Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-562-351/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
e2YT-562-351/2023
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00008-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
D. T.
Suinteresuotas asmuo
V. K., R. K., E. S., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-562-351/2023Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00008-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. K., R. K., E. S., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. T. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė brolio A. K. mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su S. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka nutraukė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė 5 (penkių) vaikų: pareiškėjos D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K. gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. P., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo D. K., kuri būdama gyva su E. S., gim. (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas D. K.. Po D. K. mirties palikimą priėmė sūnus A. K.. Tai patvirtina 2005-07-26 Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. išduotas liudijimas. Po D. K. mirties liko Valstybės įmonėje „Registrų centras“ neįregistruotas turtas, aprašytas Šilalės kaimiškosios seniūnijos pažymoje, t. y. gyvenamasis namas ir kiti pastatai adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės r. sav. Šiame name liko gyventi A. K. su žmona I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pora kartu vaikų nesusilaukė, I. K. augino sūnų iš kitos santuokos - V. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė A. K.. Po jo mirties į notarą niekas nesikreipė, tai patvirtina 2022-12-08 notarės V. S. išduotas liudijimas. Iš 2022-12-07 VĮ „Registrų centras“ Testamento registro išrašo matyti, kad A. K. testamento nepaliko.

Pareiškėja po brolio mirties perėmė likusius jo asmeninius daiktus: knygas, nuotraukas, rūbus, dokumentus; naudojasi likusiais namų apyvokos daiktais. Ji rūpinosi (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės r., likusiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais: tvarkė namą ir prižiūrėjo aplinką, augino daržoves, atvykdavo atostogų metu į sodybą. Pareiškėja per 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl brolio palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos. Juridinio fakto nustatymas būtinas tam, kad pareiškėja kaip A. K. turėto turto paveldėtoja galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Suinteresuoti asmenys V. K., R. K., E. S., V. Š. byloje pateikė rašytinius neprieštaravimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos tėvas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir mama S. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuokoje susilaukė vaikų: D. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama S. K. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su P. P., gim. (duomenys neskelbtini), jie santuokoje vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo D. K., kuri būdama gyva su E. S., gim. (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. P.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas D. K..

2005-07-26 Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. išduotas liudijimas patvirtina, kad po D. K. mirties likusį palikimą priėmė sūnus A. K.. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. (duomenys neskelbtini)buvo sudaręs santuoką su I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pora kartu vaikų nesusilaukė, I. K. augino sūnų iš kitos santuokos - V. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Po A. K. mirties dėl likusio palikimo į notarą niekas nesikreipė, tai patvirtina 2022-12-08 notarės V. S. išduotas liudijimas. Iš 2022-12-07 VĮ „Registrų centras“ Testamento registro išrašo matyti, kad A. K. testamento nepaliko.

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Po A. K. mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, tačiau nustatyta, kad per tris mėnesius po A. K. mirties palikimą priėmė jo sesuo D. T., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, rūpinosi ir prižiūrėjo VĮ „Registrų centras“ neįregistruotu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r.

Visuma ištirtų įrodymų visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji, kaip ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nesant pirmesnės eilės įpėdinių, iš karto po savo brolio mirties rūpinosi likusiu jo turtu, valdė ir naudojosi paveldėtu turtu, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėja aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusio brolio palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sesuo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė