Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 302 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., G. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 12 d., apie 15.00 val., įsibrovė pro namo langą į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. Š. priklausančius daiktus: kelioninį lagaminą 100 litų vertės, ausines „Philips“ 50 litų vertės, DVD grotuvą „SilverCrest“ 50 litų vertės, dujų balioną 240 litų vertės, plaukų džiovintuvą 30 litų vertės, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį 30 litų vertės, aliuminį 10 litrų talpos indą 10 litų vertės, automobilio akumuliatoriaus pakrovėją 120 litų vertės, iš viso pagrobė V. Š. turto už 630 litų (182, 46 Eur).

Be to, G. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 12 d., apie 15.00 val., įsibraudamas pro namo langą į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė fizinio asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą A. Š. vardu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja, atlikus įrodymų tyrimą, atsisakė reikalavimo dėl išteisinimo pagal BK 302 str. ir prašė tik sušvelninti bausmę, atsižvelgus į jo sveikatos būklę ir pasižadėjimą daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė jį išteisinti pagal BK 302 str. 1 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 2 d., tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis G. K. atsisakė apeliacinio skundo reikalavimo jį išteisinti pagal BK 302 str. ir nebeginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašė sušvelninti bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašė apeliantas (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę nuteistajam G. K., pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė, ir apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (apeliantas padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus neišnykus teistumui), į nuteistąjį asmenį apibūdinančius duomenis (praeityje ne kartą teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors G. K. skunde nurodo, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, tačiau pastebėtina, kad G. K. turtą pagrobė įsibraudamas į patalpą, o tai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. laikė recidyvistu, nes jis naujus tyčinius nusikaltimus, inkriminuotus skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.). Nors nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, kuriuo pakeitus BK 56 str., išnyko nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau pastebėtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo G. K. buvo teistas net 13 kartų. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad G. K. atžvilgiu yra priimti dar du nauji apkaltinamieji nuosprendžiai: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal 180 str. 2 d., o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu – pagal BK 287 str. 2 d., BK 290 str., BK 286 str. Minėtų aplinkybių visuma rodo didesnį G. K. asmens pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, ir nepaisant G. K. deklaruojamo pažado nebenusikalsti, vis dėl to patvirtina tai, jog G. K. nesistengia keisti gyvenimo būdo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skiriant apeliantui švelnesnę bausmę nepavyktų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantui nustatė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius. Negana to, apylinkės teismas, taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, dar ir sumažino subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, todėl, įvertinus visa, kas jau paminėta, teigti, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

Skundu G. K., be kita ko, apeliuoja į tai, kad jis sutiko atlyginti civilinius ieškinius, tačiau tai savaime nepaneigia nei jo įvykdytų nusikaltimų fakto, nei jo kaltės. Kita skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi, kaip jau minėta, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, ją pripažįstant G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir teismas į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar sykį vertinti tas pačias aplinkybes, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atsakant į nuteistojo argumentą dėl sveikatos būklės pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus, o minėtos straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Įvertinus šias nuostatas, daroma išvada, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam G. K. bus užtikrinamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad ir galutinė G. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.