevėžyje, nes nenorėjo grįžti gyventi į bendrabutį, kuriame buvo sumuštas. G. Z. lankėsi pas psichologą mokykloje. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis ilgą laiką tyčiojosi iš nukentėjusiojo, sudegino jo patalynę, žemino jį kitų mokinių akivaizdoje, delnu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į galvą, tačiau smūgiai į galvos sritį ar veidą kaltinamajam neinkriminuoti, be to, jokių smurto žymių šiose nukentėjusiojo kūno srityse nefiksuota jį apžiūrint. Aplinkybės, ar iš tikrųjų kaltinamasis kada nors tyčiojosi iš nukentėjusiojo, sunaikino / sugadino jo naudotą turtą, žemino jį kitų asmenų akivaizdoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje tiriamas konkretus smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo naktį iš 2024 m. lapkričio 21 d. į 2024 m. lapkričio 22 d. atvejis. Būtent šiuo nusikaltimu padarytą žalą kaltinamasis ir privalo atlyginti nukentėjusiajam. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis po įvykio būtų persekiojęs nukentėjusįjį ar siekęs kaip nors kitaip jį įbauginti.
Nėra pagrindo netikėti civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis ne tik tam tikrą laiką jautė fizinį skausmą, bet ir patyrė pažeminimą, nerimą, baimę ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių nusprendė iš Panevėžio 2025 m. sausio mėnesį grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą bei ten tęsti mokslus gimnazijoje, nes, jo atstovės pagal įstatymą teigimu, namuose nepilnametis jautėsi saugiau. Nukentėjusiojo mama J. Z. paaiškino, kad nukentėjusysis po įvykio tapo labai žiaurus ir uždaras, neįmanoma / sunku su juo susikalbėti, t. y. jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir buvo psichologiškai paveiktas. Dėl prieš jį padaryto nusikaltimo neabejotinai pablogėjo nepilnamečio nukentėjusiojo emocinė būsena ir sumažėjo jo bendravimo galimybės, tačiau duomenų, kad dėl nukentėjusiojo sumušimo būtų atsiradę ilgalaikių neigiamų padarinių jo sveikatai, byloje nėra.
Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal aktualią teismų praktiką, formuojamą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 140 straipsnį, matyti, kad neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 2000 Eur ir dažniausiai neviršija 1000 Eur sumos. 1000 Eur ar kiek didesnės sumos priteisiamos tik tuomet, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgesniam laikotarpiui, matomi žymūs sužalojimai, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą dar padaroma ir kita nusikalstama veika, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ir panašiai (Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-397/2024).
Kaip jau minėta, teismas neabejoja, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, tam tikrą laiką jautė fizinį skausmą ir nepatogumus. Tačiau teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, vertybes, kurios buvo pažeistos, prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų pobūdį, jam padarytus sužalojimus, K. M. kaltės formą (tyčia), nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktika dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių, sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalaujama 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nes jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai nesukėlė, gydymas nebuvo reikalingas, išskyrus vaistų nuo skausmo vartojimą.
Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse, tačiau tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Taigi nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 800 Eur. Ši suma yra adekvati, proporcinga ir teisinga įvertinus jau paminėtų aplinkybių visumą, atitinka skirtingų interesų pusiausvyros kriterijų, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Kadangi 300 Eur žalos jau atlyginta savanoriškai, dar nukentėjusiajam priteistini 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusiojo reikalavimu jam priteistinos procesinės palūkanos nuo priteistos sumos.
Nukentėjusysis yra nepilnametis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šiuo atveju iš bylos dokumentų matyti, kad nukentėjusysis gyvena kartu su mama J. Z.. Dėl to nukentėjusiajam priteistas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti jo motinai J. Z..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos L. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti K. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
K. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
K. M. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo momento.
Nepriteisti iš K. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esantį kompaktinį diską.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.
Nukentėjusiojo G. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. M. G. Z. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo motinai J. Z..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.