Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2220-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2S-2220-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00733-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Gulija“
Ieškovas
E100 Baltia OŪ
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2220-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00733-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gulija“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E100 Baltia OŪ ieškinį atsakovei UAB „Gulija“ dėl 26559,80 Lt skolos, 126,46 Lt delspinigių, 8,75 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E100 Baltia OŪ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gulija“ 26559,80 Lt skolos, 126,46 Lt delspinigių, 8,75 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 Lt žyminio mokesčio ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo 26686,26 Lt ieškinio dydžio atsakovei UAB „Gulija“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas už 26686,26 Lt, leidžiant daryti atsiskaitymus su VSDFV, Valstybine mokesčių inspekcija bei mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį. Konstatavo, kad atsakovės skola yra pakankamai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Gulija“ prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas ieškinyje nurodė klaidingą skolos sumą, nes atsakovas skolingas ieškovui 21 559,80 Lt. Atsakovas atsiskaito dalimis su ieškovu, nuolat ieško bendrų sprendimų ir ginčo išsprendimo taikiu būdu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skola yra pakankamai didelė. Atsakovo įstatinio kapitalo dydis yra 200 000 Lt, 2013 m. atsakovo nuosavo kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 1 031 675,00 Lt, ilgalaikis materialus turtas 642 242,00 Lt, atsakovas gavo 56 433,00 Lt pelno. Realios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui nėra.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkina UAB „Gulija“ ūkinę-komercinę veiklą ir kelia grėsmę atsakovo finansiniam stabilumui bei riboja galimybę vykdyti bendrovės įsipareigojimus AB „DNB lizingas“.

Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovas bandė daryti nuolaidas atsakovui, tačiau atsakovas jomis nepasinaudojo. Be to, atsakovas įsipareigojimus pradėjo vykdyti tik prasidėjus teisminiam ginčui ir tik jam tinkamais terminais ir sumomis. Atsakovo 2013 m. balansas rodo apie galimai gresiantį juridinio asmens nemokumą. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 26 686,26 Lt sumai, bet kokiomis piniginėmis lėšomis viršijančiomis šią sumą atsakovas gali disponuoti. Be to, jei atsakovas veikia sėkmingai, 26 686,26 Lt sumos areštas negali apsunkinti atsakovo ūkinės veiklos ir kelti grėsmės finansiniam stabilumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi; pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė; be to, ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.); teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr.AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88/2010; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795/2013).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikšto ieškinio suma yra atsakovui žymi, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą šios prezumpcijos nepaneigė. Iš byloje esančio atsakovo balanso už 2013 m. turinio nustatyta, kad atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 642 242 Lt, trumpalaikis turtas sudaro 389 433 Lt sumą, kurios didžiąją dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas, nuosavas kapitalas sudaro – 200 000 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 197 513 Lt sumą. Pažymėtina, kad iš šių duomenų negalima spręsti apie tikrąją atsakovo finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu. Turimo turto vertė nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškinys užtikrintas, nes iki bylos išnagrinėjimo turtą galima perleisti ar suvaržyti nuosavybės teisę, pavyzdžiui, įkeisti. Todėl atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi pakankamai turto, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos.

Skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi, atsakovas teigia, jog piniginių lėšų areštas riboja atsakovo komercinės-ūkinės veikos vykdymą ir kelia grėsmę finansiniam stabilumui, bet tuo pačiu teigia, jog yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo tik atsakovui priklausantį žemės sklypą, atsakovo sąskaitos areštuotos nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingų sunkumų nepatiria, nes ir toliau gali naudotis areštuotu turtu, o apelianto teiginiai dėl to, kad areštas apsunkina apelianto padėtį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, vien ta aplinkybė, kad apeliantas nurodo, jog tokio dydžio areštas gali sutrikdyti jo veiklą, patvirtina galimai prastą jos finansinę padėtį, todėl konstatuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas pritaikyta pagrįstai.

Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu, kaip teigia apeliantas, jo turtinė padėtis yra gera, jis gali atlikti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė