Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Ši teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis pareiškėjui jo skunde teismui nurodytu adresu korespondencijai gauti išsiųsta 2017 m. kovo 1 d. registruota pašto siunta Nr. RN319496718LT. Teismas, remdamasis AB Lietuvos pašto tinklapyje www.post.lt esančia informacija, nustatęs, kad duomenų apie minėtos registruotos pašto siuntos įteikimą pareiškėjui nėra, 2017 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 14 d. skundo trūkumams, nurodytiems 2017 m. kovo 1 d. teismo nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

Pareiškėjui minėta nutartimi buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, t. y. pareiškėjui nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu. Teismo nutartis, pareiškėjui siųsta jo skunde teismui nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo įteikta 2017 m. balandžio 5 d.

II.

Dėl pareiškėjo skundo atitikimo ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytiems reikalavimams, atsakovas pažymi, kad visi pareiškėjo skunde pateikti reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, ir suformuoluoti taip, kad galėtų sukelti atitinkamas teises ir pareigas proceso šalims. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė, jog pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimo.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – pažymi, kad teismas, vertindamas pareiškėjo suformuluotus reikalavimus skundo priimtinumo stadijoje, nežino ir negali žinoti to, koks bus priimtas sprendimas nešališkai ir visapusiškai išnagrinėjus bylą. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje išreikštas Vilniaus apygardos administracinio teismo požiūris į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą skundui keliamą reikalavimą iš esmės gali būti prilygintas galimo sprendimo prognozavimui.

Kita vertus, pareiškėjas ABTĮ 88 straipsnio prasme neatmeta galimybės, kad bylą išnagrinėjęs teismas, gali pareiškėjo išdėstytus reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y. dalį reikalavimų patenkinti (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), o kitą dalį atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pažymi, kad ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodyta 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017 taip pat buvo priimta, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Pasak pareiškėjo, tokia sprendimo priėmimo logika galima išnagrinėjus ir V. S. skundą, nors neatmetama ir kitokia teismo sprendimo formuluotė (sprendimas), nes nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eA-1049-756/2017 ralio decidendi nėra tokia pati.

Atkreipia dėmesį į ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą, ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nurodytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu bei, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti jį pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016). Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006, 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-261/2017 ir kt.).

Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. kovo 15 d., kurį vėliau 2017 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pakartotinai iki 2017 m. balandžio 14 d., pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus (suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą – prašyti teismo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), o pareiškėjui nustatytu terminu nepašalinus šių trūkumų, skundžiama 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo kliūčių teismui priimti pareiškėjo skundą, kuris iš esmės atitiko minimalius jam keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimai – 1) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-102; 103 (00115; 00050) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui V. S.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą išduoti Rusijos Federacijos piliečiui V. S. naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis atitinka tokio leidimo išdavimui keliamas sąlygas; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – buvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas trūkumas – reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą priimti atitinkamą sprendimą – netinkamas suformulavimas yra formalaus pobūdžio ir nelaikytinas esminiu bei nesudaro kliūčių spręsti skundo priėmimo klausimą, todėl teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir vėliau 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad šio reikalavimo pagrįstumą teismas sprendžia nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai taikė procesinės teisės normas ir netinkamai įvertino skundo atitikimą ABTĮ skundui keliamiems reikalavimams galimumo pagal šį skundą administracinei bylai iškelti aspektu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis yra naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. S. (V. S.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.