Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-363/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-04-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
1-170-363/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00674-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskie
Nukentėjusysis
S. A.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Regimantas Špelveris
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-363/2014Proceso Nr. 1-78-1-00674-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei,dalyvaujant prokurorams: Mindaugui Vilniui, Eleonorai Kudriavcevai,gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,nukentėjusiajai S. A., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kvietinių sen., Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką.

Tai yra, kaltinamasis V. M., 2013 m. gruodžio 1 d., apie 04.25 val., viešoje vietoje Plungės r., (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje, dėl chuliganiškų paskatų, aplinkinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, kumščiu sudavė S. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą ir dešinės pusės kaklo raumenų patempimą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, padarė S. A. poodines kraujosruvas dešiniame žaste bei dešinio klubo šlaunies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės pusės kaklo raumenų patempimo, padarė nukentėjusiajai sužalojimą, atitinkantį nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja buvo viename vakarėlyje. Tai nebuvo vieša vieta, nes buvo uždaras vakarėlis privačiame kieme, kur pašalinių nebuvo. Buvo 3 val. nakties, visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dėl apsvaigimo jis ne visas aplinkybes prisimena. Nukentėjusioji nugriuvo dėl girtumo ir susižalojo. Dėl girtumo jis galėjo nukentėjusiajai paskayti kokį įžeidžiantį žodį, tačiau ne dėl to, kad pažeistų viešąją tvarką. R. E. priėjo prie jo pasiaiškinti dėl jo pasakyto negražaus žodžio nukentėjusiąjai ir tada nukentėjusioji nuvirto. Jis su niekuo nesistumdė, nuo nukentėjusiosios buvo 2-3 metrų atstumu, už stalo. Dėl girtumo jis buvo kitų vyrų paguldytas ant žemės. Jam buvo suduotas smūgis į galvą ir jis buvo prispaustas prie žamės ir laikomas. Nukentėjusiosios anksčiau nepažinojo.

Nukentėjusioji S. A. parodė, kad švenčiant draugės gimtadienį, kaltinamasis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Jos draugui paklausus ar V. M. norėtų, kad jo žmona būtų išvadinta tokiais žodžiais, kaltinamasis jai sudavė kumščiu į nosį, ji prarado sąmonę ir griuvo. Susitrenkė galvą, ranką ir koją. Kai atsipeikėjo, buvo išnešta į lauką. Kaltinamasis jai sudavė smūgį dėl to, kad ji kaltinamajam nepatiko, nes jis visą vakarą prie jos kabinėjosi. Tiek ji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. Ji V. M. anksčiau nepažinojo, neturi pagrindo jo apkalbėti.

Liudytojas R. E. parodė, kad įvykio vakara V. M. buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, ieškojo priekabių. Dėl ko smogė nukentėjusiajai nežino. Nebuvo jokio konflikto, kad reikėtų smogti. Jie jau ruošėsi eiti namo, kai jam sušaukė I. M.. Atsisukęs pamatė pargriuvusią S. A.. Šalia S. A. buvęs Ž. K. prispaudęs prie grindų laikė V. M. norėdamas jį nuraminti. Jis išnešė S. A. į lauką. Tarp jo ir V. M. jokio susistumdymo nebuvo. I. M. matė smūgio sudavimą, iš jos jis apie smūgį ir sužinojo. S. A. vėliau jam sakė, kad V. M. daužė jai į veidą. S. A. buvo ant veido mėlynės.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad gimtadienio šventė vyko jo pirtyje, visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėn ne viską prisimena.

Liudytoja I. M. parodė, kad sėdėjo prie stalo, kai R. E. paklausė V. M., kodėl šis įžeidinėja jo S. A.. V. M. ir ji pakilo nuo stalo. Pamatė ant grindų gulinčią S. A. ir pakvietė R. E.. Jis išnešė S. A. į lauką. Nematė, kaip S. A. nukrito ant grindų. V. M. tuo metu stovėjo. Nežino ar kas laikė V. M. ir kodėl nukrito ant žemės S. A.. V. M. buvo už 1-2 metru atstumo nuo S. A.. Nematė, kad S. A. būtų buvusi sužalota. Kodėl buvo kviesta policija, nežino.

Liudytoja K. K. neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl, vadovajantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti jos įkiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2013-12-01 apie 4 val. Plungės r. (duomenys neskelbtini), jai įėjus į pirties vidų, pamatė prie stalo stovintį V. M.. Jis agresyviai kalbėjosi su S. A.. Prie S. A. pradėjus V. M. eiti, atsistojo R. E. ir Ž. K.. Kadangi buvo įjungtos ir sukabintos girliandos, ji nematė, kai V. M. trenkė S. A., tik po to pamatė, kad S. A. guli ant grindų be sąmonės. R. E. išnešė S. A. į lauką. Ji kartu su savo vyru laikė V. M.. Atvažiavusi policija iškvietė GMP ir S. A. buvo išvežta į ligoninę. Kartu su S. A. išvažiavo ir I. M.. V. M. išsivežė policija. Apie 1 val nakties ji girdėjo, kaip V. M. įžeidžiamais žodžiais vadino S. A.. (b.l. 33)

Liudytojas P. R. patvirtino savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad būnant įvykio vietoje kartu buvę pokylio dalyviai nurodė, kad S. A. sudavė smūgį į veidą ir ji nugriuvo. V. M. buvo agresyvus. Jeigu jie kvietė GMP, vadinasi nukentėjusioji buvo sužalota.

Teismo med. specialisto išvadoje nurodyta, kad S. A. dėl poodinių kraujosruvų dešiniame žaste bei dešinio klubo-šlaunies srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 14)

Teismo med. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad remiantis specialisto išvados, ekspertizei pateiktų S. A. medicininių dokumentų bei nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, ekspertas pateikia išvadą, kad dėl 2013-12-01 patirtų sužalojimų- galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės kaklo raumenų patempimo S. A. sveikata sutrikdyta buvo ilgalaikiui (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), jos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 122-123)

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodyta, kad 2013-12-01 policija gavo pranešimą, jog neblaivus, agresyvus V. M. triukšmauja. 4:53 į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos. Nuvykus į įvykio vietą užfiksuota, kad įvykio vieta yra Plungės r., Narvaišių k., Jaunimo g. S. A. paaiškino, kad švenčiant gimtadienį, ją įžeidinėjo V. M. ir trenkė jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo ir susitrenkė galvą. Buvo iškviesta GMP. Dėl neblaivaus V. M. agresyvaus elgesio negalint išsiaiškinti įvykio aplinkybių, jjis buvo išvežtas į policijos komisariatą. (b.l. 3)

Teismui pateiktame policijos įvykių registracijos žurnale nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip tarnbiniame pranešime, bet dar papildomai nurodytas informacijos gavimo laikas 2014-12-01 4 val. 26 min., kad policijos pareigūnus kvietė liudytoja K. K.. (b.l. 96-97)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. M., 2013 m. gruodžio 1 d., apie 04.25 val., viešoje vietoje Plungės r., (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją be jokios priežasties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei tokiu įžūliu elgesiu-žmogaus mušimu viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straaipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį pagal sutaptį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė, kad nukentėjusioji nugriuvo ant žemės dėl girtumo ir dėl to susižalojo, bei kad įvykis nebuvo viešoje vietoje, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos versiją.

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją iš chuliganiškų paskatų, patvirtina tos aplinkybės, kad kaltinamasis užsipuolė nukentėjusiąją visiškai be jokios priežasties. Tai rodo, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltinamojo noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Visus šiuos nurodomus požymius kaltinamojo veika ir atitiko. Kaltinamasis, siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiąją S. A. bei kitus aplinkui buvusius asmenis, vykusioje gimtadienio šventėje elgėsi agresyviai, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas R. E., ieškojo priekabių, daužė taures, S. A. be jokio pagrindo įžeidinėjo ir jai sudavė smūgį į veidą, nuo ko S. A. nugriuvo ant žemės.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina ir pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko-sumušė žmogų viešoje vietoje – gimtadienio šventės vakarėlyje be jokios priežasties. Nekyla abejonių, jog kaltinamasis tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, ne tik sumušė nukentėjusiąją S. A., bet nutraukė kitų asmenų šventę, dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo iškviesta greitąją med. pagalba ir policijos pareigūnai. Akivaizdu, jog tiek nukentėjusioji, tiek kiti gimtadienio šventės dalyviai patyrė neigiamas emocijas, išgąstį dėl kaltinamojo chuliganiškų veiksmų.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji nugriuvo ant žemės nuo kaltinamojo suduoto smūgio, teismas neturi pagrindo. Nors nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat, kaip ir kiti vakarėlio dalyviai, buvo vartojusi alkoholio, tačiau jos parodymai yra nuoseklūs nuo pat įvykio pradžios, šias aplinkybes ji nurodė iš karto atvykusiems policijos ir greitosios med. pagalbos pareigūnams, juos patvirtina ir ekspertizės aktas.

Dėl nukentėjusiosios nugriuvimo vakarėlyje pavartojus alkoholio nebūtų buvę reikalo kviesti policijos pareigūnus. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, policijos pareigūnai buvo iškviesti patiems pokylio dalyviams nebegalint susitvarkyti su agresyviai nusiteikusiu kaltinamuoju.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes ir pats kaltinamasis nurodo, kad dėl girtumo galėjo nukentėjusiajai pasakyti įžeidžiančius žodžius. Tai rodo, kad pavartojęs alkoholio, jis savo elgesio nekontroliuoja.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vieninga tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, dirba, padarytos nusikalstamos veikos sunkesnių padarinių nesukėlė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui įstatymų numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už padarytas veikas, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p. taisykles ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji S. A. nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji pasijuto morališkai sužlugdyta, baisu buvo išeiti į gatvę, jautėsi blogai, buvo depresija, skaudėjo galva ir koja, gydėsi, vartojo vaistus. Gydymas truko 3 savaites, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už S. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, VšĮ Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų ligoninei, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui sumokėjo 370,91 Lt, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes S. A. buvo sužalota dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino.

Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Dėl S. A. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti gydymo išlaidas ir neturtinę žalą nukentėjusiajai. (LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d.)

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už S. A. gydymą 370,91 Lt, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas S. A. buvo būtinas (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.290 str. 3 d.).

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. (CK 6.280 str. 1 d.)

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. (CK 6.290 str. 3 d.)

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiąją kaltinamasis mušdamas be jokios priežasties kitų žmonių akivaizdoje vakarėlio metu sužalojo, pažemino, dėl to ji patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gydėsi, iki šiol negali normaliai jaustis.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. M. paskirti- terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6) p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 370,91 Lt S. A. gydymo išlaidų.

S. A., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš nuteistojo V. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė