Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjams G.J. ir V. J., pareiškėjo G.J. atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjai A.P., trečiojo suinteresuoto asmens V.J. įgaliotam atstovui G.J., trečiųjų suinteresuotų asmenų V.J. ir V.J. įgaliotai atstovei V.J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G.J. ir V.J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjai A.P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, G.E.J., V.J., V.J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis pažymėjo, kad atsakovei ginčijamu sprendimu neišdavus projektavimo sąlygų, pareiškėjai negali likviduoti (duomenys neskelbtini) avarinės būklės. Teigė, jog ginčijamas administracinis aktas nėra pagrįstas teisės normomis.

Teismo posėdžio metu A.P. su pareiškėjų skundo reikalavimais nesutiko. Teigė, kad pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį tinkamai atsakyta laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėjų prašymas buvo netenkintas dėl pradėtos (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Argumentuoja, kad (duomenys neskelbtini) avarinės būklės pašalinimo darbus pareiškėjai galėjo atlikti ir nesant išduotoms tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygoms.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, jog bylos proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

Nagrinėjamo ginčo esmė – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2013 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 „Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinojo apsaugos reglamento) (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbų projektui rengti išdavimo procedūros sustabdymo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai G.J. ir V.J., kreipdamiesi į teismą, siekia, jog viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso dalis administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis 1997 m. lapkričio 12 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 317 įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b.l. 8-12). 2013 m. sausio 17 d. pareiškėjai G.J. ir V.J. bei tretieji suinteresuoti asmenys V.J., V.J., G.E.J. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui pateikė Prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) kultūros paveldo objektui - (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti pagal 2012 m. lapkričio 2 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. 121522 (b.l. 7). Ginčijamu 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 „Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinojo apsaugos reglamento) (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbų projektui rengti išdavimo procedūros sustabdymo“ Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja netenkino pareiškėjų prašymo, kadangi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nusprendė pradėti procesą dėl netinkamai laikomos valstybės saugomo kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) pareiškėjams priklausančios dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi (b.l. 5).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2008-05-08 įstatymo redakcija Nr. I-733) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės“ (toliau ir Reglamentas). Reglamento 4.1. punkte numatyta, kad laikinuosius apsaugos reglamentus išduoda Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniai padaliniai – valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo objektų, dėl kurių priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomais valstybės, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektams rengti. Pagal Reglamento 10 punktą, laikinieji apsaugos reglamentai išduodami per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Priėmus sprendimą prašymo netenkinti ir neišduoti laikinojo apsaugos reglamento, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu, nurodant priežastis, dėl kurių prašymas netenkintinas.

Nors analizuojant ginčijamo administracinio akto turinį, galima vertinti, jog atsakovė nurodė pareiškėjų prašymo netenkinimo priežastį (pradėtą procesą dėl (duomenys neskelbtini) paėmimo valstybės nuosavybėn), kaip to reikalauja Reglamento 10 punktas, tačiau be ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, viešojo administravimo institucijos priimami administraciniai aktai turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Teismas, ginčo situacijoje vertindamas 2013 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant administracinis aktas yra naikintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja, jog individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Įvertinus Skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2013 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 turinį, darytina išvada, kad jis nėra pagrįstas jokia teisės norma. Sprendime nėra aiškios individualios argumentacijos, nenurodoma kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės aktais remiantis buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo. Administraciniame akte minimas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnis susijęs su kultūros paveldo objekto paėmimu valstybės nuosavybėn, bet ne su tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų išdavimu. Konstatuotina, jog nenurodydama teisės aktų normų, dėl kurių pareiškėjų prašymas buvo netenkintas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeidė esminį administraciniam aktui keliamą reikalavimą – jo pagrįstumą.

Nors ginčijamame akte nurodoma, jog pareiškėjų prašymas yra netenkinamas, tačiau 2013 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 pavadinimas - „Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinojo apsaugos reglamento) (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbų projektui rengti išdavimo procedūros sustabdymo“ leidžia preziumuoti, jog administracinė procedūra buvo sustabdyta.

Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Galimybė nepriimti sprendimo iš esmės numatyta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, jog paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma. Pažymėtina, jog administracinės procedūros sustabdymas, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasme, reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t.y. nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, dėl kurio buvo sustabdyta administracinė procedūra, atsakovas turėtų atnaujinti sustabdytą prašymo nagrinėjimo procedūrą ir priimti administracinės procedūros sprendimą kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjamu atveju, iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, ar pareiškėjų prašymas išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas bus iš naujo vertinamas pasibaigus ginčui dėl (duomenys neskelbtini) paėmimo valstybės nuosavybėn, t.y. bus atnaujinta sustabdyta administracinė procedūra, ar priimtas 2013 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 turėtų būti laikomas galutiniu administracinės procedūros sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Tokia dviprasmiška situacija, kai iš ginčijamo administracinio akto turinio net nėra aiški jo prasmė, neatitinka ne tik Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, bet ir prieštarauja gero administravimo, teisingumo, protingumo principams.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų pareigų, ir priėmė sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai ( nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija bei teisinis pagrindas), todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos 2013 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 „Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinojo apsaugos reglamento) (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbų projektui rengti išdavimo procedūros sustabdymo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų išdavimo. Ši funkcija pagal įstatymą priskirta kompetentingoms institucijoms (Reglamento 4.1. punktas). Pripažinus pareiškėjų reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo pagrįstu, teismas negali išduoti pareiškėjams tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų, kadangi ši funkcija pagal kompetenciją priskirtina atsakovei. Todėl 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 pripažinus neteisėtu, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamento 10 punktas įtvirtina 15 darbo dienų prašymo dėl laikinųjų apsaugos reglamentų išdavimo išnagrinėjimo terminą, atsakovė teismo nurodytus veiksmus taip pat įpareigotina atlikti per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų G.J. ir V.J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (12.9.-Kl)2Kl-241 „Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinojo apsaugos reglamento) (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbų projektui rengti išdavimo procedūros sustabdymo“.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. sausio 17 d. prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.