Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis D. M. yra netekęs tėvų globos. Tėvystė berniuko atžvilgiu nėra nustatyta, o motina A. M. sūnumi nesirūpina ir motinos pareigų sūnaus atžvilgiu visiškai nevykdo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) atsakovės šeima yra žinoma nuo 2017 metų. Moteris yra susilaukusi dar vieno vaiko – sūnaus D. R., kurio atžvilgiu A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Nuo 2017-07-11 atsakovės šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl didelės socialinių, motinystės įgūdžių stokos, negebėjimo rūpintis vaiku. Apie antrą atsakovės pagimdytą vaiką Skyrių 2018-10-17 informavo Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo medikai, nurodydami, kad A. M. nustatytas 45% darbingumo lygis dėl lengvo laipsnio silpnaprotystės, diagnozuota (duomenys neskelbtini), iš pažiūros moteris atrodo asociali. Pranešime taip pat nurodyta, kad moteris gyvena BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namuose su sugyventiniu L. R., kuriam taip pat nustatytas neįgalumas. Atsakovės šeimai yra teikiama nuolatinė pagalba namų ruošos srityje, šeima nuolat lydima į įvairias institucijas tvarkytis dokumentų ir įvairių kitų reikalų, taip pat į gydytojo konsultacijas. Šeimai teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Tačiau paslaugų teikimo procesą ir teikiamos pagalbos veiksmingumą apsunkina atsakovės susitarimų su darbuotojais nesilaikymas ir sąmoningas darbuotojų konsultacijų ignoravimas. Nurodoma, jog atsakovė ir jos sugyventinis yra linkę sąmoningai sakyti netiesą, dažnai manipuliuoja apsimesdami, kad nesupranta ką sako darbuotojai arba teigdami, kad socialinio darbuotojo bijo. Įstaigos darbuotojų vertinimu, atsakovė rūpintis kūdikiu negebėtų dėl negebėjimo susikaupti, išlaikyti dėmesį, laikytis dienos režimo, susitarimų laikymosi svarbos, negebėjimo suvokti atsakomybės už vaiką, todėl siūloma neterminuotai riboti tėvų valdžią naujagimio atžvilgiu. 2018-10-26 Skyriaus specialistai nuvyko į ligoninę ir atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą, buvo nustatyta, kad atsakovė dėl turimos negalios, didelės socialinių įgūdžių, atsakomybės, tėvystės įgūdžių stokos negebės užtikrinti naujagimio sūnaus poreikių, saugios ir jo amžių ir raidą atitinkančios socialinės aplinkos, buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Nustačius antrą grėsmės lygį vaikui, Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. D. M. paimti iš motinos leista Vilniaus apygardos teismo 2018-12-18 nutartimi. Nurodė, kad vaiko gimimo atsakovė neregistravo, D. M. gimimas buvo užregistruotas Skyriaus pareiškimu. 2018-11-08 Skyriuje buvo gautas atsakovės raštas, kuriame nurodoma, jog šiuo metu pati auginti sūnaus ji neturi finansinių galimybių. Likusiam be tėvų globos D. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-13 įsakymu nustatyta laikinoji globa. Siekiant užtikrinti socialinių paslaugų atsakovės šeimai teikimą, Vilniaus miesto socialinės paramos centre 2018-11-15 buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Atsakovė į šeimos pagalbos plano sudarymą neatvyko. 2019-01-18 Vilniaus miesto socialinės paramos centre organizuota pagalbos atsakovės šeimai plano peržiūra, kurioje aptarti įvykę pokyčiai A. M. šeimoje. Posėdyje dalyvavusi atsakovė nurodė, jog šiuo metu auginti vaiko negali, kadangi nėra tam pasiruošusi. Savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gyvena atsakovė, atstovė paaiškino, jog A. M. turi daug skolų, specialistų pagalbos nepriima, vaiko auginti pati nenori, o ir dėl gebėjimų bei įgūdžių trūkumo, auginti savarankiškai ir negalėtų. Pagalbos plano peržiūros metu, nuspręsta laikinąją globą vaikui pratęsti. 2019-05-29 vyko antroji pagalbos atsakovės šeimai plano peržiūra, kurios metu įvertinus, jog vaiko motina sūnaus susigrąžinti nesiekia, su Savarankiško gyvenimo namų specialistais nebendradarbiauja ir jokių teigiamų pokyčių šeimoje nėra, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos D. M. nustatymo. 2019-06-04 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje specialistė lankėsi mažamečio globos vietoje. Lankymosi metu nustatė, jog vaiko motina A. M. sūnumi niekada nesidomėjo ir jo nelankė. 2019-06-12 Skyriuje gautas Savarankiško gyvenimo namų raštas, kuriame nurodoma, jog, įstaigos darbuotojų vertinimu, A. M. negebėtų rūpintis kūdikiu, nes protinės negalios nulemtas infantilus mąstymas neleidžia jai suvokti savo elgesio pasekmių, o ir socialinių įgūdžių ugdymas neteikia pozityvių rezultatų. Nurodoma jog su A. M. ir jos sugyventiniu sudaromi planai ir susitarimai nėra veiksmingi, nes pora dažnai neįsileidžia darbuotojų į kambarį, apsimeta, kad jų nėra namuose, arba išeina ilgam laikui iš namų. Atsakovė vengia temos apie sūnų, darbuotojams domintis, kada paskutinį kartą matė vaiką ar planuoja jį aplankyti, ar planuotų priimti darbuotojų pagalbą nuperkant sūnui dovanėlę, atsakovė pradeda mikčioti ir skubiai stengiasi pakeisti temą. Ieškovas nurodė, kad atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, nustatytas 45 % darbingumas.

2019-11-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė neaugina vaiko nuo gimimo, jos pirmasis sūnus yra įvaikintas, šeima Tarnybai žinoma nuo 2017 metų. Informaciją apie antro atsakovės vaiko gimimą gavo iš ligoninės. Vaikui nustatyta laikina globa globėjų šeimoje, tačiau globėjai pateikus prašymą atleisti ją nuo laikinosios globėjos pareigų, vaikas šiuo metu globojamas kūdikių namuose. Nuo laikinos globos nustatymo atsakovė su vaiku ryšio nepalaikė, jo nelankė ir juo nesidomėjo. Atsakovė gyvena Savarankiško gyvenimo namuose su draugu, jai teikiama nuolatinė pagalba, tačiau iš Savarankiško gyvenimo namų buvo gautas raštas, kad atsakovė nesutinka priimti visos teikiamos pagalbos ir negebėtų vaiku pasirūpinti savarankiškai. Ryšys su vaiku yra nutrūkęs, atsakovė niekuomet nesiekė susigrąžinti vaiko. Paaiškino, kad motinos valdžios ribojimui yra ne tik su atsakovės liga susijęs pagrindas, tačiau taip pat ir tai, kad atsakovė vengia atlikti tėvų pareigas, ji nesidomi vaiku, neišlaiko vaiko, nors ir suvokia šią pareigą, nesiekia vaiko susigrąžinti. Šiuo atveju, tėvų valdžios ribojimas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei nustatytas 45 proc. darbingumas, ji turi daug skolų, vaiko išlaikymui prašoma 50 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, o laikinąją gyvenamąją vietą prašo nustatyti kūdikių namuose, kuriuose vaikas gyvena šiuo metu. Paaiškino, kad tarnybos atstovai bendravo su atsakove, kai lankėsi jos šeimoje, iš Savarankiško gyvenimo namų pateiktų raštų yra žinoma, kad atsakovei siūloma pagalba, tačiau atsakovė nelanko vaiko. Savarankiško gyvenimo namuose yra galimybės auginti vaiką, atsakovei buvo siūloma padėti įsigyti vaikui reikiamų daiktų dar iki gimdymo. Vaikas gyvena kūdikių namuose nuo (duomenys neskelbtini), atsakovė juo nesidomėjo ir jo nelankė, taip pat nelankė ir vaikui būnant globėjos namuose, ryšio su vaiku nėra. Atsakovė buvo informuota nuo laikino globos nustatymo apie vaiko buvimo vietą.

2019-11-19 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad neturi galimybių auginti vaiką pati, kadangi dar nėra ,,atsistojusi ant kojų“. Nurodė, kad gyvena Savarankiško gyvenimo namuose. Vaiką paskutinį kartą matė, kai jis gimė, lankė ligoninėje jį kiekvieną dieną. Jai yra žinoma, kad po ligoninės vaikas gyvena Vilniuje, ten pat, kur ir pirmasis sūnus. Per Facebook jai globėja siunčia nuotraukas sūnaus D. ir D., su globėja bendrauja, ji papasakoja apie vaiką. Nurodė, kad vieną kartą matė vaiką prie ligoninės. Nupirko dovaną gimtadieniui, tačiau neperdavė dar vaikui. Jos socialinė darbuotoja yra sakiusi, kad reikia aplankyti vaiką, tačiau jo neaplankė, nes dirbo. Globėja taip pat siūlė aplankyti vaiką, buvo susitikusi su globėja ir pirmuoju vaiku, tačiau su D. nesimatė. Nurodė, jog jai yra žinoma, kad D. M. turi sveikatos problemų, paaiškino, kad kažkas su galvyte. Nurodė, kad ji gydosi. Teikti išlaikymą vaikui sutinka, jos darbo užmokestis yra 570 Eur, taip pat gauna 153 Eur netekto darbingumo išmoką, su finansais padeda tvarkytis socialiniai darbuotojai. Paaiškino, kad ji nori, jog D. gerai augtų, jai pačiai yra sudėtinga rūpintis vaiku. Vaikui yra geriau augti su kitais, kurie gali pasirūpinti vaiku. Ji ir jos sugyventinis norėtų lankyti vaiką. Nurodė, kad sutinka, jog vaiką augintų kiti, ji nori matytis su vaiku, sutinka jį išlaikyti. Su sugyventiniu gyvena 3 metus, dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje valytoja, dvi dienas dirba, o kitos dvi dienos būna laisvos. Kai turi laisvas dienas, ji tvarkosi namuose, gamina valgyti. Paaiškino, kad skolų neturi, tačiau turi baudų už važiavimą be bilieto. Pagalbos iš socialinių darbuotos nepriėmė, nes iš pradžių jais nepasitikėjo. Savarankiško gyvenimo namuose pradėjo gyventi po pirmo vaiko gimimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) ir tėvų valdžios apribojimas yra to paties – tėvų valdžios apribojimo instituto sudedamosios dalys ir abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko atskyrimas – tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini) motina, duomenų apie vaiko tėvą nėra (el. b. l. 6). Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, diagnozė pagal TLK-10AM kodą – (duomenys neskelbtini), darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (el. b. l. 72). Bylos duomenimis, A. M. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8). Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1729 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 9). Atsakovė yra susilaukusi dar vieno vaiko – sūnaus D. R., kurio atžvilgiu A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia (el. b. l. 89-100). Nustatyta, kad atsakovė su draugu L. R., kuriam taip pat nustatytas neįgalumas, gyvena BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namuose (toliau – ir Savarankiško gyvenimo namai). Savarankiško gyvenimo namų 2018-10-22, 2019-06-12 duomenimis, atsakovei ir jos sugyventiniui teikiama nuolatinė pagalba namų ruošos srityje, šeima nuolat lydima į įvairias institucijas tvarkytis dokumentų ir įvairių kitų reikalų, taip pat į gydytojo konsultacijas. Šeimai teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Tačiau paslaugų teikimo procesą ir teikiamos pagalbos veiksmingumą apsunkina atsakovės susitarimų su darbuotojais nesilaikymas ir sąmoningas darbuotojų konsultacijų ignoravimas. Nurodoma, jog atsakovė ir jos sugyventinis yra linkę sąmoningai sakyti netiesą, dažnai manipuliuoja apsimesdami, kad nesupranta, ką sako darbuotojai arba teigdami, kad socialinio darbuotojo bijo. Pora vengia temos apie sūnų D.. Įstaigos darbuotojų vertinimu, atsakovė rūpintis kūdikiu negebėtų dėl negebėjimo susikaupti, išlaikyti dėmesį, laikytis dienos režimo, susitarimų laikymosi svarbos, negebėjimo suvokti atsakomybės už vaiką, protinės negalios nulemtas infantilus mąstymas neleidžia jai suvokti savo elgesio pasekmių, o socialinių įgūdžių ugdymas neteikia pozityvių rezultatų, todėl siūloma neterminuotai riboti tėvų valdžią (el. b. l. 12-14, 66-69). Gimus atsakovės vaikui, 2018-10-26 Skyriaus specialistai nuvyko į ligoninę ir atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą, buvo nustatyta, kad atsakovė dėl turimos negalios, didelės socialinių įgūdžių, atsakomybės, tėvystės įgūdžių stokos negebės užtikrinti naujagimio sūnaus poreikių, saugios ir jo amžių ir raidą atitinkančios socialinės aplinkos, buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos (el. b. 15-30), Vilniaus apygardos teismo 2018-12-18 nutartimi leista D. M. paimti iš motinos (el. b. l. 47-51). 2018-11-08 Skyriuje buvo gautas atsakovės raštas, kuriame nurodoma, jog šiuo metu pati auginti sūnaus ji neturi finansinių galimybių (el. b. l. 37), 2019-05-29 raštu atsakovė ir L. R. nurodė, kad sutinka, jog sūnus būtų globojamas nuolat globėjos šeimoje (el. b. l. 62). Likusiam be tėvų globos D. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-13 įsakymu nustatyta laikinoji globa. Siekiant užtikrinti socialinių paslaugų atsakovės šeimai teikimą, Vilniaus miesto socialinės paramos centre 2018-11-15 buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Atsakovė į šeimos pagalbos plano sudarymą neatvyko. 2019-01-18 Vilniaus miesto socialinės paramos centre organizuota pagalbos atsakovės šeimai plano peržiūra, kurioje aptarti įvykę pokyčiai A. M. šeimoje. Posėdyje dalyvavusi atsakovė nurodė, jog šiuo metu auginti vaiko negali, kadangi nėra tam pasiruošusi. Savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gyvena atsakovė, atstovė paaiškino, jog A. M. turi daug skolų, specialistų pagalbos nepriima, vaiko auginti pati nenori, o ir dėl gebėjimų bei įgūdžių trūkumo, auginti savarankiškai ir negalėtų. Pagalbos plano peržiūros metu, nuspręsta laikinąją globą vaikui pratęsti (el. b. l. 54-57). 2019-05-29 pagalbos atsakovės šeimai plano peržiūros metu nustatyta, jog vaiko motina sūnaus susigrąžinti nesiekia, su Savarankiško gyvenimo namų specialistais nebendradarbiauja ir jokių teigiamų pokyčių šeimoje nėra (el. b. l. 58-61). Iš 2019-01-02, 2019-06-04 globojamo vaiko aplankymo aktų nustatyta, kad vaiko motina A. M. sūnumi niekada nesidomėjo ir jo nelankė, vaiko ryšio su mama nėra (el. b. l. 52-53, 63-65). Kaip matyti iš 2019-11-15 Savarankiško gyvenimo namų rašto, atsakovė vengia temos apie sūnų, darbuotojams domintis, kada paskutinį kartą matė vaiką ar planuotų jį aplankyti, atsakovė pradeda mikčioti ir skubiai stengiasi pakeisti temą. Atsakovė nesikreipė į darbuotojus dėl sūnaus D. lankymo galimybės. Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės sūnus gyvena Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, atsakovė sūnaus nelanko, nesidomi jo sveikata ir priežiūra.

Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovė A. M. nėra teista. Remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, atsakovė yra bausta už administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto) (el. b. l. 75, 76-84).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, neatlieka savo pareigų jį auklėti, išlaikyti, nuo pat laikinosios globos nepilnamečiam vaikui nustatymo (iš esmės nuo vaiko gimimo) nededa pastangų susigrąžinti jį į savo šeimą, vaiko nelanko, juo nesidomi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad vaiko teisė į šeimos ryšius, t. y. teisė augti biologinėje šeimoje, šiuo metu negali būti užtikrinama, nes šeimoje nesudaromos sąlygos vaikui augti emociškai ir fiziškai saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises ir interesus, būtina taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių – atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) arba tėvų valdžios apribojimą (laikiną arba neterminuotą). Pažymėtina, kad esminis kriterijus, kuriuo turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią tėvų valdžios ribojimo priemonę, yra geriausių vaiko interesų užtikrinimas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovės paaiškinimus, nustatyta, kad nepilnametis D. šiuo metu gyvena Kūdikių namuose, kadangi motina A. M. negeba užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, tinkamai juo pasirūpinti, stokoja socialinių įgūdžių. Atsakovei yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl jai nustatytos negalios ji negeba tinkamai suvokti motinos valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų, atitinkamai negali savarankiškai auginti ir rūpintis mažamečiu vaiku, sukurti jam saugių jo emocinei ir fizinei raidai gyvenimo sąlygų, t. y. egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovės mažametis vaikas negali gyventi kartu su atsakove ir būti jos globojamas. Tačiau teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė nesuvokia, jog turi mažametį sūnų, kuris augo pas laikinąją globėją, šiuo metu – Kūdikių namuose, ir kad ji turi galimybę sūnų lankyti, su juo bendrauti, palaikyti ryšį, teikti jam išlaikymą, juolab kad pareiškėja dirba ir gauna pajamų. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, atsakovė gyvena Savarankiško gyvenimo namuose, jai siūloma socialinių darbuotojų pagalba, tačiau atsakovė iš esmės nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nesidomi savo mažamečiu vaiku (nelanko, neskambina), yra nusišalinusi nuo bet kokios su mažamečiu vaiku susijusios priežiūros (neperka vaikui reikalingų daiktų, nesidomi jo raida, neteikia išlaikymo), net ir turėdama galimybę pasinaudoti socialinių darbuotojų pagalba, ja nesinaudoja, vengia susitikimų su socialiniais darbuotojais, išreiškia nenorą, kad sūnus būtų grąžintas. Visa tai laikytina atsakovės kaltais veiksmais ir žalos vaiko raidai, emocinei, fizinei, psichinei sveikatai darymu. Nustatyta, kad atsakovės sūnui nustatyti specialieji poreikiai, yra sulėtėjusi raida, todėl vaiko sveikatos priežiūra reikalauja ypatingų pastangų. Teismo vertinimu, atsakovė šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti motinos valdžios nedarant vaikui žalos. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, taip pat teismo posėdžio metu su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sutiko, duodama paaiškinimus teismui, teigė, kad neturi galimybių auginti vaiką pati. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neturi socialinių įgūdžių auginti savo nepilnametį vaiką, negali juo pasirūpinti, nesinaudoja jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, nesudaro tinkamų sąlygų sūnaus vystymuisi ir nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą, neketina imtis jai prieinamų priemonių ryšiui su mažamečiu sūnumi D. M. palaikyti, atkurti, siekti, kad jis pažintų atsakovę kaip savo motiną, augtų jos globojamas ir mylimas. Duomenų, kad toks motinos požiūris į savo vaiką ir elgesys su juo ateityje gali pasikeisti, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja A. M. motinos valdžią sūnaus D. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes auklėti vaiką (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas.

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribota atsakovės A. M. motinos valdžia nepilnamečiam vaikui, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui D. M. nustatymo ir globėjo jai paskyrimo.

Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią, nepilnamečio D. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini)

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 430 Eur, atskaičius mokesčius, per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas prašo priteisti D. M. iš atsakovės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi vieną išlaikytinį – D. M., kitas jos vaikas įvaikintas, atsakovė neturi jai priklausančio registruotino turto (el. b. l. 73). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna netekto darbingumo pensiją, nuolat gauna pajamų. Pažymėtina, kad remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės darbingumo lygis yra 45 proc., todėl darbo pobūdis ir galimybės dirbti visą darbo dieną dėl objektyvių priežasčių yra ribotos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, į prašomo priteisti išlaikymo dydį, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas jos nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovas atstovavimo išlaidų neturėjo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečiam vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.