- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 2YT-4494-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00321-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- M. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dapkaus veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl 2019 m. liepos 26 d. vykdomajame rašte Nr. 2-10967-1044/2018 išvardintų pasekmių taikymo, t. y. 0,2 proc. dydžio baudos, skaičiuojamos nuo mokamos išlaikymo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (2021 m. liepos 15 d.) iki tinkamo pareigų įvykdymo dienos, skolininkei skyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė M. M. 2021 m. vasarą neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo pagrindu 2019 m. liepos 26 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10967-1044/2019. Pareiškėjui 2021 m. liepos 27–29 d. raštu nurodžius, jog ketina praleisti su vaikais dalį vasaros atostogų, M. M. neužtikrino jo kaip tėvo teisių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pateikė prašymą antstoliui Mindaugui Dabkui ir prašė jį kreiptis į teismą dėl vykdomajame rašte išvardintų pasekmių taikymo, t. y. baudos skyrimo. Antstolis 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymu prašymo netenkino. Pareiškėjo nuomone, nurodytas patvarkymas yra nepagrįstas. Pagal teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vasaros atostogas vaikai praleidžia su tėvu; kitas vaikų atostogas, vaikams pageidaujant, vaikai gali praleisti su tėvu; atostogų datas bei kelionę turi suderinti abu vaikų tėvai elektroniniu paštu, bet ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį iki atostogų pradžios; apie negalėjimą praleisti vaikų vasaros atostogas su tėvu arba galėjimą praleisti su tėvu tik dalį vaikų vasaros atostogų, vaikų motina turi elektroniniu paštu informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį vaikų vasaros atostogų pradžios. Skolininkei nevykdant bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktuose išvardintų įsipareigojimų, jai atsiranda pareiga mokėti pareiškėjui 0,2 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo mokamos išlaikymo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iki tinkamo pareigų įvykdymo dienos.
Pareiškėjo teigimu, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pareiškėjas dar 2021 m. liepos 15 d. išreiškė pageidavimą likusias vaikų vasaros atostogas leisti su vaikais, o 2021 m. liepos 29 d. išreiškė konkretų norą pasiimti sūnų H. su savimi atostogų į Portugaliją 2021 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 3 d., atsižvelgiant į tai, kad abu vaikai nuo 2021 m. liepos 26 d. planavo būti ir buvo Lietuvoje. M. M. ne tik nepranešė, jog vaikai negalės vasaros atostogų praleisti su tėvu, bet ir iš viso neatsakė pareiškėjui dėl jo galimybės praleisti atostogas kartu keliaujant, t. y. nedėjo jokių pastangų, kad pareiškėjas galėtų realizuoti sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte jam suteiktos teisės praleisti vasaros atostogas su vaikais (šiuo atveju – su sūnumi H.).
Anot pareiškėjo, antstolis patvarkyme nepagrįstai susirašinėjimą įvertino kaip neva M. M. pastangas, kad vaikai bendrautų su savo tėvu. Priešingai, iš 2021 m. liepos 15 d. – 2021 m. liepos 29 d. susirašinėjimo matyti, kad M. M. savo pareigas vykdė formaliai, visiškai neprisidėjo prie bendravimo tvarkos laikymosi, nes ne tik nederino, bet iš esmės ignoravo pareiškėjo žinutes dėl jo noro pasimatyti per vasaros atostogas ir pakeliauti su sūnumi H. į Portugaliją. Sprendime nurodyta, kad atostogų datas bei kelionę turi suderinti abu vaiku tėvai elektroniniu paštu, t. y. M. M. privalėjo tartis ir derinti datas, susijusias su vasaros atostogų praleidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikai buvo Lietuvoje nuo 2021 m. vasaros vidurio, tačiau ji sąmoningai ignoravo šią savo pareigą ir dėl vaikų atostogų praleidimo su pareiškėju nieko nerašė. Kadangi M. M. piktybiškai neįvykdė savo pareigos užtikrinti sūnaus H. bendravimo su tėvu (nederino nepilnamečių vaikų vasaros atostogų su pareiškėju datų), antstolio 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymas naikintinas.
Antstolis skundo netenkino ir persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo 2019 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10967-1044/2018, kuriuo nustatyta išieškotojo M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl baudos skyrimo, tačiau antstolis prašymo netenkino. Pažymėjo, kad antstolis surašo sprendimų neįvykdymo aktą ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą, o šitoje situacijoje nėra pakankamai objektyvių duomenų nustatyti M. M. bendravimo tvarkos pažeidimus. Pažymėjo, kad iš susirašinėjimų matyti, jog vaikų motina M. M. nedraudė ir netrukdė tėvui praleisti atostogas su vaikais, o priešingai – savalaikiai ir išsamiai teikė visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, kelis kartus davė vyresnio sūnaus numerį, kad jie tiesiogiai galėtų susitarti dėl atostogų.
Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/19/01475 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimo pagrindu 2019 m. liepos 26 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10967-1044/2018, kuriuo nustatyta M. M. ir M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad vasaros atostogas vaikai praleidžia su tėvu. Kitas vaikų atostogas, vaikams pageidaujant, vaikai gali praleisti su tėvu. Atostogų datas bei kelionę turi suderinti abu vaikų tėvai elektroniniu paštu, bet ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį iki atostogų pradžios (2 punktas). Pagal sprendimo 4 punktą apie negalėjimą praleisti vaikų vasaros atostogas su tėvu arba galėjimą praleisti su tėvu tik dalį vaikų vasaros atostogų, vaikų motina turi elektroniniu paštu informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį vaikų vasaros atostogų pradžios. Sprendimo 8 punkte nustatyta, kad M. M. nevykdant bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktuose išvardintų įsipareigojimų, motina moka vaikų tėvui 0,2 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo mokamos išlaikymo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iki tinkamo pareigų įvykdymo dienos.
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2021 m. gruodžio 2 d. prašymu, prašydamas antstolio kreiptis į teismą dėl 2019 m. liepos 26 d. vykdomajame rašte nurodytų pasekmių taikymo, t. y. 0,2 proc. dydžio baudos skyrimo. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad M. M. nevykdo teismo sprendimo 2 ir 4 punktuose nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Antstolis 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-28-48832 pareiškėjo prašymo netenkino.
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo M. M.. Pareiškėjo teigimu, jis 2021 m. liepos 29 d. išreiškė norą pasiimti sūnų H. su savimi atostogų į Portugaliją 2021 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 3 d., tačiau M. M. ne tik nederino šių atostogų, bet iš esmės ignoravo pareiškėjo žinutes apie jo norą pasimatyti per vasaros atostogas ir pakeliauti su sūnumi. Pareiškėjas teigia, kad vaikų motina piktybiškai neįvykdė savo pareigos užtikrinti sūnaus H. bendravimo su tėvu, t. y. nederino vaiko vasaros atostogų datų su pareiškėju.
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Antstolis tiek savo 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkyme Nr. S-21-28-48832, tiek patvarkyme, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, nurodė, kad pareiškėjo prašymo surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo M. M. netenkino, nes nebuvo pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo nevykdymą. Antstolis pažymėjo, kad sprendimų neįvykdymo aktas surašomas ir teismui perduodamas, tik nustačius esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Antstolis, įvertinęs vykdomojo byloje esantį susirašinėjimą, sprendė, kad vaikų motina M. M. nedraudė ir netrukdė tėvui praleisti atostogas su vaikais, o priešingai – savalaikiai ir išsamiai teikė visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, kelis kartus davė sūnaus numerį, kad jie tiesiogiai galėtų susitarti dėl atostogų. Antstolio argumentus patvirtina vykdomojoje byloje esantis šalių susirašinėjimas.
Jau nurodyta, kad antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą gali (ir turi) surašyti tik tais atvejais, kai nustato konkrečius vieno iš tėvų veiksmus, kuriais yra pažeidžiama teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Tokių pažeidimų nenustačius, t. y. nesant objektyvių duomenų, kurių pakaktų tokiems pažeidimams konstatuoti, antstoliui pareiga surašyti minėtą aktą nekyla. Aptariamu atveju antstolis, išanalizavęs ir įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad byloje nepakanka duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog nepilnamečių vaikų motina neužtikrina bendravimo su vaikais tvarkos tinkamo vykdymo. Kartu pažymėtina, jog antstolis, skundžiamu patvarkymu netenkindamas pareiškėjo prašymo, aiškiai ir išsamiai išdėstė motyvavus, kuriais grindė tokį savo sprendimą.
Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio Mindaugas Dabkaus veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.