Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. M.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. birželio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas;

2) 2011 m. birželio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2010-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

3) 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d., 187 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme, pataisos namuose, atlikęs bausmę 2018-01-31;

4) 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu – bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2020 m. vasario 5 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

5) 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2021-01-12, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 12 d., apie 23.54 val., J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia įspyrė vieną kartą savo šeimos nariui – motinai R. M. į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) krūtinėje.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 12 d., apie 23.55 val., J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia du kartus įspyrė J. M. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2021-02-12, vėlai vakare. Atvažiavo pas mamą ir J., kurie buvo girti ir jie buvo girti. Tada visi dar gėrė ir paskui kilo konfliktas. Dėl girtumo ne viską pamena. Galėjo suduoti mamai ir įspirti J.. Mamos ir J. atsiprašę ir jie jam atleido. Gailisi dėl įvykio. Stengiasi keistis, dirba. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu. Nesigydė nuo alkoholizmo, bet gydytis sutiktų. Pačiam gėda, kad spyrė mamai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno AVPK Kėdainių r. PK, tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad 2021-02-12 apie 23.55 val. adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, A. M. gim. 1993m. rankomis ir kojomis sudavė du smūgius savo neblaiviai motinai R. M. į galvos sritį, be to nenustatytą smūgių skaičių A. M. kartu su savo broliu D. M. gim. 1995 m. sudavė į įvairias kūno vietas motinos neblaiviam sugyventiniui J. M., gim. 1962 m. A. M. iki atvykstant policijos pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino į Kauną (1 t., b. l. 11-13).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kambaryje pastebėti išmėtyti daiktai. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 14-21).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo matyti, kad R. M. nustatytas 1,74 promilių girtumas, J. M. nustatytas 2,31 promilių girtumas (1 t., b. l. 31-33).

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad A. M. ir D. M. yra jos sūnūs. Apie 5 metus laiko gyvena pas sugyventinį J. M.. Gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Namas, priklauso jos sugyventiniui. Jos sūnūs – A. ir D. pas juos negyvena, jie gyvena atskirai Kaune, su sūnumis jokios bendros buities, ūkio neveda. Sūnų finansiškai neišlaiko, jie patys save išlaiko. Jos sugyventinis jos vaikų neaugino, jie pas jį niekada ir negyveno, jokios bendros buities, ūkio jie niekada nevedė ir neveda. Jos sūnūs tiesiog atvyksta iš Kauno jos aplankyti, pernakvoja ir kitą dieną išvažiuoja į savo namus Kaune. 2021-02-12, apie 19 valandą pas ją į svečius atvažiavo jos sūnus A., D. su žmona V.. Ji su sugyventiniu iki atvykstant jos sūnums išgėrė alaus. Sūnus sakė, kad atvažiavo jos aplankyti, nes seniai matė, ji su sugyventiniu jiems pakūrė kitame namo gale esantį kambariuką, kur galės laikinai pernakvoti. Kambaryje jos sūnūs vartojo alkoholį – gėrė alų „Tauras stiprusis“, raudona etikete, 7 laipsnių stiprumo, kiek tiksliai butelių išgėrė nežino. Alų gėrė ir A. ir D., o jos marti negėrė. Apie 23.55 val. jos sugyventinis J. gulėjo lovoje, ji gulėjo šalia jo, prie lango. Žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje sėdėjo abu jos sūnūs, kurie gėrė alų, o V. kambaryje nebuvo, ji buvo kitame namo gale. Ji girdėjo kaip D. pradėjo provokuoti J., J. vadino velniu, su ragais, apie kažkokią sektą kalbėjo. J. tiesiog gulėjo lovoje ir juokėsi. Nežino kas staiga D. pasidarė, tačiau galvoja, kad dėl to, kad J. juokėsi iš D. kalbų. D. priėjęs prie gulinčio J. sudavė kumščiu jam 5 kartus į galvą. Ji pradėjo rėkti, tada atbėgo V., ji į lauką išsivedė D.. Tada ji atsisėdo ant lovos, skambino 112. Priėjęs prie jos sūnus A. M., jai sėdinčiai ant lovos su koja spyrė vieną kartą į krūtinę ir A. koja spyrė du kartus J., kuris gulėjo ant lovos, į galvą. Ji juto fizinį skausmą krūtinėje, krūtinę skauda iki šiol. D. su A. ir V. išvažiavo su automobiliu į Kauną, vairavo automobilį V.. Po to atvyko policija ir greitoji. Apžiūrėjo jos sugyventinį ir jis atsisakė vykti į ligoninę. Ji greitajai nieko nesakė, nesiskundė. Byloje civilinio ieškinio nereikš. Jokių pretenzijų savo sūnui A. neturi, pareiškimo nerašo. A. prieš ją smurtauja antrą kartą, prieš kokius 3 metus smurtavo ir turėjo lygtinumą (1 t., b. l. 36-39).

Iš byloje gautos specialisto išvados Nr. G297/202102) matyti, kad įvykio metu R. M. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) krūtinėje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 48-49).

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad R. M. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena apie 5 metus laiko. Gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini)., namas priklauso jam. Jo sugyventinė R. turi du sūnus – A. M. ir D. M., kurie gyvena atskirai nuo jų, Kaune. R. sūnų jis neaugino, jų neišlaikė, jų nesieja joks bendras ūkis, buitis, jie gyvena atskirai nuo jų, o atvyksta tik aplankyti savo motinos R.. 2021-02-12 su sugyventine R. namuose dviese išgėrė alaus. Apie 19 valandą pas jo sugyventinę į svečius atvažiavo jos sūnūs D. M. su savo sutuoktine V. ir A. M.. Jie buvo trise. Kambaryje abu R. sūnūs gėrė alų. Matė, kad gėrė ir D. ir A.. D. sutuoktinė V. negėrė jokio alkoholio. Jis buvo girtas, tai gulėjo kambaryje ant lovos, šalia jos gulėjo sugyventinė R.. Jis gulėjo prie lovos krašto, o sugyventinė šalia jo. Vėlai vakare, tiksliai kiek jau nepamena dėl girtumo, kambaryje jis gulėjo lovoje ant dešinės pusės ir žiūrėjo televizorių, už jo lovoje gulėjo R., ji ir žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje buvo ir D. ir A., V. tame kambaryje nebuvo. Tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas dėl sektų, jį jis vadino velniu. Konflikto metu D. priėjo prie jo gulinčio ant lovos ir sudavė smūgius kumščiu į galvą, galėjo suduoti apie 5 smūgius. Atsimena, kad kitas R. sūnus A. jam spyrė koja į galvą, bet kiek kartų jau tikrai nepasakys, galėjo 1-2 kartus, buvo stipriai girtas. Atsimena, kad D. su A. kažkur dingo, kaip suprato jie išvažiavo į Kauną. Atvažiavo policija ir greitoji, kuri jį apžiūrėjo, jis atsisakė vykti į ligoninę. Tas konfliktas kilo dėl per didelio suvarto alkoholio kiekio. R. sūnūs prieš jį smurtauja pirmą kartą, anksčiau smurtavę nebuvo. Jis šioje byloje dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturi, neturi pretenzijų nei D. M., nei A. M.. Jis jokio pareiškimo dėl savo sužalojimo nerašo, niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 52-55).

Iš byloje gautos specialisto išvados Nr. G298/202102) matyti, kad įvykio metu J. M. konstatuotas odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 63-64).

Liudytoja V. M. parodė, kad 2021-02-12 apie 19 valandą ji kartu su sutuoktiniu D. ir jo broliu A. atvažiavo pas uošvienę R. M., kuri gyvena pas savo sugyventinį J. M. J. L. g., namo tiksliai nepamena, (duomenys neskelbtini). Kai atvyko jau R. su J. buvo gerokai girti. Nei ji, nei jos sutuoktinis, nei jo brolis A. jokios bendros buities, ūkio su J. ar R. neveda, jie gyvena visi atskirai Kaune, o atvyko, nes reikėjo atvežti jiems kelių daiktų, bet taip ir liko ilgiau. Kambaryje, visi keturiese – D., A., J. Ir R. vartojo alkoholį – alų. D. daug negėrė, išgėrė tik porą stiklinių alaus. Ji matė, kad jie visi keturiese buvo viename kambaryje, R. su J. sėdėjo ant lovos priešais stalą, o D. su A. sėdėjo prie to pačio stalo priešais R. ir J. ant kėdžių. Žiūrėjo televizorių, rodė laidą ekstrasensus. Apie 23 val. ji tuo metu buvo virtuvėje, kuri yra šalia kambario, ji valgė. Pro arką, durų virtuvėje nėra, ji matė visus tris – J., D. Ir A.. Jie sėdėjo ir gėrė alų. R. taip pat sėdėjo už stalo, tačiau jos nematė, nes užstojo siena. Staiga bežiūrint laidą tarp J. ir D. įvyko pokalbis dėl laidoje rodytų dvasių. D. paklausė ar J. galėtų iškviesti dvasią. J. pasakė, kad negalėtų. D. ant J. pasakė, kad jis tada bailys ir matė, kad J. atsistojo nuo lovos, jis priėjo prie sėdinčio ant kėdės D. ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į lūpą, o D. atgal trenkė vieną kartą kumščiu, tačiau kur nepamena, nes pradėjo rėkti „baigiam, gana“. Tada ji D. nuvedė į kitą kambarį, pasakė, kad važiuoja namo, ir būdami kieme išgirdo, kad namie rėkia R.. Ji įėjo į namo vidų ir kambaryje pamatė, kad D. išsitempė A. iš kambario. A. pasakojo, kad jis susimušė su J., o savo motiną R. jis tik pastūmė kai ji kvietė policiją. Ji pati įvykio nematė, nes buvo kieme. Tada ji, D. ir A. ir jos kūdikis išvažiavo namo, automobilį ji vairavo. Sekančią dieną D., A., J. ir R. susitaikė (1 t., b. l. 67-70).

Liudytojas D. M. parodė, kad jis turi mamą R. M., kuri apie kokius 5 metus gyvena pas savo sugyventinį J. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur namas priklauso jam. J. nėra jo tėvas, jis jo neaugino, su juo jokie santykiai artimi nesieja, jis nėra jo šeimos narys, jo niekada neišlaikė, jokio bendro ūkio, buities su juo nevedė ir neveda. Jis yra jo motinos sugyventinis, jo mama pas jį atsikraustė tada kai jau jis gyveno Kaune. 2021-02-12 d., vakare, kažkur apie 19 valandą jis kartu su broliu A., V. M. ir jų kūdikiu atvažiavo aplankyti jo mamos R., jai atvežė įvairius įrankius. Jis ir jo sutuoktinė buvo blaivūs, o brolis A. jau buvo išgėręs alkoholio, jis jau buvo girtas. Kai atvažiavo, jo motina R. ir jos sugyventinis J. jau buvo neblaivūs. Tada kambaryje visi keturiese – jis, jo brolis, mama ir J. gėrė alų. Visi sėdėjo prie stalo. Jo sutuoktinė V. negėrė, ji buvo su kūdikiu kitame kambaryje, kartais ateidavo pažiūrėti ir vėl išeidavo. Jis pats išgėrė dvi stiklines alaus. Apie 23 valandą, gal kiek ir vėliau, kambaryje sėdėjo prie stalo, jis su broliu sėdėjo ant kėdžių prie stalo, o jo motina R. su J. sėdėjo ant lovos prie stalo. Staiga žiūrint laidą ekstrasensus, tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas dėl dvasių, pradėjo ginčytis dėl dvasių iškvietimo. Pamatė, kad J. atsistojo ir priėjęs prie jo, jis sėdėjo ant kėdės, kumščiu sudavė jam vieną kartą į lūpą, po to jis atsistojo ir kumščiu trenkė jam 5 kartus į galvą. Atbėgo jo sutuoktinė ir išsivedė iš kambario, ji liepė krautis daiktus ir važiuoti namo. Tada būnant kieme jis išgirdo, kad rėkia namuose jo motina, atbėgęs į kambarį pamatė, kad lovoje guli J., o jo motina R. sėdi ant lovos krašto. Matė, kad A. jokių veiksmų neatlikinėjo, jis nueidinėjo nuo lovos, kurioje gulėjo Juozas. Jis brolį nuvedė į kiemą ir pasakė, kad važiuoja namo. Kitą dieną paskambino motinai, ji pasakė, kad A. jai su koja įspyrė į krutinę. Jis pats niekam jokių pretenzijų neturi, ant J. jokio pareiškimo nerašo, nebuvo sužalotas. Su mama ir J. susitaikė. Nematė, kad brolis būtų smurtavęs prieš motiną ar J., tik mama sakė, kad prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 73-76).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 12 d., apie 23.54 val., J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia įspyrė vieną kartą savo šeimos nariui – motinai R. M. į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) krūtinėje. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios paaiškinamos priežasties. Kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios R. M. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – mamą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs 2021 m. sausio 12 d., teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 30-57); iš byloje esančių nuosprendžių matyti, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš šeimos narę – motiną R. M. (2 t., b. l. 50-53); baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 58-64); bedarbis, nuo 2021 m. vasario 22 d. registruotas kaip asmuo vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 65, 66). VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 69). Kaltinamasis A. M. naujus du tyčinius nesunkius nusikaltimus padarė būdamas penkis kartus teistas, iš pataisos namų atlikęs bausmę, paleistas tik 2021 m. sausio 12 d., tai yra, naujas nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui, praėjus vos vienam mėnesiui nuo bausmės atlikimo termino pabaigos, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės rūšys, nustatant (atsižvelgus į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinių ieškinių nėra, nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, griežtos bausmės nesiekia), minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti A. M. subendrintą bausmę.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

Tiek šio, tiek ir ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymo atvejais kaltinamojo teisei priešingiems veiksmams įtakos turėjo žalingas alkoholio vartojimas. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu A. M. pritaikius laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam buvo paskirta pareiga gydytis priklausomybės ligas, kurios jis tinkamai nevykdė, taip pat netinkamai vykdė kitus įpareigojimus, nebendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais, nevykdė pareigos dalyvauti elgesį keičiančiose programose, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Dvi naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus itin trumpam laiko tarpui (1 mėnesiui) po realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam A. M. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (2 t., 21-22).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, kad nežymiai viršija nustatytą priteisiamą sumą (5,37 Eur), valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti A. M. subendrintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Proceso išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.