Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjai Audronei Puzonienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,

2014 m. kovo 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. skundą atsakovui Audronei Puzonienei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Palangos kultūros centrui dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos Audronės Puzonienės 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (12.9.-KL) 2KL-2718 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai G. E. J., V. J., V. J., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko (b.l. 75-76).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos kultūros centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l. 75-76).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams G. E. J., V. J., V. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos kultūros centro atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (minėta, toliau – ir KPD Klaipėdos teritorinis padalinys) vedėjos Audronės Puzonienės 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (12.9.-KL)2KL-2718 „Dėl prašymo išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) pagal pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą.

Pažymėtina, jog KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė pareiškėjų atžvilgiu buvo priėmusi 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (12.9.-KL)2KL-2718 „Dėl prašymo išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą)“ (b. l. 6), tačiau KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.12.KL)2KL-164 ištaisė padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl priimto sprendimo datos (vietoje nurodytos 2013 m. lapkričio 5 d., ištaisyta į 2013 m. gruodžio 5 d.) (b. l. 6, 34-35, 57). Taigi šioje byloje ginčo dalyku yra KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos Audronės Puzonienės 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (12.9.-KL)2KL-2718 teisėtumas ir pagrįstumas.

Proceso dalyvių paaiškinimais bei byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso dalis administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis 1997 m. lapkričio 12 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 317 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (http://kvr.kpd.lt/heritage/). Pareiškėjai 2013 m. sausio 17 d. KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui pateikė prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) kultūros paveldo objektui – Palangos Kurhauzui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti pagal 2012 m. lapkričio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Vitalijaus Juškos reikalavimą Nr. 121522 pašalinti pažeidimus (b. l. 11-12). Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinio 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 pareiškėjų prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjai minėtą KPD Klaipėdos teritorinis padalinio 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-638-342/2013 pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 bei įpareigojo KPD Klaipėdos teritorinį padalinį iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą).

KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) kultūros paveldo objektui – Palangos Kurhauzui, esančiam (duomenys neskelbtini), jo netenkino (b. l. 57). Skundžiamu 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (12.9.-KL)2KL-2718 prašymas išduoti laikinąjį apsaugos reglamentą 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimui Nr. 121522 pašalinti pažeidimus įvykdyti netenkintas argumentuojant tuo, kad tokiems darbams vykdyti laikinasis apsaugos reglamentas nėra išduodamas. Sprendime taip pat nurodyta, kad laikinasis apsaugos reglamentas yra privalomas rengiant kultūros vertybės tvarkybos projektą, o pareiškėjams nurodyta atlikti elementarius priežiūros veiksmus: išardyti dalį mūrinės sienos, uždengti atvirą rūsio dalį (lentomis, skydais ir pan.), nuardyti atsipalaidavusias plytas nuo raudonų plytų sienos.

Iš 2012 m. lapkričio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Vitalijaus Juškos surašyto reikalavimo Nr. 121522 pašalinti pažeidimus (toliau – ir Reikalavimas pašalinti pažeidimus) matyti, jog G. J. įpareigotas pašalinti šiuos pažeidimus: 1) su tikslu išvengti griūties ir pavojaus restauruotai Kurhauzo daliai bei žmonių saugumui išardyti nevertingą silikatinių plytų mūro sienos fragmentą, kuris jungiasi su mūrine Kurhauzo dalimi; 2) su tikslu išvengti griūties ir pavojaus žmonių saugumui, sutvirtinti bei stabilizuoti šiaurės vakarinėje Kurhauzo dalyje esantį raudonų plytų mūro sienų fragmentą bei patikimomis priemonėmis uždengti rūsio patalpų ertmes (b.l. 11). Pareiškėjas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo įvykdytas pirmasis Reikalavimo pašalinti pažeidimus punktas, t. y. išardytas nevertingas silikatinių plytų mūro sienos fragmentas, tačiau antrasis jo punktas nėra įvykdytas iki šiol, nes jo įvykdymui nėra išduodamas laikinasis apsaugos reglamentas.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikinasis apsaugos reglamentas darbams, nurodytiems Reikalavimo pašalinti pažeidimus antrajame punkte atlikti, nėra išduodamas. Pažymi, kad laikini apsaugos reglamentai yra reikalingi rengiant kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbų projektą, o šioje situacijoje reikalinga atlikti tik elementarius priežiūros veiksmus, t. y. uždengti atvirą rūsį lentomis, skydais, nuardyti atsipalaidavusias plytas nuo raudono mūro sienos.

Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, ar 2012 m. lapkričio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus reikalavime Nr. 121522 pašalinti pažeidimus 2 punkte nurodyti darbai laikytini tvarkybos darbais, kuriems privaloma išduoti laikinąjį apsaugos reglamentą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733) bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (1 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (byloje aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-416 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 16 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Iš 2012 m. lapkričio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Vitalijaus Juškos reikalavimo Nr. 121522 pašalinti pažeidimus matyti, jog minėtu administraciniu aktu konstatuota, kad valdytojas nevykdė jam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos pareigos atlikti kultūros paveldo objekto priežiūrą, todėl minėto Reikalavimo 1 ir 2 punktais G. J. buvo įpareigotas įvykdyti jam priskirtą pareigą – atlikti kultūros paveldo objekto priežiūros darbus. Reikalavime pašalinti pažeidimus G. J. nėra nurodyta, kad jis turi atlikti būtent tvarkybos darbus, kuriems reikalingas laikinasis apsaugos reglamentas. Be kita ko, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme taip pat nėra nustatyta, kad atlikdami priežiūros darbus, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojai privalo atlikti tvarkybos darbus. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Reikalavimo pašalinti pažeidimus 2 punkte (kuris iki šiol nėra įvykdytas) nurodyti darbai, nors ir neįvardijami kaip tvarkybos darbai, laikytini tvarkybos darbais ir ar šiems darbams reikalingas laikinasis apsaugos reglamentas.

Pareiškėjas G. J. teismo posėdžio metu teigė, kad Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodytų darbų rūšys apima tvarkybos darbus, kadangi reikėjo nugriauti sieną, rūsį privaloma užbetonuoti, kadangi kitaip jo neįmanoma uždengti, o tokiems darbams privaloma gauti laikiną apsaugos reglamentą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Kultūros ministro patvirtintais atvejais ir tvarka iki leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal šios ekspertizės akto privalomas pastabas. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 (toliau – ir Reglamentas PTR 3.08.01:2013) 7 punkte nurodyta, kad Kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms ir autentiškumui išsaugoti atliekamos tvarkybos darbų rūšys yra: 7.1) taikomieji tyrimai; 7.2) remontas; 7.3) avarijos grėsmės pašalinimas; 7.4) konservavimas; 7.5) restauravimas; 7.6) tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas. Reglamento PTR 3.08.01:2013 14 punkte numatyta, kad avarijos grėsmės pašalinimo darbams priskiriami kultūros paveldo objektų fizinės būklės stabilizavimo ir/ar iškilusios sunykimo grėsmės pašalinimo darbai, kurie išvardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 (Žin., 2013, Nr. 91-4542). Reglamento PTR 3.08.01:2013 16 punktas nustato, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.

Iš minėtų nuostatų matyti, jog tvarkybos darbai yra darbai, kurie gali būti atliekamai tik atlikus šių darbų projekto paveldosaugos ekspertizę ir šiems darbams išdavus tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinuosius apsaugos reglamentus). Kaip ir minėta, tvarkomieji paveldosaugos darbai atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Akivaizdu, jog teisės aktuose tvarkybos darbams keliami griežti reikalavimai, dėl kurių privaloma atlikti ne vieną procedūrą (parengti darbų projektą, atlikti jo ekspertizę, gauti leidimus ir kt.) tam, kad šiuos darbus būtų galima pradėti vykdyti. Kaip jau minėta, Reikalavimo pašalinti pažeidimus 2 punkte nurodyta, kad G. J. įpareigojamas sutvirtinti bei stabilizuoti šiaurės vakarinėje Kurhauzo dalyje esantį raudonų plytų sienų fragmentą bei patikimomis priemonėmis uždengti rūsio patalpų ertmes. Iš įpareigojimo turinio matyti, kad jame nėra nurodyta, kokiu konkrečiu būdu G. J. privalo įvykdyti nurodytus įpareigojimus; 2 punkte pažymėta tik tai, kad uždengti rūsio patalpų ertmes patikimomis priemonėmis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „priemonė“ apibrėžiama kaip daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (http://dz.lki.lt/). Aiškinant šį įpareigojimą lingvistiškai, akivaizdu, kad priemonės yra daiktai ir kiti objektai, kuriais galima būtų uždengti rūsį (pvz., rūsys gali būti uždengtas lentomis). Šiuo atveju G. J. nėra įpareigojamas užbetonuoti rūsio ertmes. Pareiškėjų pateiktas 2013 m. birželio 10 d. antstolės Redos Vizgirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos (b.l. 13-17) nepaneigia, kad rūsio duobės gali būti uždengtos lentomis ar kitomis patikimomis priemonėmis. Todėl rūsio patalpų ertmių uždengimas laikomas nekilnojamo kultūros paveldo objekto priežiūros darbais, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, tvarkyba gali būti ir avarijos grėsmės pašalinimas. Reglamento PTR 3.08.01:2013 14 punkte numatyta, jog avarijos grėsmės pašalinimo darbams priskiriami kultūros paveldo objektų fizinės būklės stabilizavimo ir/ar iškilusios sunykimo grėsmės pašalinimo darbai, kurie išvardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 (Žin., 2013, Nr. 91-4542). Reglamento PTR 3.08.01:2013 16 punktas nustato, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 patvirtinto Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 punkte nustatyta, kad neatidėliotiniems saugojimo darbams, t. y. nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui, maksimaliai išsaugant autentiškumą, priskiriama: 6.2.1. kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas; 6.2.2. griūvančių statinių (jų dalių) aptvėrimas, žmonių gyvybei gresiančių statinių dalių, konstrukcijų ar elementų, kurių techniškai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, pašalinimas, taip pat duobių, griovų, griūvančių šlaitų aptvėrimas bei kitų žmonių apsaugai skirtų priemonių įrengimas; 6.2.3 papildomų apkrovų šlaituose ar jų viršutinėse dalyse pašalinimas (atplyšusio grunto bei stambių riedulių ir pan. pašalinimas); 6.2.4. slenkančio šlaitų grunto sutvirtinimas (kuolų, polių, inkarų ir jų eilių, kontraforsų įrengimas šlaitų gruntuose); 6.2.5. apsauginių griovių, kanalų, pylimų ir pan. kasimas bei kitos priemonės vandeniui laikinai nuleisti. Pagal minėtas nuostatas, avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti laikomi tvarkybos darbais, tačiau šie tvarkybos darbai, skirtingai nei kiti tvarkybos darbai, gali būti atliekami ir be specialaus leidimo (Reglamento PTR 3.08.01:2013 16 punktas). Įvertinus tai, kad G. J. Reikalavimo pašalinti pažeidimus 2 punktu buvo įpareigotas sutvirtinti bei stabilizuoti šiaurės vakarinėje Kurhauzo dalyje esantį raudonų plytų sienų fragmentą, akivaizdu, kad šiems darbams specialaus leidimo gauti nereikia, kadangi tokie darbai priskirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 patvirtinto Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2.1 punkte nurodytiems darbams, t.y. kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas, kuriems, pagal Reglamento PTR 3.08.01:2013 16 punktą, tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus nereikia.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-7450/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013).

Skundžiamame sprendime aiškiai ir suprantamai nurodytos pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymo išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) netenkinimo faktinės ir teisinės aplinkybės. Nors jame nenurodyta tiksli jo apskundimo tvarka ir terminai (nurodytas tik Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis), tačiau tai nesutrukdė pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius turinio ir formos reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Netenkinus pareiškėjų prašymo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos Audronės Puzonienės 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (12.9.-KL)2KL-2718, netenkintinas ir pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovę išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) pagal pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.