Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei T. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, laikytinos nesvarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir išlaikymo priteisimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Dėl konkretaus išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui. Siekiant užkirsti kelią ateityje galintiems kilti ginčams tarp šalių galėtų būti teismo nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. L. ir atsakovė T. K. yra nepilnamečio vaiko L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė nedirba, yra apdrausta valstybės lėšomis kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų (iki 2025 m. balandžio 24 d.). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gegužės iki liepos mėn. jam buvo priskaičiuotas vidutinis 1643,99 Eur darbo užmokestis iki privalomų mokėti mokesčių.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo nepilnamečio sūnaus L. L. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) panaikinus laikinąją globą, sūnus buvo perduotas ieškovui ir iki šiol gyvena su juo. Atsakovė tokio reikalavimo neginčijo. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra, išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka šalių vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir šalių nepilnamečio sūnaus L. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu – ieškovu (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) yra 840 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius – 633 Eur.

Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga nuo 500 Eur iki 550 Eur suma. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko išlaikymo poreikių ar jiems patenkinti reikalingos sumos, neginčijo. Atsakovei tokių aplinkybių neginčijant ir neteikiant įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą vaiko poreikių tenkinimui būtiną sumą, daroma išvada, jog 550 Eur suma yra pagrįsta, teisinga, protinga ir būtina vaiko poreikiams.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausias teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 45 punktas). Be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausias teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 28 punktas).

Atsakovė nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Šiuo metu nedirba, yra apdrausta valstybės lėšomis kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu nedirba negali būti laikoma pateisinančia neteikti reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti atsakovės galimybes susirasti darbą ir dirbti. Nesant tokių duomenų, atsakovė privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą, dirbti ir gauti pajamas iš kurių galėtų vykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovas dirba, gauna apie 900-1000 Eur atlyginimą, tačiau turi dar vieną mažametį išlaikytinį bei turi grąžinti 4000 Eur paskolą, kurią panaudojo automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nėra priežasties nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo, kadangi ieškovas, nors ir gaudamas pajamas turi dar vieną išlaikytinį mažametį vaiką bei privalo mokėti įmokas kredito, panaudoto šeimos poreikių tenkinimui, grąžinimui bei ieškovui neišvengiamai tenka didesnės išlaidos, susijusios su juo augančio vaiko kasdieniu aprūpinimu ar iš anksto nenumatytos papildomos išlaidos, pvz., vaikui susirgus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tenkintinas ir iš atsakovės priteisiamas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ((CPK 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiui vaikui tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą 1600 Eur už 8 mėn., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovo paaiškinimais atsakovė išlaikymo nepilnamečiui sūnui visiškai nemokėjo. Atsakovė priešingų aplinkybių nenurodė ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimo sumą po 200 Eur kas mėnesį, skaičiavo atsižvelgęs į anksčiau buvusius mažesnius vaiko poreikius. Kadangi atsakovė reguliariai kas mėnesį išlaikymo vaikui nemokėjo, spręstina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 8 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovės šį išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovas reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškinyje nepareiškė. Teismo posėdžio metu taip pat neprašė nustatyti tokią tvarką. Įvertinus tai, kad atsakovė nebendrauja ir nesiekia bendrauti su vaiku, nėra pagrindo spręsti, kad ateityje tikėtinai galėtų kilti ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, todėl bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu nėra tikslingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, todėl kreipiantis į teismą ji buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei už pareikštą ieškinį (b. l. 7). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis gavimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 138 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. + 1600 Eur x 3 proc.). Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 143 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisiama 281 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos 290 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) už 8 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Priteisti iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 281 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.