- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 1-259-914/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01486-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis 2012-09-24 apie 13 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam M. K. tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir veidą, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir kairėje smakro pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 13 val. vairuodamas automobilį, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Opel Astra“, žalios spalvos, su kuriuo prasilenkdamas susitrenkė veidrodėliais, dėl ko jo veidrodėlis visiškai sudužo, o kito automobilio veidrodėlis liko kabėti ant laidų. Pamatęs, kad kitas automobilis nuvažiavo, apsisuko ir jį prisivijo. Sustojęs gatvėje greta to automobilio, išlipo. Kito automobilio vairuotojas taip pat išlipo. Priėjęs jis paklausė vairuotojo, kodėl šis nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Šis atsakė, kad nesuprato, kad kažkas įvyko. Tada jis, įsiutęs, trenkė porą kartų šiam į veidą. Nukentėjusiojo jis atsiprašė, bandė susitaikyti, bet nepavyko, siūlė 1000 Lt žalai atlyginti, bet jis neėmė - prašė 3000 Lt. Ligonių kasai žalą atlygino.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. davė analogiškus parodymus (52-53 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Šiuos savo parodymus kaltinamasis R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (56-59 b. l.).
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis važiavo jo kelio puse, o susitrenkus nestabtelėjo. Jis stovėjo mašinų eilėje prie „Stop“ ženklo, ketino apsisukti ir grįžti į įvykio vietą, kai kaltinamasis sustojo viduryje kelio, iššoko iš automobilio ir puolė prie jo, reikalavo 100 litų už veidrodėlį. Jis išlipo iš mašinos, tada kaltinamasis pradėjo smūgiuoti kumščiais. Gavęs vieną smūgį, jis bandė laikyti kaltinamojo rankas. Kaltinamojo atsiprašymą priima, bet taikytis nesutinka. Yra pareiškęs 200000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, jog dėl sumušimo jam buvo sutrenktos smegenys, sutriko atmintis, dėl to lankėsi pas šeimos gydytoją, rentgeno nuotraukos dėl kenksmingumo daryti nesutiko.
Liudytojas A. V. parodė, kad apie 13 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, raudonos spalvos mašina sustojo priešais jo ir iš jos išlipęs vairuotojas ginčijosi su iš kito automobilio išlipusiu žmogumi, kuriam sudavė vieną nestiprų smūgį, bandė dar suduoti, bet to kito automobilio vairuotojas suėmė šį už rankų. Pamatęs automobilių veidrodėlius, jis suprato dėl ko kilo konfliktas. Įvykio vietoje jis buvo apie minutę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2012-09-24 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.).
Iš 2012-09-25 specialisto išvados Nr. G 1651/12(04) matyti, jog M. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir kairėje smakro pusėje, kurie padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą. M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12 b. l.).
Iš 2012-09-24, 2012-10-02, 2012-10-30 dokumentų pateikimo protokolų matyti, jog nukentėjusysis M. K. prijungimui prie bylos pateikė jo sužalojimą patvirtinančius dokumentus (13-31 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/208, 2K-159/2009).
Ištyręs bylos medžiagą, teismas laiko, jog kaltinamojo R. S. kaltė visiškai įrodyta. Jis neneigia sudavęs kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiam, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių. R. S. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius M. K. į galvą ir veidą padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešojoje vietoje sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys. R. S. veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kadangi jis smūgius nukentėjusiajam M. K. sudavė gatvėje, tai matant kitų automobilių vairuotojams, kurie, be to, norėdami apvažiuoti R. S. automobilį, turėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis R. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (73 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (76-79 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (75 b. l.), atlygino valstybinei ligoniui kasai padarytą žalą, vedęs, dirba (85 b. l.), todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-09-24 iki 2012-09-25 (viena para) (BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ pap., 66 str.).
Byloje nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašė priteisti 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nusikaltimo metu jam buvo sutrenktos smegenys, po įvykio suprastėjo atmintis, dėl to lankėsi pas šeimos gydytoją, kitus specialistus.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Šioje byloje teismas nustatė, jog M. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, kentė skausmą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, kaip pats nurodo sutriko atmintis. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo M. K. teiginius dėl smegenų sutrenkimo, iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog tai galėjusią patvirtinti rentgeno nuotrauką nukentėjusysis darytis atsisakė. Objektyvių įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jo reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis nepateikė. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jo įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis susirasti bet kokio pobūdžio nuolatinį darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės ir pan.). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K-605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiojo M. K. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo R. S. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, kurią jis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2012-09-24 iki 2012-09-25 (1 parą), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti sumokėjusiu dalį baudos, tai yra 260 Lt.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.