Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-164-642/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2-164-642/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11668-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
A. U.
Advokatai
Karolis Gerbauskas, Jurijus Martinaitis
Kategorijos
  • 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-164-642/2013(Proceso Nr. 2-06-3-11668-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 75.4; 75.6.1; 114.4; 116.1; 116.4;118.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovei A. U., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Karoliui Gerbauskui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo jos naudai 94800,00 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 47). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Pastato adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis prekybos, jį sudaro patalpos, kurias galima išnuomoti komercinei veiklai vykdyti. Atskiros pastato patalpos nuolatos nuomojamos fiziniams ir juridiniams asmenims komercinei veiklai vykdyti. Kadangi anksčiau santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo tokie įtempti, sutartis su nuomininkais pasirašinėdavo atsakovas. Ieškovė buvo davusi sutikimą atsakovui nuomoti sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybe priklausančias patalpas, o gautus nuompinigius naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Vėliau sutuoktinių santykiai pradėjo sparčiai blogėti ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Dėl tarp sutuoktinių vykstančių nesutarimų, atsakovas ėmėsi veiksmų, kad iš patalpų nuomos gaunamos lėšos būtų mokamos tik jam ir ieškovė nuo 2011 metų sausio jokių pajamų iš bendro turto nuomos nebegauna. Taip pat atsakovas pradėjo nuomoti patalpas be bendraturtės sutikimo. Pažymėjo, kad 2008 m. liepos 16 d. atsakovas su V. P. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuompinigių negavo nuo pat pradžių. Su ieškove atsakovas dėl šių patalpų išnuomojimo taip pat nesitarė, sutikimo negavo, tačiau iš bendrosios jungtinės nuosavybės gauna pajamas, kurių pusę privalo grąžinti ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti iš nuomininkui V. P. nuomojamų patalpų gautą ieškovei priklausančią piniginių lėšų dalį, tačiau atsakovas į ieškovės kreipimąsi nereagavo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 89-94). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susituokė Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 straipsniu priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėto pastato paskirtis - prekybos, jį sudaro patalpos, kurias galima išnuomoti komercinei veiklai vykdyti. Atskiros pastato patalpos nuolatos buvo nuomojamos fiziniams ir juridiniams asmenims komercinei veiklai vykdyti. Prasidėjus teisminiams ginčams tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė pradėjo nuolat kelti nepagrįstus reikalavimus nuomininkams, tuo sukeldama jiems nepagrįstų abejonių dėl minėtų nuomojamų patalpų tikslingumo. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog tokiais savo veiksmais ieškovė paveikė ne vieną nuomininką, ko pasėkoje jie atsisakė nuomojamų patalpų ir išsikraustė. Šiuo metu ieškovės žinioje yra dvi patalpos esančios (duomenys neskelbtini), kuriomis ji naudojasi išskirtinai savo asmeninėms poreikiams tenkinti. Atsakovas, kaip patalpų bendrasavininkas negauna jokios naudos iš šių patalpų naudojimo. Ieškovės žinioje yra 114 kv.m ploto patalpos esančios minėto pastato I-ame aukšte ir 119 kv.m. ploto patalpos esančios II-ame pastato aukšte. 2011 sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1468-642/2010, kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovo A. U. reikalavimą iškeldinti UAB „Pajūrio technika“ iš užimamų patalpų, nes teismas konstatavo, kad nustačius, jog šioje byloje yra privalomas procesinis bendrininkavimas, ieškinį teismui gali pareikšti tik abu sutuoktiniai kartu - ieškovas A. U. su sutuoktine trečiuoju asmeniu A. U., pastarajai atsisakius prisijungti prie ieškinio teismas ieškinį atmetė. Paaiškėjus šioms aplinkybėms t.y., kad A. U. nepagrįstai leidžia mums nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis 119 kv.m. ploto naudotis UAB „Pajūrio technika“ ir tokiu būdu pati gauna naudos, o A. U. užkerta galimybę gauti naudos iš patalpų nuomos, nusprendė sustabdyti gautų iš kitų patalpų nuomos nuompinigių dalies išmokėjimą ieškovei. Pažymėtina, jog atsakovui sudarant sutarimus dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties detalizavimo, kuriuose numatyta, kad patalpų nuomos mokestis apima ir mokestį už komunalinius patarnavimus, gauti nuompinigiai ir jų dalis panaudoti šalių šeimos interesams tenkinti, t. y. apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas pinigus išleido ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovės argumentai, kad nesama pagrindo skaičiuoti ieškovei tenkančią nuomos mokesčio dalį iš visų nuompinigių atimti susitarimuose nurodytas sumas tariamai neva už komunalines paslaugas yra nepagrįsti. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio l dalies 2, 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išdavą, jog ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas naudoja jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį pastatą išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui, gauna iš to naudą nuompinigių forma yra pagrįsti, tačiau atsakovas naudoja tik dalį pastato kitą dalį pastato naudoja ieškovė atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ir ieškovė gali nuomoti jos žinioje esančias komercinės paskirties patalpas, gauti naudą nuompinigių forma. Be to, Civilinio kodekso 3.96 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Ieškovė pati nurodo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimai jai tapo žinomi dar 2011 m. balandžio 13 d. Ieškinys paduotas 2012 m. spalio 5 d., t.y. praėjus daugiau nei metams nuo pačios ieškovės nurodytos sužinojimo apie sutarčių pakeitimo turinio dienos (I tomas, b.l. 89-94).

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. U.. Apie posėdį atsakovas informuotas tinkamai, atsakovą byloje atstovauja advokato padėjėjas, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis) (II tomas, b.l. 54).

Byloje nustatytos aplinkybės

2012 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nutarė ieškovės A. U. ieškinį ir atsakovo A. U. priešieškinį tenkinti iš dalies - nutraukti, A. U. ir A. U. santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 51-54).Teismas A. U. priteisė 1045602,46 litų vertės 55/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini); ir 412,38 kv/m patalpų pastato-parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Teismas A. U. priteisė 860391,85 litų vertės 45/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) ir 339,52 kv/m patalpų pastato-parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės A. U. ir atsakovo A. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U., taip pat pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei A. U., tretiesiems asmenims V. Š., G. K., V. U., A. K., A. K., UAB „Pajūrio technika“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos pakeisti ir sumažinti iš ieškovės A. U. atsakovui A. U. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 55255,50 Lt. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas (I tomas, b.l. 179-187). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. sausio 18 d. įregistruotos A. U. vardu (I tomas, b.l. 8, 9). Komercinės paskirties patalpos adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomotos L. S. įmonei „Padangų bazė“, UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“, V. P. individualiai įmonei (I tomas, b.l. 11-40).

Dėl negautų pajamų

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl nuompinigių, gautų iš negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė su atsakovu santuokoje įgijo pastatą (parduotuvę) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 739000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi konstatavo, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnis), juo sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio 4.86 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti bendraturčių lygiateisiškumo principą (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis) jų valdomo turto atžvilgiu. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo iš tuo metu dar sutuoktiniams A. U. ir A. U. priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės – negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad nuo 2011 metų vasario mėnesio UAB „PB Group“ nuompinigių ieškovei nebemoka ir prašo priteisti iš atsakovo ½ nuompinigių gautų už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą iš UAB „PB Group“ už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., priteisti iš atsakovo ½ nuompinigių gautų už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą V. P. individualiai įmonei už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimą taip pat prašo iš atsakovo priteisti ½ nuompinigių gautų už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą iš UAB „Automeistras“ ir Y. S. (II tomas, b.l. 47).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš Civilinio 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į CK 3.59 straipsnio ir CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei kasacinio teismo praktiką, suformuotą santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo bylose, teismo procesiniame sprendime turi būti išsprendžiama dėl viso bendro turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalinio teismo sprendimo (Civilinio proceso kodekso 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (Civilinio proceso kodekso 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos dalyvių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tada, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Civilinio proceso kodekso 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Šalies argumentai

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-566-639/2012 nustatyta, kad ieškovė A. U. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp jos ir atsakovo A. U. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą (civilinė byla Nr. 2-566-639/2012 III tomas, b.l. 139-149). Pradinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo ieškovė pateikė teismui 2010 m. liepos 15 d. (civilinė byla Nr. 2-566-639/20123, I tomas, b.l. 2), paskutinį patikslintą ieškinį ieškovė pateikė teismui 2011 m. spalio 25 d. (civilinė byla Nr. 2-566-639/2012 III tomas, b.l. 139-149). Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė reiškė reikalavimą dėl 12000,00 Lt nuompinigių priteisimo iš atsakovo pagal 2010 m. gegužės 17 d. nuomos sutartį Nr. 10-07KL, sudarytą tarp A. U. ir UAB „Volvosaab Eu“ (civilinė byla Nr. 2-164-642/2013, I tomas, b.l. 128-133). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo tarp A. U. ir A. U. pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad atsakovas A. U. 2010 m. gegužės 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB „Volvosaab Eu“ už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji mokėjo atsakovui po 2000,00 Lt per mėnesį. Iš viso per nuomos laikotarpį atsakovas A. U., yra gavęs nuomos 24 000,00 Lt mokestį. Įvertinus tai ieškovė ieškiniu prašė priteisti pusę šios sumos, t.y. 12000,00 Lt. Atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažino, nurodydamas, kad jis tikrai skolingas ieškovei 12000,00 litų už patalpų nuomą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistina 12000,00 Lt. Tačiau įvertinus tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 173511,46 Lt kompensacija, nurodyta suma sumažintina įskaičius į ją 12000,00 litų priešpriešinį reikalavimą. Tokiu būdu teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 161511,46 Lt kompensaciją. 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės A. U. ir atsakovo A. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U., taip pat pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei A. U., tretiesiems asmenims V. Š., G. K., V. U., A. K., A. K., UAB „Pajūrio technika“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos pakeisti ir sumažinti iš ieškovės A. U. atsakovui A. U. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 55 255,50 Lt. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-164-642/2013, I tomas, b.l. 179-187). Šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį 2012 m. spalio 5 d., santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 22 d. t.y. dar neįsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas naujoje byloje. Ieškovė pateikdama teismui ieškinį civilinėje byloje Nr.2-164-642/2013 dėl 89600,00 Lt skolos už patalpų nuomą priteisimo iš atsakovo nurodė, kad ieškovė nuo 2011 metų sausio jokių pajamų iš bendro turto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos nebegauna, o pagal 2008 m. liepos 16 d. atsakovo A. U. su V. P. sudarytą negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ieškovė nuompinigių negavo nuo pat pradžių. Iš šių duomenų nustatyta, kad ieškovė, teikdama teismui patikslintą ieškinį 2011 m. spalio 25 d. byloje dėl santuokos nutraukimo su atsakovu A. U., nuompinigių už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą iš nuomininkų UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“ ir Y. S. jau negavo, tačiau šalių santuokos nutraukimo byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl turtinės teisės (nuompinigių už tuo metu bendrosios jungtinės šalių nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą) padalijimo. Paskutiniame patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė pareiškė reikalavimą tik dėl 12000,00 Lt nuompinigių priteisimo iš atsakovo pagal 2010 m. gegužės 17 d. nuomos sutartį Nr. 10-07KL sudarytą tarp A. U. ir UAB „Volvosaab Eu“, nors kaip nustatyta byloje, nuompinigių negavo ir iš nuomininkų UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“ ir Y. S. už negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Iš šių nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovė 2011 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-566-639/2012, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, apie savo turtinių teisių pažeidimą (negautus nuompinigius) žinojo, todėl santuokos nutraukimo byloje nepareikšdama reikalavimo dėl nuompinigių priteisimo iš atsakovo A. U. už patalpų nuomą nuomininkams UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“ ir Y. S., o vykstant santuokos nutraukimo procesui reikšdama atskirą ieškinį dėl nuompinigių priteisimo už patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomą iš buvusio sutuoktinio A. U., elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalį teismas iš esmės bylą išsprendžia priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtintos šalių turto padalijimo tvarkos. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą (įskaitant pajamas) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau negu po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

Tarp ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, kuriuo visas sutuoktiniams priklausęs turtas (įskaitant pajamas) yra padalintas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nagrinėjama byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovė teikdama teismui ieškinį dėl nuompinigių priteisimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos, ieškovei ir atsakovui dar esant santuokoje (teismui nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo), elgėsi nesąžiningai, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2012 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui A. U. nuosavybės teise priklausančiam turtui už 89600,00 Lt. Kadangi civilinė byla nutrauktina laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo turtui paliekamos galioti iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 150, 290, 291, 293, 294, 295 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo.

2012 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui A. U., nuosavybės teise priklausančiam turtui už 89600,00 Lt palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė