Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidai Matuzonienei, Jūratei Žvironienei, teismo psichiatrei ekspertei Jolantai Didžiokienei, gynėjui advokatui Venjamin Dubrovskij, nukentėjusiesiems V. R., R. Š., K. I., nukentėjusiosios V. R. atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo H. R. (H. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusiam, pensininkui, neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. 2018 m. birželio 20 d., apie 07:30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) kilusio tarpusavio konflikto metu, kai sutuoktinė V. R. atsisakė duoti pinigų alkoholiui, vartodamas necenzūrinius žodžius grasino nužudyti nukentėjusiąją V. R., šaukdamas, kad ją ,,užmuš“, vijosi V. R., kuri išsigandusi dėl grėsmės savo sveikatai ir gyvybei pabėgo ir užsirakino kambaryje. H. R. pribėgęs prie durų, jas spardė, reikalavo atidaryti, šaukdamas, ,,kad bus tik blogiau“. Po ko tęsdamas nusikalstamą veiką būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame ūkinės paskirties pastate, atvykusių dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo policijos pareigūnų akivaizdoje grasino V. R. necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu fizinį susidorojimą. Tokiu būdu ir veiksmais H. R. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Be to H. R. 2018 m. birželio 20 d., apie 09:40 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančiame ūkinės paskirties pastate, H. R., sulaikymo metu, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiesiems patruliams K. I. ir R. Š. bei nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, t. y. K. I. ir R. Š. bandant H. R. vesti už parankių į policijos tarnybinį automobilį, kai pastarasis kategoriškai pats atsisakė tai padaryti, H. R. staiga truktelėjęs rankomis išsilaisvino, paėmė nuo stalo plaktuvą ir juo užsimojęs pagrasino suduoti K. I. ir R. Š., dėl ko K. I. panaudojo elektros impulsinį prietaisą ,,Taser“. Tačiau šiam prietaisui nesuveikus, H. R. užsimojęs plaktuku pradėjo vytis nukentėjusiuosius K. I. ir R. Š., po ko metė plaktuką, kuris K. I. pataikė į kairės pusės juosmenį, tuo padarydamas K. I. juosmens kairės pusės paviršinį odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus H. R. staigiai iš ūkinės paskirties pastato paėmė kastuvą, kuriuo užsimojo prieš nukentėjusiuosius K. I. ir R. Š. bei pagrasinęs tuoj pat juos užmušti, pradėjo vytis. Panaudojus specialias priemones – tarnybines dujas ir vedant H. R. už parankių į tarnybinį policijos automobilį, šis toliau tęsė savo nusikalstamu veiksmus – spardėsi, bandė suduoti kumščiais nukentėjusiesiems. Tokiais veiksmais panaudodamas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą H. R. nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir taip pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems – savo tarnybines pareigas ėjusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiesiems patruliams K. I. ir R. Š..

Nukentėjusysis R. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad gavus iškvietimą nuvyko (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko H. R. žmona. Ji buvo susijaudinusi, verkė, tiksliai neatsimena ką sakė, bet kvietė dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo fizinis ar psichologinis smurtas. Žmona gal kažką minėjo, kad jis nestabilios psichikos ir nurodė, kad jos vyras yra netoli namų, darbuojasi daržinėje ar sandėliuke. Nuvykus į nurodytą vietą, kuri buvo 300-500 m. atstumu nuo namų, ten rado H. R., kuris bendravo ir elgėsi adekvačiai. Paprašė jo kartu nuvykti į namus išsiaiškinti įvykio aplinkybių, pasakė, kad žmona turi pretenzijų. Vedant jį iš sandėliuko link tarnybinio automobilio jo žmona, kuri stovėjo šiek tiek toliau, prie tarnybinio automobilio, kažką jam pasakė, galimai kad ne pirmas kartas, kad prašo alkoholinių gėrimų, o ji neduoda pinigų. Tada jis supyko, keletą kartų pasakė žmonai, kad ją užmuš. Susinervinęs, nubėgo atgal į sandėliuką, paėmę į rankas platuką ir metė porininkui. Pataikė ar į šoną, ar į nugarą, mėlynė buvo ant nugaros, dėl to porininkas kreipėsi į medikus pagalbos, buvo paėmęs nedarbingumą. Plaktukas buvo su mediniu kotu ir metalinis korpusu. Platuku taikėsi į policijos pareigūną, kadangi žmona stovėjo toliau. Neprisimena ar dar kokius įrankius bandė naudoti ir ar kažką grasinančio sakė jų, policijos pareigūnų atžvilgiu. H. R. priešinosi, atsisakė eiti, sėstis į tarnybinį automobilį. Dėl to buvo paguldytas ant žemės prie tarnybinio automobilio. Jo pasipriešinimas įvyko po to, kai metė platuką į porininką. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, bet greičiausiai buvo panaudotos ašarinės dujos, tazeris, uždėti antrankiai. H. R. sulaikius, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Nukentėjusysis K. I. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), šalia Nemenčinės. Atvykus nurodytu adresu juos su porininku pasitiko V. R., kuri paaiškino, kad jos vyras psichologiškai smurtauja, grasina fiziškai susidoroti, užmušti, jeigu ji neduos pinigų alkoholiui. Moteris buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir paaiškino, kad vyras išėjo į netoliese esanti sandėliuką. Kartu su ja tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie sandėlių ir rado H. R., kuris elgėsi labai neadekvačiai, bet atrodė blaivus. Jis pamatęs savo žmoną ir policijos pareigūnus, pastarajai pagrasino. Jie paaiškino, kad jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, pareikalavo eiti į tarnybinį automobilį. H. R. ignoravo ir nevykdė jų reikalavimų, todėl jie suėmė jį už parankių ir pradėjo vesti link tarnybinio automobilio. Tuo metu vyras pradėjo muistytis, ištraukė savo rankas ir nuo stalo griebė plaktuką. Bandant panaudoti elektros impulsinį prietaisą, jis nesuveikė. H. R. užsimojęs bandė suduoti su plaktuku, bet jie nuo smūgio išsisuko ir pradėjo bėgti, tuomet H. R. metė plaktuką ir pataikė jam į nugaros kairės pusės juosmenį, nuo ko jis patyrė stiprų fizinį skausmą. Bandant vyrą sulaikyti, jis nubėgo atgal į sandėliuką ir išsitraukė kastuvą. Tada užsimojęs kastuvu pradėjo vytis juos, rėkti, kad užmuš. Buvo panaudotos tarnybinės dujos, jo porininkas prispaudė kastuvą ir kastuvas iškrito iš rankų. Kadangi asmenį vedant link tarnybinio automobilio jis visais įmanomais būdais priešinosi – spardėsi, bandė suduoti kumščiai, buvo labai agresyvus, buvo panaudota policijos lazda ir elektros šokas. Uždėjus antrankius, H. R. buvo įsodintinas į tarnybinį automobilį. V. R. surašė pareiškimą, H. R. buvo pristatytas į policijos komisariatą, o jis nuvyko į Lazdynų ligoninę. Gydytojas jį apžiūrėjo ir suteikė nedarbingumą, kuris vėliau buvo pratęstas dviem savaitėm. Dėl patirtų sužalojimų iš darbovietės gavo kompensaciją.

Nukentėjusioji V. R. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad ir iki šio įvykio ir anksčiau būdavo panašių incidentų. Paskutiniu metu jos vyras nedirba, jai ūkyje nepadeda ir vartoja alkoholį. Įvykio dieną buvo kambaryje, jos vyras pasibeldė į duris ir pareikalavo iki pietų jam duoti 70 eurų, priešingu atveju pasakė, kad jai bus galas, suprato, kad ją gali užmušti. Ji atidarė duris ir pasakė, kad jau davė jam pinigų ir daugiau nebeturi. Tada vyras puolė ją, norėjo jai suduoti, bet ji spėjo užsirakinti duris. Jai pasidarė bloga ir ji iškvietė policiją, o H. R. išėjo iš namų. Atvykus policijos pareigūnams, vyras ir jų akivaizdoje jos atžvilgiu išsakė negražius žodžius. Dėl tokių vyro veiksmų jį labai išsigando, sutriko širdies veikla. Matė, kaip vyrą sulaikė, viskas buvo kaip ir papasakojo abu policijos pareigūnai, vyras metė plaktuką, buvo užsimojęs kastuvu. Tuo metu ji buvo prie tarnybinio automobilio, nuo policijos pareigūnų ir H. R. maždaug 3-4 m. atstumu. Šiuo metu H. R. gyvena tuose pačiuose namuose, kaip ir ji, pas jį atvažiuoja sesės, bet nežino ar jis lankosi pas psichiatrą.

Liudytoja T. R. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad H. R. yra jos vyras. Jai nesuprantami teismo psichiatrijos ekspertizės rezultatai, kadangi jos brolis visą gyvenimą dirbo vairuotoju, buvo charakterizuojamas teigiamai, gyveno taikiai ir gerai, jokių muštynių nebūdavo. Ji nežinojo, kad jos brolis serga, kadangi jis yra labai ramus, mažai kalbantis. Žino, kad brolį du kartus buvo ištikęs insultas. Apie nagrinėjama įvykį sužinojo iš kaimynų, vėliau pati brolio žmona V. R. papasakojo, kad iškvietė policiją, kadangi brolis reikalavo iš jos pinigų, buvo grasinimai jos atžvilgiu ir ji išsigando. Tačiau brolis myli savo žmoną. Kadangi artimai bendrauja su broliu, gyvena netoliese, mano, kad nebus problemų broliui lankytis pas psichiatrą, ji pati galės brolį nuvežti.

Ikiteisminio tyrimo metu H. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Apklausiamas įtariamuoju H. R. parodė, kad jo sveikatos būklė sunki, buvo gydytas Santariškėse dėl galvos skausmų ir padidinto kraujospūdžio, todėl nelabai atsimena, kad atsitiko 2018 m. birželio 20 d., savo kaltės nepripažįsta. 2018 m. birželio 20 d. jokio konflikto su savo sutuoktine V. R. neprisimena, prisimena, kad buvo atvažiavę tik policijos pareigūnai, uždėjo jam antrankius, jis sakė, kad niekur nevažiuos, tik matė policijos automobilyje, kad yra jam priklausantis plaktukas ir kastuvas, kuriuos paėmė iš ūkinio pastato. Jam išaiškinta, kad tyrimo metu negalės grįžti namo, bendrauti su savo sutuoktine, gyvens pas savo seserį T. R., gyvenančią Skardžio g., Nemenčinė, Vilniaus r. (2 t., b. l. 8–9). Papildomai apklaustas H. R. parodė, kad dėl pirmos veikos gali pasakyti, kad konfliktas buvo, dėl prastos atminties ir tokios psichinės, fizinės būklės ne viską prisimena, bet tuo pačiu ir neneigia, kad galėjo grasinti, dėl antros veikos neprisimena, kad į rankas imtų plaktuką ir kastuvą, bet vėlgi tai galėjo būti. H. R. parodė, kad jam buvo išverstas jam pateikiamas pranešimas apie įtarimą. Kiek suprato yra įtariamas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo. Viena veika, kad grasino savo sutuoktinei V. R., kita, kad priešinosi policijos pareigūnams. Dėl pirmos veikos gali pasakyti, kad konfliktas buvo, dėl prastos atminties ir tokios jo psichinės, fizinės būklės ne viską prisimena, bet tuo pačiu ir neneigia, kad galėjo grasinti sutuoktinei, bet tikrai nevykdytų savo grasinimų, tuo labiau, kad vėliau nuėjo į ūkinį pastatą kuris randasi apie 200 metrų nuo jų namų. Būnant tenai, suprato, kad sutuoktinė V. R. iškvietė policijos pareigūnus, nes su jais kartu atvyko. Susijaudino dėl to. Dėl antros veikos, tai yra pasipriešinimo policijos pareigūnams neprisimena, kad į rankas imtų plaktuką ir kastuvą, bet vėlgi, tai galėjo būti, paneigti šito negali. Kaip ir minėjo prieš metus turėjo galvos traumą, infarktą. Jeigu vis dėlto tai viskas buvo, tai dėl to labai gailisi (2 t., b. l. 17–19).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2018 m. birželio 20 d., 10.32 val. H. R. organizme buvo 0,00 promilės (1 t., b. l. 190).

Iš 2018 m. birželio 20 d. nutarimo matyti, kad V. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 87).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios V. R. ir įtariamojo H. R., nukentėjusioji V. R. parodė, kad taip, ji pažįsta šitą žmogų, tai jos vyras H. R., dabar jis gyvena ne pas ją, pas seserį, santykių nepalaiko, nuo 2018 n. birželio 20 d., taip buvo grasinimas, grasino vyras, ji buvo užsirakinusi kambaryje iš ryto, vyras pasibeldė ir pasakė, kad ji jam iki pietų duotų 70 eurų, ji atidarė duris, pasakė, kad ji anksčiau jam duodavo pinigus, dabar ji tiek neturi, į Nemenčinę nevažiuos. Ir jis bandė mušti ją, ji uždarė duris, bet ilgai jai nepavyko uždaryti durų, nes jis beldėsi, po to išėjo, o jai pasidarė bloga su širdimi, jis beldėsi į duris, ji negalėjo užrakinti spyną, beldė į duris rankomis ir kojomis. Buvo agresyvus, sakė, kad jam iki pietų būtų šitie pinigai, nes jai bus galas. Ji iškvietė policiją, kuriai atvykus, ji paaiškino viską kaip buvo ir nuvažiavo ieškoti vyro, jis jau buvo garaže. Kai priėjo policininkai ir jis priėjo prie jų, jis jai pasakė tau šiandien bus „pizdiec“. Kai policininkai jam pasakė, kad nusiplautų rankas, jis metė į policininką plaktuką, o po to ir kastuvą, plaktuku pataikė į policininką. Toliau buvo panaudotas elektrošokas, vyras priešinosi, neleido uždėti antrankių ir jį pasodino į automobilį. Būdavo kaip girtas, buvo gegužės mėnesį, grasindavo žodžiais, jis jai padarys, nežinosi kur kaip ir kada, policija jai nepadės, nespėsi iškviesti greitosios, būdavo ir anksčiau, ji buvo kvietusi policiją prieš 10 metų, turi įrodymų, mokėjo už jį baudas. Kai puldavo ją mušti, ji bėgdavo, bėgdavo per balkoną, atleisdavo, sumušimų nefiksuodavo. Nori papildyti, kad buvo atvejis, kad prieš 5 metus sutuoktinis mušė ją per galvą, guminių batu ir tai matė jos marti. Į advokato Venjamin Dubrovskij klausimą, kad ji minėjo, kad matė, kaip vyras metė plaktuką ir kastuvą į policininką, prašo nurodyti, kokioje vietoje tai buvo, V. R. atsakė, kad tai buvo garaže, vyras buvo garaže, policininkas buvo už 1 metro atstumu nuo vyro, šalia garažo. Į advokato Venjamin Dubrovskij klausimas V. R. – kur tuo metu stovėjo antras policininkas ir kur tuo metu buvo ji, V. R. atsakė: antras policininkas nuo pirmo policininko buvo 1 – 2metrų atstumu, lauke, o ji stovėjo apie 3 metrus nuo garažo, laikė šunį. Akistatos metu įtariamasis H. R. parodė, kad tai jo sutuoktinė V. R., santykiai buvo normalūs, dabar nebendrauja, nes gyvena pas savo seserį Nemenčinėje. Taip girdėjo, suprato, sutinka su tai, ką pasakojo jo sutuoktinė. Jis asmeniškai tai neatsimena, bet jeigu taip sako žmona, tai galėjo taip būti. Sutinka, jis jos nemušė, bet morališkai barėsi, tiksliai, kad gegužės mėnesį jis grasino, jis neatsimena, bet tai galėjo būti, bet kada, jis neprisimena. Su guminiu batu sutuoktinės nemušė, prieš ją rankos nekėlė. V. R. klausiant H. R. – prieš incidentą pradingo jos vardu išduoti žemės dokumentai, ką gali į tai atsakyti, H. R. atsakė – jis jų išvis nematė, nieko apie tai nežino (1 t., b. l. 111–113).

Iš parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad nukentėjusysis K. I. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu (1 t., b. l. 142–167).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. birželio 20 d. apie 8.25 val. atvykus į įvykio vietą, kreipėsi V. R., kuri verkdama, susijaudinusi paaiškino, kad jos vyras H. R. prieš ją psichologiškai smurtauja, o būtent pareikalavo pas ją pinigų alkoholiui ir pridūrė jeigu iki pietų negaus alkoholio pagrasino žmoną užmušti. Apžiūrėjus pranešėją, akivaizdžių smurto žymių nebuvo, butas tvarkingas, daiktai neišmėtyti. Taip pat V. R. nurodė, kad vyras po konflikto išėjo į kaimo prieigose esančius sandėlius, tikslaus adreso nenurodė. Kartu su pranešėja nuvykus į nurodytus sandėlius rado minėtą vyrą. Bendraujant su H. R. bei aiškinantis įvykio aplinkybes, jų akivaizdoje vyras šaukdamas pasakė žmona "tau bus pyzdiec". Pareikalavus atsisėsti į jų tarnybinį automobilį H. R. atsisakė tai padaryti. Į jų reikalavimus vykdyti teisėtus nurodymus nereagavo. Paėmus vyrą už rankos, H. R. atsitraukdamas nuo stalo paėmė plaktuką ir tyčia metė į vyriausiajam patruliui K. I. į nugarą. Taip pat griebė kastuvą su kuriuo bandė mojuodamas suduoti policijos pareigūnams. Prieš H. R. panaudotos specialios priemonės „Tazer", ašarinės dujos, antrankiai, kovinių imtynių veiksmai ir specialioji priemonė teleskopinė lazda. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nenorėjo bendrauti, elgėsi agresyviai, sulaikymo meru H. R. jų akivaizdoje grasino užmušti žmoną (1 t., b. l. 27–29).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad medicinos ekspertas susipažinęs su pateiktais K. I. medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad K. I., po įvykio 2018 m. birželio 20 d. nustatytos juosmens kairės pusės paviršinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu iki kreipiantis medicinos pagalbos (2018 m. birželio 20 d.). Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistui Olegui Detiukevič pateikus klausimą ar pateikus papildomus nukentėjusiojo medicininius dokumentus nepasikeičia nukentėjusiajam K. I. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, atsakė, kad nukentėjusiajam K. I., nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, išnagrinėjus jam papildomai pateiktą VŠĮ Šeškinės poliklinikos asmens sveikatos istoriją Nr. 25-1-10 ir VŠĮ RVUL ambulatorinės kortelės Nr. 2018/0018077/00 įrašo kopijas, teigia, kad K. I., prieš tai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nesikeičia. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 p., sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis turimomis sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (1 t., b. l. 179–180).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis trijų aukštų gyvenamajame name, pirmame aukšte. Užėjus į butą patenkama į koridorių, kurio gale yra kambarys Nr. "1". Toje pačioje sienos pusėje dešinėje yra kambarys Nr. "2", priešais minėtą kambarį – virtuvės patalpa, o šalia jos dvi atskiros patalpos – tualeto ir vonios. Patalpų bendra vidinė tvarka nepažeista, pažeidimų neaptikta (1 t., b. l. 1–9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – sandėliukas. Apžiūros atlikimo eiga – apžiūros objektas yra sandėliukas, kuris randasi, važiuojant pagrindine (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. 10, pusės link didėjančia tvarka gyvenamųjų namų. Pravažiavus apie 200 metrų atstumu ir pasukus į kairę, ir pavažiavus takeliu 00 metrų atstumu pievos gale pastebimas 2 aukštų ūkinės paskirties pastatas. Sandėliukas randasi ūkiniame pastate, pirmame aukšte. Sandėliuko durys atidarytos. Įėjus į sandėliuko vidų jame matosi sukrauti ūkinės paskirties daiktai. Sandėliuke abiejų sienų pusėse yra lentynos, ant kurių sudėti įvairūs įrankiai. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Įvykio vieta bei teritorija šalia jos nėra stebima vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 30–33).

Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo pagalbos centro rašto matyti, kad laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus garso įrašą nustatyta, kad V. R. nurodo, kad siautėja jos vyras, mušasi, bėgioja iš paskos (1 t., b. l. 46–47).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. I. pateikė kastuvą ir plaktuką (1 t., b. l. 121–131), kurie nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 132,133).

Iš 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. birželio 20 d., apie 09:40 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančiame ūkinės paskirties pastate, H. R., gimęs 1952 m. sulaikymo metu, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams bei nepakluso teisėtiems jų reikalavimas sustoti. Sulaikymo metu H. R. tyčia mėtė plaktuką, kurį paėmė nuo stalo, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiąjį patrulį K. I. ir pataikė pastarajam į kairės pusės juosmenį. Savo tokiais veiksmais H. R. sukėlė K. I. fizinį skausmą, taip pat pas pareigūną kairės pusės juosmens srityje ant odos liko nubrozdinimas, o ant marškinių purvo žymės. H. R. nesiliovė, ir toliau bandydamas aktyviais veiksmais priešintis, iš sandėlio išsitraukė kastuvą, kurio užsimojo prieš abu pareigūnus K. I. ir jo kolegą R. Š. ir pagrasinęs tuoj pat juos užmušti, pradėjo vytis pareigūnus, po ko, panaudojant specialiais priemonės prieš jį, pastarasis buvo sulaikytas (1 t., b. l. 10).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad H. R. veiksmai atitinka įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. H. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ką prisiminė apie savo atliktus veiksmus, inkriminuotų veiksnų neneigė. Prokurorės nutarime nurodytas aplinkybės dėl H. R. veiksmų patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama H. R. atliktiems veiksmams atskleisti ir objektyvioms aplinkybėms nustatyti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. balandžio 3 – balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-39/2019 nurodoma, kad H. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. birželio 20 d. sirgo įgyta silpnaprotyste – mišria kortokine ir subkortikine kraujagysline demencija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. jam taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Šiuo metu H. R. serga mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. jam taip pat nustatyti psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Su H. R. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. H. R. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl demencijos jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. H. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (2 t. b. l. 83–88).

Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu, taip pat ir šiuo metu, H. R. serga įgimta silpnaprotyste, todėl negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nors ir nekonstatavo priklausomybės alkoholiui, tik žalingą alkoholio vartojimą, bet esant tokiam sutrikimui, kaip įgyta silpnaprotystė mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija, visada yra rekomenduojama vienokia ar kitokia priverčiamoji medicinos priemonė. Asmuo, kuriam konstatuojami lėtiniai psichikos sutrikimai, kaip šiuo atveju silpnaprotystė, nėra kritiškas savo būsenai, kritiškas aplinkai ir jo veiksmai dėl kritikos stokos nėra prognozuojami. Todėl remiantis tuo, negalima numatyti kaip asmuo elgsis vienoje ar kitoje situacijoje, dėl to ir yra socialiai pavojingas. Pirmiausia rekomenduotina paskirti lengviausią priverčiamąją medicinos priemonę, o nustačius ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis režimo pažeidimą bet kuriuo atveju galima kreiptis į teismą su teikimu priverčiamųjų priemonių sąlygų keitimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje nustatyta, kad H. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytas pavojingas veikas. Todėl šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi, kad H. R. nesilaikant paskirtų medicinos prievartos priemonių, ar pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei, skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pakeistos į kitas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 919,81 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 55–80, 81).

BPK 115 straipsnis nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-161-1076/2019). Baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012. Nagrinėjamu atveju H. R. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nėra laikomos nusikaltimais, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. BPK 113 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad dėl įstatymo uždraustos veikos kilusi žala iš paminėtų asmenų gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, todėl civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant jiems teisę dėl nepakaltinamo H. R. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

H. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuo nutarties paskelbimo (1 t., b. l. 192–193).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą ir platuką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viliaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 132,133), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pripažinti, kad H. R. (H. R.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas 145 straipsnio 1 dalyje, BK 286 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas.

Taikyti H. R. (H. R.) priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas rajono psichiatrą) pagal gyvenamąją vietą.

Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą ir platuką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viliaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.