Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Teisėja Irena ŠeškauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-60-360/2015Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00674-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.1.2.4.6.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Lino Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato R. Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. M. paskirta terminuotas laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteista iš nuteistojo V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 370,91 Lt S. A. gydymo išlaidų.

S. A. civilinis ieškinys tenkintinas ir priteista jai iš nuteistojo V. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką o būtent jis 2013 m. gruodžio 1 d., apie 04.25 val., viešoje vietoje Plungės r., (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje, dėl chuliganiškų paskatų aplinkinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, kumščiu sudavė S. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą ir dešinės pusės kaklo raumenų patempimą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, padarė S. A. poodines kraujosruvas dešiniame žaste bei ant dešinio klubo šlaunies, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės pusės kaklo raumenų patempimo padarė nukentėjusiajai sužalojimą, atitinkantį nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistajam V. M. patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. pažeidė jo teisę į gynybą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorė teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą iš BK 284 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 8 p. ( b. l. 132) bei teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prokurorė prašė V. M. pripažinti kaltu tik pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Taigi nors byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo V. M. ir prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str. 1 d. 2 d., prašė kaltinamajame akte pakeisti išdėstytas V. M. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Apylinkės teismas nuosprendžiu V. M. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. 8 p. Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas ir A. M. nuteisė pagal nusikalstamą veiką, dėl kurios nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes BPK 255 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas, suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir V. M. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. turi būti išteisintas.

Dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad V. M., siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiąją S. A. bei kitus buvusius asmenis, vykusioje gimtadienio šventėje elgėsi agresyviai, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas R. E., ieškojo priekabių, daužė taures, S. A. be jokio pagrindo įžeidinėjo ir jai sudavė smūgį į veidą, nuo to S. A. pargriuvo ant žemės, todėl V. M. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. Teisėjų kolegija visiškai pritaria šiai apylinkės teismo pozicijai, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. smūgį S. A. sudavė visiškai be jokios dingsties, kitų žmonių akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, kad smurtinę veiką nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kurios būtų kilusios dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios asmeninių santykių, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nuteistąjį. Teisiamojo posėdžio metu S. A. parodė, kad nuteistojo anksčiau nepažinojo, jį tik buvo mačiusi, jis tą vakarą ją įžeidė pavadindamas necenzūriniais žodžiais ir be jokios dingsties sudavė smūgį į veidą, nuo kurio ji pargriuvo (b. l. 87). Tai, kad V. M. ją įžeidinėjo, nereiškia, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo kokie nors asmeniniai santykiai, nes iki to vienas kitą pažinojo tik iš matymo ir kad S. A. parašė raštą, jog V. M. pretenzijų neturi, neduoda pagrindo manyti, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl asmeninių paskatų.

Ta aplinkybė, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad ekspertizės akte duotos išvados pateiktos išimtinai remiantis tik juridiniu elementu – sveikatos sutrikdymu ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau neatsižvelgiant į medicininius kriterijus. Siekiant pašalinti šias abejones, apygardos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą kviečiant į posėdį ekspertą specialistą R. P. Pečkų. Teismo posėdžio metu ekspertas R. P. Pečkus parodė, kad ekspertizės išvados buvo pateiktos atlikus ekspertizę pagal pateiktus medicininius dokumentus ir remiantis taisyklėmis. S. A. gydęs gydytojas buvo neurologas, kuris išmano savo sritį, turi licenciją. Medicininiai kriterijai yra būtini nustatant gydymosi laikotarpį (b. l. 183). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji S. A. 2013-12-03 (praėjus kiek daugiau nei parai nuo įvykio) kreipėsi į neurologą ir jai buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir dešinės pusės kaklo raumenų patempimas, tai įrodo, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių skundėsi šiais negalavimais, o ne vėliau juos nurodė. Be to, nustatytą diagnozę – galvos smegenų sukrėtimą – fiksavo ir greitosios medicinos pagalbos specialistai, kai ji iškart po įvykio buvo pristatyta į ligoninę (b. l. 14). Tai, kad sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas vėliau, tai yra teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia greitosios medicinos pagalbos specialistų ir neurologo nustatytos diagnozės ir gydymosi laikotarpio bei eksperto pateiktos išvados. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti gydytojo neurologo užfiksuotais duomenimis bei vėliau eksperto pateikta išvada, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės kaklo raumenų patempimo nukentėjusiosios S. A. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir jos sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, todėl anksčiau paminėtas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo kolegija mano, kad apelianto skundo argumentai, jog nėra įrodymų, kad V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajai S. A., dėl to ji buvo sužalota, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos duomenys – nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, ekspertizės aktas, tarnybinis pranešimas – patvirtina, kad nuteistojo V. M. suduotu smūgiu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji S. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ją V. M. tą vakarą kelis kartus pavadino necenzūriniais žodžiais, po to priėjęs prie jos trenkė kumščiu į veidą, į nosį, po to ji krito dešine puse ir susitrenkė galvą, ranką, koją, prarado sąmonę (b. l. 87). Apklaustas kaip liudytojas R. E. parodė, kad einant į lauką parūkyti išgirdo I. M. šauksmą, atsisukęs pamatė, kad S. A. gulėjo ant grindinio, šalia Ž. K. laikė ant grindų prispaudęs V. M.. Jis smūgio sudavimo nematė, iš vaizdo suprato, kad smogė V. M., tą patvirtino jam S. A. ir I. M. (b. l. 88). Apklausta kaip liudytoja I. M. parodė, kad sėdint prie stalo, R. E. paklausus V. M., kodėl įžeidinėja S. A. ir po kiek laiko pastarajam atsistojus, pamatė, kad S. A. guli ant grindų, ar V. M. kas laikė prispaustą prie grindinio, neatsimena, ji iškart išėjo į lauką (b. l. 88). Apklausta kaip liudytoja K. K. parodė, kad smūgio sudavimo ji nematė, tačiau V. M. laikė prispaudę prie grindinio, nes pasirodė, kad jis gali ką nors blogo padaryti. Kas kvietė policijos pareigūnus, neprisimena, nurodo, jog buvo daug asmenų, kurie kvietė (b. l. 89). Apklaustas kaip liudytojas P. R. parodė, kad jis pagal pranešimą atvyko į įvykio vietą, kur ten buvę asmenys iškart nurodė, kad S. A. buvo suduotas smūgis į veidą ir ji pargriuvo. V. M. miegojo prie stalo ant suoliuko, pradėjus žadinti nesuprato, kas vyksta, buvo agresyvus. Apie konfliktą ir smūgių sudavimą jis (P. R.) girdėjo iš kelių žmonių, jie teigė, kad buvo konfliktas. Negali dabar pasakyti, ar ant S. A. kūno matėsi sužalojimai, tačiau jeigu jie kvietė GMP, vadinasi, sužalojimai turėjo būti matomi (b. l. 114). 2013-12-01 tarnybiniame pranešime P. R. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad V. M. namuose neblaivus triukšmauja, šūkauja, yra agresyvus. S. A. paaiškino, kad V. M. ją vadino „kekše“ ir trenkė jai į veidą, dėl to ji pargriuvo ir susitrenkė galvą į grindinį. V. M. trukdė aiškintis aplinkybes, buvo agresyvus. S. A. buvo pristatyta į ligoninę, iš kurios vėliau gautas pranešimas, kad diagnozuotas galvos smegenų sumušimas (b. l. 3).

Nors liudytojai R. E., I. M., Ž. K., K. K. ir tiesiogiai nepatvirtina matę, jog V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajai S. A., tačiau šių liudytojų, pareigūno teisiamojo posėdžio apklausos metu duoti parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji pargriuvo nuo V. M. suduoto smūgio. Nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nukentėjusioji pargriuvo pati. Tai, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sužalojimai veide, visiškai logiška, kadangi iškart po įvykio ji buvo pristatyta į ligoninę ir sužalojimas veide galėjo nesimatyti arba medikai tiesiog neatkreipė į tai dėmesio. Medicininė išvada ir ekspertizė buvo atliktos tik pagal pateiktus medicininius dokumentus, o objektyviai teismo medicinos specialistų – ekspertų – nukentėjusioji apžiūrėta nebuvo. Kad veide buvo mėlynė, apklausos metu patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojas R. E.. Netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiosios S. A. bei liudytojų R. E., P. R. parodymais, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiojo ir minėti liudytojai nuteistąjį V. M. apkalba, nenustatyta. Vertinant liudytojų I. M., Ž. K., K. K. parodymus, galima teigti, kad teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs, kadangi juos su nuteistuoju sieja giminystės ryšiai, ir siekiant, kad nuteistasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios S. A. priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų visų įvykusių faktinių aplinkybių kontekste, todėl nukentėjusiajai S. A. priteista 5000 Lt neturtinės žalos suma turi būti sumažinta.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Apylinkės teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios S. A. civilinį ieškinį ir priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniu skundu prašoma sumažinti šią pirmosios instancijos teismo priteistą sumą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. A. klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduoto smūgio, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusioji neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdama gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Kolegija pažymi, kad S. A. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. M. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija pritaria apelianto argumentams ir mano, kad apylinkės teismas ne visiškai įvertino aplinkybių visumą – inkriminuojamo veiksmo skaičiaus, pobūdžio, vietos, laiko – bei nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Todėl, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajai priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 868 Eur (tai atitinka 3000 Lt).

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

Nuteistojo advokatas apeliaciniu skundu prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi nuteistajam V. M. tai nesuderinama su vieninteliu jo pragyvenimo šaltiniu – jo vykdoma veikla bei jos pobūdžiu ir specifika.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme apeliaciniame skunde nurodo tik vieną argumentą, t. y., kad tai nesuderinama su jo vykdoma veikla, kuri yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmiausia bet kokia bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei auklėti jį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats nuteistasis, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi bausme siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas paskirtą bausmę keisti kita bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgiama į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo pozicijai ir mano, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė baudžiamąją poveikio priemonę – du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos keisti ar visiškai panaikinti apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir Plungės rajono 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 3 p., 328 str. 3 p., 331 str. 1, 2 d.,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. V. M. išteisinti ( BPK 255 straipsnio pagrindu).

Priteistos nukentėjusiajai S. A. neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš V. M. 868 Eur (tai atitinka 3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.