Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Viktorijai Žilinskienei, Irmai Žemaitei, Laurai Levickienei, Donatai Petraško,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 1 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., naudojo fizinį smurtą artimo giminaičio – dukros G. B. atžvilgiu, t. y. įspyrė ne mažiau kaip du kartus G. B. į kojas, tampė už plaukų, sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip padarė G. B. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, dešiniame kelyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta G. B. sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose tuo pačiu adresu, naudojo fizinį smurtą artimo giminaičio – dukros G. B. atžvilgiu, t. y. sudavė ranka vieną kartą G. B. į galvos sritį bei įspyrė vieną kartą G. B. į kairę koją, taip padarė G. B. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta G. B. sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis D. B. kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Jis paaiškino, kad fizinio smurto savo dukros atžvilgiu nenaudojo, buvo dukrai griežtas, kartais pakeldavo balsą. Duktė G. B. po jo skyrybų liko gyventi pas jį. G. turi psichologinių problemų, sirgo anoreksija, norėjo išeiti iš namų gyventi kitur, todėl galimai ir sugalvojo istoriją apie neva prieš ją naudojamą smurtą. Tuo laikotarpiu G. daug bendraudavo su S. U.. S. U. tuo metu buvo globos namuose. Nuo to laiko (kai pradėjo bendrauti su S. U.) duktė pradėjo prasčiau mokytis, praleidinėti pamokas, vėliau grįždavo į namus, nepranešdavo apie tai kur išėjusi ir kada grįš. Jis priekaištaudavo dukrai, tačiau duktė (G) pykdavo ant jo, sakydavo, kad yra subrendusio ir atsakinga. 2017 m. prieš naujus metus duktė jam sakė, kad jis jai trukdo gyventi (taip kaip ji nori), bei kad ji eis gyventi į globos namus. S. U. dažnai būdavo jų namuose, netgi buvo tokių svarstymų apie siekį įforminti S. U. globą. S. G. lankydavosi pas mamą (G. B.) bei seserį (L. B.). 2017-04-01, per Šv. Velykas buvo sutarę, kad duktė praleis pas motiną ir vyresnę seserį. Tačiau apie 21.30 į namus grįžo G., kuri buvo pikta, emociškai sutrikusi. Jis norėjo pasikalbėti su dukra apie jos elgesį, patempė ją už drabužių, gal ir už pečių, pasodino ant lovos, prašė jos nusiraminti. Maždaug po 5 minučių atėjo vyresnioji duktė L. Jis pasiaiškino su abejomis dukromis, paaiškėjo kad seserys apsipyko dėl šuns vedžiojimo, todėl G. grįžo į namus. G. atsistojo nuo lovos, paslydusi trenkėsi į lovos kraštą. G. jam sakė, kad ji užsigavo į lovos kraštą tuo metu kai jis ją sodino ant lovos. G. minėjo kad jai skaudą šoną. Netrukus G. ir L. susitaikė ir abi išėjo pas mamą. Pas mamą G. prabuvo keletą dienų. 2018-04-05 G. paprašė jo pinigų suptis ant karuselių. Jis neturėjo smulkių pinigų, todėl davė G. 50 Eur, pasakė, kad ji galinti išleisti 10 eurų, o grąžą turi parnešti. Į karuseles parke G. ėjo kartu su S. U.. V. G. grįžo iš karuselių, jis paprašė grąžinti grąžą nuo duotų pinigų. G. pasakė, kad grąžos nebėra, atidavė jam 17 eurų, sakė, kad kitus pinigus išleido karuselėms. Jis supyko ant dukters, pasakė, kad ji negaus dienpinigių, jai bus skirtas „namų areštas“. Po to sužinojo, kad G. kitą dieną kreipėsi į vaikų teises, pasakė, kad neva prieš ją buvo smurtauta. Po to įvykio jis kalbėjosi su G., kodėl ši taip pasielgė. G. sakė, kad tuo metu norėjo išeiti iš namų, gyventi globos namuose su drauge S. U., manė, kad ten bus gerai. Mano, kad tokį G. elgesį galėjo įtakoti ir S. U.. Mėlynės ant G. kojos galėjo atsirasti tuo metu kai ji trenkėsi į lovos kraštą, be to G. dažnai žaidžia su šunimi, tad mėlynės galėjo likti ir nuo žaidimų su šunimi. Po šių įvykių G. bandė nusižudyti, šiuo metu ji turi sveikatos problemų, geria vaistus nuo depresijos, stipriai išgyveno šį įvykį.

BPK 276 straipsnio 2 d. pagrindu byloje buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d., buvo Šv. Velykos. Nusprendė vakare nueiti pas sesę (L. B.). Mama (G. B.) tuo metu buvo išėjusi ir šventė pas kažką. Buvo 21.30 val., ji apsipyko su sese ir nebenorėjo būti pas mamą, todėl nutarė grįžti pas tėtį (D. B.), o tėtis jai neleidžia po 21 val. vakaro vaikščioti vienai. Ji išėjo namo, nes nenorėjo viena sėdėti pas mamą. O sesė nenorėjo, kad ji išeitų. Nes šiaip ji savaitgaliais būną pas mamą. Balandžio 1 diena galėjo būti penktadienis. Ir ji (G. B.) 21.30 val. vakaro grįžo namo pas tėtį. Tėtis supyko ant jos, pradėjo rėkti, kad tai būna pas mamą, tai pas jį. Tėtis turėjo kitą dieną išvažiuoti su reikalais. Jis pyko ant jos, kodėl ji parėjo, susitarė, kad pas mamą pabus, kad jis turi kitą dieną išvažiuoti. Tada tėtis paskambino sesei L. ir ji atėjo. Tėtis pasakė, kad ji (G. B.) eitų pas mamą. Ji (G. B.) pasakė, kad nebenori niekur eiti ir atsisėdo ant lovos ir tėtis ją pakratė už pečių. Ji sėdėjo savo kambaryje ir verkė, nes yra labai jautri. Verkė, nes manė kad blogai padarė, kad namo grįžo. Ir tėtis pyko. Tėtis ją pakratė už dešinio peties, ji nukrito ir stodamasi pati trenkėsi į lovos kampą. Jis (tėtis) paėmė už pečių ir pakratė, jai neskaudėjo. Norėjo stotis ir netyčia trenkėsi į lovos kampą. Užsigavo dešinės kojos apačią. Buvo mėlynė ir skaudėjo. Tai matė sesuo L. ir tėtis. Tada tėtis pasakė, kad ji susikrautų daiktus ir eitų pas mamą. Visą savaitgalį praleido pas mamą. Grįžo sekmadienį namo ir pirmadienį buvo susitarusi su S. U., kad važiuos dviračiais pasivažinėti. Su tėčiu pakalbėjo, tačiau tėtis jos neišleido. Prieš tai su S. buvo sutarę eiti ant karuselių. Tėtis neturėjo 10 eurų ir jai padavė 50 eurų, o ji išleido ir jam parnešė tik 20 eurų. Todėl tėtis pasakė, kad ji niekur neis (kitą dieną važinėtis dviračiais). Ji tada vėl apsiverkė. Ir tėtis ant jos rėkė, pyko kad ji visus pinigus išleido, nors leido išleisti 10 eurų. Kitą dieną po įvykio su S. nebesusitiko, telefonu jai parašė, kad jos tėtis nebe išleidžia pasivažinėti dviračiais. S. U. nusiuntė kojų nuotraukas su mėlynėmis ir pasakė draugei, kad pati trenkėsi. Ji (S. U.) sugalvojo, ją „nutempti“ į vaikų teises. S. U. sugalvojo kad ji turi pasakyti vaikų teisėms apie neva patirtą smurtą nuo tėčio. Su S. susirašė telefonais ir kitą dieną nuėjo į vaikų teises. Ji bijojo tėčio, nes jis yra griežtas. Kaip būna piktas tėtis rėkia ant jos. Su S. nuėjo į vaikų teises. Jai (G. B.) teko sumeluoti ir papasakoti vaikų teisėms apie neva patirtą smurtą, parašė, kad tėtis ją neva spardė. Tą pačią dieną ją išvežė į vaikų namus. Norėjo vežti pas mamą, bet kadangi mama turėjo problemų dėl alkoholio, tai ją nuvežė į vaikų namus. O prieš tai dar nuvežė į policiją. Policijoje ji irgi papasakojo viską, ką sakė vaikų teisėms. Ji ir pyko ant tėčio ir nepyko. Sakė, kad su tėčiu nenori gyventi. Kaip tėtis rėkia ant jos ji tiesiog verkia. Jai tai nepatinka. Vaikų teisėm ji rašė viską meluodama. Tiesa yra ta, kad jos tėtis nei mušė, nei pravardžiavo. Anksčiau iki balandžio 1 d. viskas buvo gerai. Tėtis ant jos nerėkdavo. Tėtis niekada nėra smurtavęs prieš ją. Draugė S. U. pati norėjo, kad ji (G. B.) atsidurtų vaikų namuose. Būnant vaikų namuose jai buvo kilusios mintys apie savižudybę, norėjo „prisiryti“ vaistų. Buvo nervuota, pyko ant draugės. Kai ją paleido iš vaikų namų praėjus savaitei laiko ir būnant pas mamą ,,prisirijo“ vaistų. Ji labai išgyveno dėl įvyko, kad apkalbėjo tėtį. Apie balandžio 5 d., kai buvo ant karuselių, nieko vaikų teisėms nepasakojo. Tėtis tą dieną jai netrenkė, tik rėkė. Med. ekspertui apie balandžio 5 d. nieko nesakė. Ekspertas nustatė dvi mėlynes. Daugiau neprisimena, kad būtų ekspertas nustatęs. Tikrai daugiau mėlynių ir nubrozdinimo ant kojos neprisimena. Su drauge S. U. iki to įvykio gerai sutarė. Jos buvo geriausios draugės. Ji nelabai kažką draugei pasakodavo. Apie šeimos problemas nepasakojo, nelabai pasitikėjo. Po to kai nusiuntė nuotraukas S. U., draugė liepė eiti į vaikų teises, nes norėjo, kad ji (G. B.) irgi būtų vaikų namuose, kartu su ja. Vaikų teisių specialistai paprašė parodyti žymes ant kojų ir ji parodė. (1 t., b. l. 50-53).

Liudytoja M. M. parodė, kad tuo metu (2018 m. balandžio mėn.) dirbo Panevėžio vaiko teisių apsaugos specialiste. Tai galėjo įvykti 2018 m. balandžio 6 d. Į vaikų teises atėjo G. B. su drauge S. U.. G. B. papasakojo, kad per Velykų šventes ją sumušė tėtis. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas mergina nedetalizavo, bet minėjo jog dėl pinigų. G. B. paminėjo, jog turi sumušimų. Mergaitės apklausa vyko darbo kabinete. G. B. paminėjo, jog tėvas spardė, tampė už plaukų, rėkė. Pas G. B. ant šlaunų buvo mėlynės. Kiek jų (mėlynių) buvo skaičiaus negali pasakyti. Ji išsikvietė policijos pareigūnus. Atvyko policija - dvi jaunos pareigūnės. Jos pasikalbėjo su G. B., apžiūrėjo mergaitę, išvežė į komisariatą. Ji (M. M.) visur lydėjo mergaitę. Policijoje pareigūnės apklausė kabinete, buvo rašomi protokolai. G. B. aiškino, kad viskas vyko vakare. Po to vyko į teisminę medicinos ekspertizę. Kadangi įstatyminių globėjų nebuvo, o pas tėvą grąžinti negalėjo, nuvežė į laikinuosius vaikų globos namus ir ten G. B. paliko. Kitą dieną kreipėsi G. B., kad nori pasiimti G. B.. Nuvykusios įvertino aplinką, kad aplinka tinkama gyventi ir atidavė dukrą motinai. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. pakeitė parodymus, mano tai yra tėvo įtaka. Dėl įvykio (G. B. sumušimo) jai (M. M.) abejonių nekilo. Smurto žymės buvo akivaizdžios. G. B. buvo verksminga, išsigandusi papasakojo situaciją. Ji G. B. patikėjo, liko nustebusi, kai ji vėliau pakeitė savo parodymus, nes labai retais atvejais vaikai keičia savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai vaikas buvo atiduotas mamai, G. B. paskambino ir informavo, kad G. B. atsidūrė ligoninėje, išgėrė sesers L. B. vaistų. Nuvykusi pas mergaitę kalbėjosi. G. B. pasakė, jog jautėsi liūdna ir prislėgta, todėl išgėrė sesers vaistus. S. U. buvo G. B. vienintelė draugė.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisme buvo pagarsinti liudytojos M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Iš šių parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018 m. balandžio 6 d., apie 15.30 val., į darbovietę, tai yra į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, atėjo dvi mergaitės, iš kurių vieną pažįsta, tai buvo globotinė S. U. ir jos draugė. S. U. jai pradėjo pasakoti, kad atvedė savo draugę G. B., kurią primušė jos tėtis D. B.. Ji pradėjo kalbėti su pačia G. B., kuri jai paaiškino, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 21.30 val., namuose, adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., ją sumušė jos tėtis D. B.. G. B. sakė, kad tėvas D. B. kojomis jai spyrė kelis kartus į jos kairę koją, po ko atsirado mėlynės ant kairės jos kojos, trenkė ranka ne mažiau kaip du kartus į galvą, tempė už plaukų. G. B. sakė, kad po tėvo D. B. suduotų smūgių jai skaudėjo, tačiau niekur dėl to ji nesikreipė, nes bijojo tėvo, kuris uždraudė jai išeiti iš namų ir bendrauti su drauge S. U.. Taip pat G. B. pasakojo, kad tėvas ją vadina visokiais negražiais žodžiais. 2018 m. balandžio 5 d. būnant namuose tėvas D. B. supykęs ant dukros G. B. trenkė ranka jai į galvą, spyrė koja į jos kairę koją. G. B. jai pasakojo, kad jos tėvai yra išsituokę, ji gyvena su tėčiu D. B., tėtis ją išlaiko materialiai, su mama G. B. bendrauja nedaug, nes mama piktnaudžiauja alkoholiu. G. B. sakė, kad tėtis 2018 m. balandžio 1 d. smurtavo prieš ją pirmą kartą, todėl, kad ji laiku negrįžo į namus. Iki šiol apie G. B. tėvus ir jų šeimą Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų neturėjo. Įvertinus G. B. šeimos situaciją buvo nuspręsta G. B. laikinai apgyvendinti Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Papildomai parodė, kad G. B. atėjo su drauge S. U. pas ją į darbo kabinetą Panevėžyje, Vasario 16-osios g. Apie tai, kada ir kaip tėvas D. B. G. B. mušė, G. pasakojo pati, S. U. į jos su G. pokalbį neįsiterpė, ji nieko nepasakojo. Bendraujant su G., S. buvo tame pačiame kabinete, ji girdėjo jų tarpusavio su G. pokalbį, tačiau, kaip minėjo, nieko nepasakojo, nekomentavo. Jai pasirodė, kad G. labai išsigandusi, jautri, verksminga. G. jai parodė kojas, ant jų buvo matyti aiškios smurto žymės, kraujosruvos abiejose blauzdose, dešiniame kelyje. Ar buvo ant G. šlaunies kraujosruva, nepamena. Tą pačią dieną iškvietė policijos pareigūnus ir su G. ir S. atvyko į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą, kur ją apklausė liudytoja. Po to, kartu su policijos pareigūnėmis, G. ir S. vyko pas teismo med. ekspertus, kurie G. B. nustatė sužalojimus (1 t., b. l. 68-69, 72).

Liudytoja G. B. parodė, kad yra buvusi D. B. sutuoktinė. Ji (G. B.) su vyru D. B. išsituokė prieš 4-5 metus. Po skyrybų G. liko gyventi pas tėvą, per tą laikotarpį nei karto negirdėjo, kad tėvas su ja elgtųsi netinkamai. Kita dukra L. gyventi liko su ja (G. B.). Jai žinoma tiek, kad dukra G. jai 2018 m. balandžio mėn. parodė mėlynes ant kojos. Kuri tiksliai buvo data nepamena, tačiau tai buvo po Velykų 2018 metais. Dukra padejavo, kad skauda, sakė užsigavo į lovos kampą, pas tėvą namuose. Po kiek laiko sužinojo, kad G. kreipėsi į „Vaikų teises“, kur pranešė apie neva patirtą smurtą iš tėvo pusės. Ji (G. B. ) paėmė iš globos namų dukrą, iš dukros sužinojo, kad ši apkalbėjo tėvą dėl neva patirto smurto. Mano, kad G. įtakojo draugė S. U. G. minėjo, kad S. U. norėjo, jog D. B. ją paimtų globoti, kartu gyventi. Kodėl ėjo į vaikų teises G. pasakė tik tiek, kad ją nuvedė draugė (S. U.), daugiau nedetalizavo. Ji (G. B.) namuose laiko šunį, amerikiečių buldogą, kuris sveria apie 50 kg. Po šio įvykio dukra gyvena pas tėvą. Jos bendrauja ir toliau. Po įvykio G. labai išgyveno, buvo prisigėrus vaistų. 2018 m. balandžio 1 d. per Velykas, ji (G. B.) namuose nebuvo. Kad G. ateis į svečius ji žinojo, namuose buvo sesuo L. Jos (G. B.) nebuvo 3-4 dienas, buvo pas draugus. Kiekvieną savaitgalį G. ateina. G. B. yra gera dukra, geras vaikas, ankščiau buvo problemų buvo dėl maisto – valgymo sutrikimai, tačiau minėtos problemos išsisprendė.

Liudytoja L. B. parodė, kad yra kaltinamojo dukra, nukentėjusiosios G. B. sesuo. Jos santykiai su seserimi yra draugiški, jos bendrauja, kartais įvyksta konfliktai dėl smulkmenų. Ji gyvena su mama (G. B.). Tėvų skyrybos santykių su seserimi ir tėvu neįtakojo. Jos santykiai su tėvu yra geri. Apie šį įvykį žino tik tiek, kad tėvo smurtavimo prieš gabija nebuvo. Ji (L. B.) 2018 balandžio 1 d. per Velykas, vakare apie 22 val. atėjo pas tėtį, kur buvo sesuo ir tėtis. Atėjo todėl, kad prieš tai apsipyko su seserimi, kuri grįžo į namus pas tėvą. Tą vakarą G. tūrėjo nakvoti pas mamą, tačiau apsipykus dėl šuns vedžiojimo gabija nuėjo pas tėvą. Ji (L. B.) nuėjusi pas tėvą pamatė kad tėvas kalbėjosi su G. Tėtis supyko, kad G. taip vėlai grįžo. Bendraujant jiems įvyko konfliktas, sesuo pradėjo atsikalbinėti prieš tėtį. Pradžioje jie kalbėjosi gražiai, po to pradėjo bartis, Tėtis patampė G. už rūbų. G. susvirduliavo trenkėsi į lovą. Po to įvykio visi susėdo ir pasikalbėjo, išsiaiškino, susitaikė ir G. grįžo pas ją į (duomenys neskelbtini) g. Vėliau, po kelių dienų, G. kreipėsi į vaikų teises. Kiek jai (L. B.) žinoma kreipimosi iniciatorė buvo S. U.. S. U. norėjo, kad tėtis ją globotų, bet tėtis atsisakė. Mano, kad ji (S. U.) taip pasielgė keršto vedina. Mano, jog G. patikėjo draugės žodžiais ir taip pasielgė. Vėliau jai (L. B.) G. paminėjo, kad S. liepė primeluoti kad tėtis smurtavo. Ji (L. B.) žinom kad iki G. patenkant į globos namus, buvo įvykęs konfliktas tarp G. ir tėvo dėl to, kad gabija išleido karuselėms daugiau pinigų nei buvo leista. Tėtis nėra reiklus, su ja elgiasi gražiai, taip pat ir su sese.

Liudytoja S. U. parodė, kad ji su G. B. buvo draugės ir visą laiką viena kitai pasipasakodavo. Ji (S. U.) tuo metu gyveno vaikų namuose, gal ir G. norėjo su ja į tuos namus pakliūti. G. jai vieną kartą pasakė, kad ją tėtis primušė, trenkė per galvą į koją įspyrė. G. sakė, kad susipyko su tėvu. G. telefonu atsiuntė mėlynių nuotraukas, kurios jai buvo ant kojų. Ji G. pasakė - „einam į vaikų teises“. Jis pasakė G. kad ši nebijotų, kad viskas bus gerai. G. labai bijojo, drebėjo. Nuėjus į vaikų teises G. papasakojo apie patirtą prievartą. G. vaikų teisių specialistė klausė, kur nori gyventi, ji atsakė, kad vaikų namuose. Tada važiavo į policiją Senamiesčio g. 100. Ten G. apklausė, ji (S. U.) sėdėjo koridoriuje, laukė. Vėliau, po šio įvykio, G. sakė, kad nusižudys, paskui ji apsinuodijo vaistais, buvo paguldyta į ligoninę. G. jai sakė, kad apgavo visus apie neva prieš ją panaudotą prievartą. Su G. buvo geriausios draugės, dabar beveik visiškai nebendrauja, ji (G) gal pyksta ant jos. Ji (S. U.) yra ne kartą buvusi pas G. namuose, matė G. tėti, kuris jai atrodė šiltas, draugiškas. Ji pas G. namuose buvo, gal 2 ar 3 kartus. Būdavo tėtis, motina kažkada irgi buvo. Jie (G ir tėtis) gražiai bendraudavo, tėtis ja rūpinosi. G. kartais užeidavo ,,paaugliški ožiai“. 2018 m. balandžio 5 d. su G. buvo parke, sukosi ant karuselių. Už atrakcionus mokėjo G. Nežino iš kur ji gavo pinigų. Ji (S. U.) iš pradžių nenorėjo patikėti, kad ją (G) tėvas sumušė, jis (G tėtis) toks geras atrodė. Mėlynės pas G. buvo ant vienos kojos blauzdos priekyje. Ji (S. U.) galvojo kad vienas spyris su koja negali būti, tokia didelė mėlynė, tada pamanė, kad galbūt ji (G) meluoja. Ji G paaiškino, kad negalima meluoti. Ji (S. U.) galėjo apie susirašinėjimą (tarp jos ir G) informuoti R. G..

Liudytoja R. G. parodė, kad bendrauja su S. U., tiksliai nepamena kada jai S. ,,Messenger“ programos pagalba atsiuntė pokalbių (tarp S. U. ir G. B.) nuotrauką. Ji atšvietė pokalbius ir pateikė tyrėjai. S. pasiūlė pasikalbėti su drauge (G. B.), liepė kreiptis į „Vaikų teises“, jei tai tikrai buvo smurtas. Ji (R. G.) G. B. nėra niekada mačiusi. Su S. U. bendravo per „Messenger“ programą. Jai S. sakė, kad jos abi nuėjo į vaikų teises, kad G jai atsiuntė nuotrauką, jog tėvas ją primušė. G. B. „Messenger“ žinutėje skundėsi, kad tėtis ją mušė.

Liudytoja V. I. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad į vaikų teises kreipėsi mergaitė, jog ją sumušė tėtis. Pranešimas buvo gautas iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų. Vaiko teisiu apsaugos darbuotoja atvyko su 2 mergaitėmis, tyrėjas pabendravo su nukentėjusiąja. Mergaitė – G. B. patvirtino, kad ją sumušė tėtis. Nepamena kokias mišimo priežastis nurodė mergaitė. Sakė, kad smūgiai buvo suduoti į kojas. Mergaitė buvo apžiūrėta medicinos eksperto, buvo užfiksuoti sužalojimai ant mergaitės kojų. Su kita mergaite (S. U.) nebendravo. Neatsimena, kokia savaitės diena, buvo, tačiau tai buvo darbo diena. Į policiją pareiškėja atvyko dienos metu. Ekspertas nustatė mergaitei sužalojimus, sumušimus ant kojų. Mergaitė buvo rami, neverkė, nebuvo itin kalbinga. Jai (V. I.) nesukėlė įtarimų, kad mergaitė meluoja, jog prieš ją buvo smurtauta.

Iš 2018 m. balandžio 6 d. Specialisto išvados Nr. G455/2018 (05) matyti, kad G. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, dešiniame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojamąjį daiktą ar įrankį. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, dešiniame kelyje padarytos 7-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymius sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 63).

Teismo med. ekspertė J. Ž. paaiškino, kad tvirtina 2018 m. balandžio 6 d. išvadą pilna apimtimi ir parodė, kad G. B. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, dešiniame kelyje ir tai buvo padaryta 7 trauminiais poveikiais. Galimai 7 smūgiai buvo. Pagal sužalojimų spalvą yra nustatomas laikas, kada buvo smūgiai suduoti. Nukentėjusioji pasakė viską tą patį, kas parašyta įvykio aplinkybėse. Visada apžiūrint paklausia, nes turi nustatyti kiek yra sužalojimų ir parašyti išvadą. Sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkus į tam tikrus daiktus. Tie sužalojimai nebūtinai galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant. Visi sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, galėjo atsirasti tiek spiriant, tiek atsitrenkiant, tiek suduodant kitu daiktu. Jokių įdrėskimų nebuvo. Sužalojimai buvo padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Viena kraujosruva trijų parų laikotarpyje, iki 3 parų. Apžiūros metu nustatyta, kad galvoje išorinių sužalojimų nėra. Nuo vieno perkritimo negalėjo atsirasti visi sužalojimai. Iš sužalojimo pobūdžio matyti, kad sužalojimai (jų visuma) galėjo atsirasti mažiausiai nuo 2 pergriuvimų (atsitrenkimų). Mergaitę apžiūrint apsiklausė kaip jaučiasi, ji aiškiai atsakinėjo. Mergaitė sakė, kad neatsimena kiek smūgių buvo. Sužalojimai atitiko pasakojimo aplinkybes ir joms neprieštaravo, bet dar buvo papildomų pora kraujosruvų, kur mergaitė negalėjo pasakyti iš kur atsirado. Viena didelė kraujosruva priekinės blauzdos vidiniame paviršiuje. Mergaitės sužalojimai labiau būdingi smūgiams, tačiau negali atmesti galimybės, kad dalis sužalojimu galėjo atsirasti nukentėjusiajai užsigavus į lovos kampą.

Iš 2018 m. balandžio 6 d. G. B. paaiškinimo, rašyto Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriuje, matyti, kad G. B. 2018 m. balandžio 1 d. vakare susipyko su tėčiu, kuris jai iš kairės kojos spyrė į koją, išvadino necenzūriniais žodžiai, buvo dvi didelės mėlynės. Balandžio 5 d. ji su drauge S. buvo ant karuselių. Tėtis davė 50 eurų, iš kurių liko 18. Grįžus į namus tėtis supyko ir davė per galvą (1 t., b. l. 10).

Iš susirašinėjimo tarp S. U. ir G. B. žinučių tekstų matyti, kad G. B. S. U. parašė: „Pasakysiu dėl mušimo Nes visa koja mėlyna atsimeni kur rodžiau kai pas tave buvom?, S. U. rašė : „taigi blem tau blogiau bus… Baik tu juoks“. G. B.: „Kodėl blogiau? Kodėl blogiau“, S. U.: „Nes vaiknamy gali atsidurt...“, G. B.: „Iš jėgos spyrė ir trenkė su ranka plius pravardžiavo tokiais žodžiais: (necenzūriniai žodžiai) paskutinė gluše Ir va dbr davė per galva“. Šios žinutės užfiksuotos padarius mobilaus ryšio telefono ekrano kopiją. Rašytų žinučių laikas 21:33 val. (1 t., b. l. 102-103).

Iš 2018 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. U. priklausantis mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GRAND PRIME. Iš G. B., kuri ,,Facebook“ ir ,,Mesenger“ programose pasivadinusi ,,G. B.“, į S. U., kuri pasivadinusi ,,S. U.“ 2018-04-13, 9 val. 12 min. gautos SMS žinutės: ,,Tau pz bus. Palauk išeisiu iš ligoninės nxj“, ,,Nenervuosiu manęs“, ,,Bėgsi keturiom žiurkė“, ,,Aš tavimi pasitikėjau S., bet dabar jokio pasitikėjimo nėra. Man daug kas sakė kad tu mane išvesi iš kelio o aš netikėjau o va dabar taip ir yra“, ,,Tai tik tiek ir norėjau. Man bendrauti su tavimi negalima. Viso“ (1 t., b. l. 86).

Iš 2018 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Įėjus į butą patenkame į koridorių. Butas yra trijų kambarių, su virtuve, vonios kambariu, tualetu. Virtuvėje yra virtuvės baldai, stalas, kėdės. Virtuvė yra tvarkinga. Svetainėje yra sofa, foteliai, stalas, kėdės, staliukas, televizorius. Svetainė yra tvarkinga. Miegamajame yra dvigulė lova, komoda, televizorius, spinta. Miegamasis yra tvarkingas. Trečiame kambaryje yra dvi lovos, stalas, spinta, kėdė, televizorius. Kambarys yra tvarkingas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 12).

Iš 2018 m. balandžio 23 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės rašto matyti, kad G. B., 2018 m. balandžio 11 d. 14.52 val. Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Pacientei diagnozuotas apsinuodijimas antidepresantais lengvo laipsnio pagal apsinuodijimo sunkumo skalę. Generalizuotas nerimo sutrikimas. Pirma parą gydyta Vaikų intensyvios terapijos skyriuje, vėliau Vaikų ligų skyriuje. 2018 m. balandžio 20 d. tolimesniam gydymui perkelta Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės universitetinį vaikų ir paauglių skyrių. (1 t., b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kt. bylos klausimai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009 ir kt.). Pareiga teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas privalo išsamiai patikrinti visus byloje esančius reikšmingus duomenis, juos palyginti tarpusavyje, pašalinti prieštaravimus ir tik tada priimti apkaltinamąjį nuosprendį, grindžiamą patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi vienas kitam, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltė. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamais nuosprendis byloje negali būti priimamas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs kaltinamojo, liudytojų, med. eksperto paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, įvertinęs jų bei nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir dokumentus bei kitus duomenis, visą tai įvertinęs ir palyginęs tarpusavyje nustatė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodyti laiku buvo susiklostę įtempti, konfliktiški santykiai. Šios aplinkybės turi tam tikros įtakos vertinant proceso dalyvių paaiškinimus ir jų pagrįstumą bei realumą.

Šioje byloje D. B. kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 1 d., bei 2018 m. balandžio 5 d., smurtavo prieš dukra G. B. spirdamas jai į kojas, temdamas už plaukų, suduodamas smūgius į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. viso proceso metu neigė 2018-04-01 bei 2018-04-05 smurtavęs prieš dukterį G. B.. Kaltinamasis neneigė, kad priekaištavo nukentėjusiajai dėl jos elgesio, kalbėjo pakeltu tonu, suėmęs už drabužių pasodino ant lovos (2018-04-05), grasino nubausti nukentėjusiąją dėl jos elgesio (neskirti maistpinigių, skirti „namų areštą“), tačiau neigė fiziškai smurtavęs prieš nukentėjusiąją – spardęs ją, sudavęs smūgius. Nukentėjusioji apie nuo tėvo patirtą fizinę prievartą pasakojo 2018-04-06 Vaiko teisių apsaugos specialistams, policijos pareigūnams, bei med. ekspertei, atlikusiai jos apžiūrą. Nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime buvo apklausta tik 2018-05-23 (1 t., b.l. 50-53), t.y. praėjus daugiau nei 1,5 mėn. po gautos informacijos apie galimo fizinės prievartos panaudojimą, kas rodo kad tokia apklausa atlikta akivaizdžiai per vėlai (tyrimo prasme). Apklausos metu, nukentėjusioji, dalyvaujant psichologui, parodė, kad tėvas D. B. jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tėvą apkalbėjo nes tėvas buvo piktas ant jos, rėkė, o į „vaikų teises“ kreipėsi draugės S. U. iniciatyva, kuri norėjo, kad ir ji gyventų globos namuose. Nukentėjusioji apklausoje nurodė, kad draugė S. U. sugalvojo istoriją apie smurtą patirtą iš tėvo. Nukentėjusioji nurodė, kad mėlynė ant kojos atsirado jai pačiai užsigavus.

Vertinant pirminius bylos duomenis, kai nukentėjusioji pranešė apie galimai prieš ją panaudotą prievartą, teismas įvertina tai, kad byloje nustatyta, kad nukentėjusioji turėjo ir turi psichologinių ir psichinių problemų, kas galimai turėjo įtakos jos parodymams, veiksmams (2018 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai diagnozuotas apsinuodijimas antidepresantais lengvo laipsnio pagal apsinuodijimo sunkumo skalę. Generalizuotas nerimo sutrikimas. Buvo gydoma Panevėžio ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, vėliau Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vaikų ir paauglių skyriuje. (1 t., b. l. 65). Byloje yra duomenų apie tai kad nukentėjusioji gydosi nuo depresijos, iki įvykio turėjo psichologinių problemų dėl maisto vartojimo). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios santykiai su tėvu išties buvo įtemti, D. B. buvo griežtas dukters atžvilgiu, siekė kontroliuoti jos elgesį, nukentėjusioji norėjo daugiau laisvės, norėjo daugiau laiko praleisti su drauge S. U., ketino kartu gyventi. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo abejonėms dėl pirminių duomenų, kuriuos nukentėjusioji pateikė Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui. Nukentėjusioji vėliau apklausoje teigė, kad taip pasielgti ją įtakojo jos draugė S. U.. Iš nukentėjusiosios žinučių matyti, kad po to kai ji buvo sugrąžinta į šeimą, nukentėjusioji 2018-04-13 sms žinutėmis priekaištauja S. U., dėl to, kad ši neva išvedė ją (nukentėjusiąją) „iš kelio“, netgi grasina jai, atsiriboja nuo bendravimo. (1 t., b. l. 86). Šios aplinkybės iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes apie galimą įtaką iš S. U.. Šias aplinkybes (galimą S. U. įtaką dėl jos veiksmų) nukentėjusioji nurodė ir savo šeimos nariams (motinai, sesei, tėvui), ką teisme patvirtino nukentėjusiosios mama G. B., sesuo L. B., kaltinamasis D. B.. Specialisto išvada Nr. G455/2018 (05), pagrindžia, kad ant nukentėjusiosios kūno – kojų, ją apžiūrint aptikta poodinių kraujosruvų, kurios padarytos paveikus kietais bukais daiktais, 7 trauminiais poveikiais. Teismo posėdyje apklausta teismo med. ekspertė J. Ž. paaiškino nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nerodo, kad jis atsirado suduodant smūgius ar spiriant. Ekspertė paaiškino, kad nėra atmetama, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir pergriūnant, atsitrenkiant, užsigavus į kietą paviršių turintį daiktą. Įvertinus tai, teismas negali visiškai atmesti nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad susižalojo pati, o tėvą apkalbėjo paveikta aplinkybių visumos.

Įvertinant visumą bylos duomenų, vertinant juos atskirai ir lyginant tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad byloje objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų D. B. kaltę – nėra pakankamai. Byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl pareikšto kaltinimo, o netiesioginių įrodymų nepakankama išvadai dėl kaltinamojo kaltumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo D. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra. Teismas įvertinęs įrodymu visumą daro išvadą, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka išvadoms dėl jo kaltumo padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra abejonės dėl kaltinamojo D. B. kaltinime nurodytų veikų. Įvertinus tai, kad visas abejones yra vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, D. B. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas, neįrodžius kad jis padarė kaltinime nurodytas veikas (neįrodžius, kad tokios veikos buvo padarytos).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – 3 vnt. CD su garso įrašais saugomi byloje (1 t., b. l. 54, 85, 2 t., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 1 d. veika) bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 5 d. veika), neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – 3 vnt. CD su garso įrašais saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.