Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2022-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-1076/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
1A-344-1076/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00400-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Aiva Survilienė
Nuteistasis
E. N.
Advokatai
Linas Kuprusevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-1076/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00400-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.; 1.2.23.2; 2.1.8; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,nuteistajam E. N. ir jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 2 d.

Į paskirtą bausmę įskaitytas E. N. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. ir nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių dalį pardavė, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 1 d., turėdamas tikslą platinti ir gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo 21,313 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 17,827 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą 2020 m. spalio 1 d., apie 19.30 val., įvairiais kiekiais supakuotą į 20 vnt. plastikinių maišelių, laikydamas prie savęs, neteisėtai atgabeno iki prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66A, kur už 370 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tęsiant nusikalstamą veiką, E. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo į plastikinius paketėlius bei stiklinius buteliukus įvairiais kiekiais supakuotus įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 40,531 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,122 g narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, įvairiaspalvių tablečių ir jų fragmentų, bendros 221,584 g masės, kurių sudėtyje yra 56,526 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 36,025 g miltelių, kurių sudėtyje yra 5,639 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,727 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,923 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,767 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 12,854 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 61,870 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,8561 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,4949 g psichotropinės medžiagos – 4-metilamfetamino ir 0,1856 g psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-Butinaca, 88 vnt. parfuruotų, spalvotų popieriaus lapelių (markučių), kuriose yra ne mažiau kaip 0,0047 g psichotropinės medžiagos – lizergido, skysčio, kurio tūris yra 1,8 ml, kuriame yra 0,0045 g psichotropinės medžiagos – lizergido, 4,929 g sumaltos psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, 215,048 g narkotinės medžiagos – kanapių. Šias medžiagas neteisėtai atgabeno į savo butą ir iki 2021 m. kovo 3 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat turint tą patį nusikalstamą sumanymą, E. N. tą pačią dieną, apie 15.30 val., įgijęs 1,212 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,188 g narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ketamino bei 2,601 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,429 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į tris paketėlius, laikė prie savęs ir neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kur policijos pareigūnai jį sulaikė, bei šios medžiagos asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos, o kitos virš minėtos neteisėtai laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2021 m. kovo 3 d., apie 15.51 val., policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos kratos metu bute (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais E. N. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat E. N. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiuose induose, kolbose bei maišeliuose neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 300,907 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 25,00707 g psichotropinės medžiagos – amfetamino (sumaišyto su kofeinu), 111 vnt. maišelių su nuosėdomis, kuriose yra 0,285 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,019 g psichotropinės medžiagos – MDMA, psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 0,009 g narkotinės medžiagos – kokaino, ne mažiau kaip 21 vnt. įvairiaspalvių tablečių su logotipais, kurių sudėtyje yra 2,499 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 36,993 g narkotinės medžiagos – kanapių, 4,875 g narkotinės medžiagos – puošniosios vožtės ir jos dalių, augalinės kilmės medžiagų mišinio, kuriame yra 0,101 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrakanabinolio, šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė iki 2021 m. birželio 30 d., 18.44 val., kai kratos metu šis didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas. Šiais savo veiksmais E. N. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. N. gynėjas advokatas L. Kuprusevičius prašo:

- Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl E. N. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį pakeisti – E. N. veiksmus perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. spalio 1 d. psichotropinės medžiagos pardavimo liudytojui Nr. 1), BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) bei BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo 2021 m. birželio 30 d. kratos metu rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. N. paskirti galutinę subendrintą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę – laisvės apribojimą, skiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas bei skiriant įpareigojimus;

- arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl E. N. paskirtų bausmių už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. N. paskirti galutinę subendrintą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę – laisvės apribojimą, skiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas bei skiriant įpareigojimus, arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti E. N. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 6 metams bausmės vykdymą, nustatant 12 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

- taip pat prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl daiktinių įrodymų ir dėžėje prie 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2252670-21 esančius, papildomos kratos metu iš E. N. paimtus tyrimo objektus (nenarkotines medžiagas) ir 3-os kategorijos prekursorių (druskos rūgštį) kartu su tyrimo objektų pakuotėmis grąžinti E. N.

4. Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms

4.1. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškintos ir taikytos BK 260 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtys, o byloje esantys įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito arba išvis neįvertinti, todėl buvo priimtas prieštaringas nuosprendis bei padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

4.2. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog bylos proceso metu E. N. buvo inkriminuotos trys nusikalstamos veikos: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl pardavimo 2020 m. spalio 1 d., apie 19.30 val., liudytojui Nr. 1 21,313 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 17,827 g psichotropinės medžiagos – MDMA; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl disponavimo iki 2021 m. kovo 3 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl disponavimo iki 2021 m. birželio 30 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu.

4.3. Gynėjas nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynybai pavyko įrodyti, kad specialistas T. Sadauskas, atlikdamas ikiteisminio tyrimo metu objektų tyrimą ir pateikdamas 2021 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2013506-21, suklydo ir neteisingai nurodė vienos iš draudžiamų medžiagų, rastų pas E. N. 2021 m. kovo 3 d. atliktos kratos metu, o būtent lizergido, kiekį. Perskaičiavus minėtos psichotropinės medžiagos kiekį pagal teisingus duomenis, buvo paneigtas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bendras kiekis nebesiekė labai didelio kiekio. Pasikeitusios faktinės aplinkybės buvo pakankamos pareikštą kaltinimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, atsižvelgiant į naujai nustatytą nuteistojo iki 2021 m. kovo 3 d. laikytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras veikos pagal naujai nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 2 dalį neperkvalifikavo ir, nesant teisiniam ir faktiniam pagrindams, pirmus du epizodus sujungė bei E. N. padarytas veikas kvalifikavo kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Gynėjo teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šių pažeidimų neištaisė, tinkamai neįvertino prokuroro naujai suformuluoto kaltinimo, todėl kvalifikuodamas E. N. veikas pagal naują kaitinimą padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, ignoravo gynybos argumentus dėl netinkamo BK 260 straipsnio taikymo, tęstinės ir pavienės veikos aiškinimo.

4.4. Gynėjas pastebi, jog prokuroras prašyme pakeisti kaltinimą nurodė, kad tokį kardinalų jo (prokuroro) pozicijos pasikeitimą nulėmė išskirtinai paties E. N. pozicijos pasikeitimas bylą nagrinėjant teisme. Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu E. N. nurodęs, jog 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastas medžiagas laikė tik asmeniniam vartojimui, teisme teigė, kad 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastas medžiagas neva laikė tikslu jas platinti. Apelianto teigimu, nurodyti valstybinio kaltintojo teiginiai, kuriuos iš esmės atkartojo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, prieštarauja E. N. parodymams, kitai bylos medžiagai ir yra niekuo nepagrįstos interpretacijos, nepagrįstos byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimu.

4.5. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. savo kaltę pripažino pilnai ir davė parodymus, kad pareikštame įtarime nurodytomis medžiagomis laikas nuo laiko pavaišindavo savo draugus, organizuodavo pasilinksminimo vakarėlius, kuriuose buvo svaiginamasi tomis medžiagomis, t. y. pripažino tikslą platinti. 2021 m. spalio 21 d. pranešime apie įtarimą veika dėl 2021 m. kovo 3 d. pas E. N. kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant ir siekį gauti neteisėtas pajamas bei tikslą platinti. Pasak gynėjo, tai patvirtina, kad jau ikiteisminio tyrimo metu prokuroras laikėsi pozicijos, jog epizode dėl 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastų medžiagų yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių E. N. tikslą platinti ir siekį gauti neteisėtas pajamas. Šie duomenys patvirtina, kad jokios faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nepasikeitė, išskyrus dėl eksperto klaidos sumažėjusį psichotropinės medžiagos kiekį.

4.6. Pasak gynėjo, apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog neva pats E. N. pripažino, jog iki 2021 m. kovo 3 d. narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įgijęs, dalį jų už 370 eurų pardavė liudytojui Nr. 1, kitą dalį nešėsi ir laikė prie savęs, kai 2021 m. kovo 3 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o dar kita dalis tą pačią dieną buvo rasta E. N. nuomojamame bute. Gynėjo teigimu, tokia E. N. parodymų interpretacija neatitinka pastarojo parodymų turinio ir jį iškraipo. 2022 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio metu E. N. parodė, kad jis niekada jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nelaikė pardavimo tikslu, visas medžiagas įsigydavo savo vartojimui, o tik retais atvejais, kai pritrūkdavo pinigų šių medžiagų įsigijimui, jas parduodavo. 2021 m. kovo 3 d. kratos metu pas jį ir nuomojame bute rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įsigytos po Naujųj7 metų, praėjus ilgam laiko tarpui nuo psichotropinės medžiagos pardavimo liudytojui Nr. 1. Psichotropinės medžiagos MDMA, kurią jis 2020 m. spalio 1 d. pardavė liudytojui Nr. 1 ir kuri buvo rasta 2021 m. kovo 3 d. kratos metu, net forma yra kita, pirmu atveju buvo kristalai, o kratos metu rastos tabletės. Taip pat kratos metu buvo rastas labai mažas kiekis MDMA kristalų, tačiau jų konsistencija skiriasi nuo tų, kurie buvo parduoti liudytojui Nr. 1. Nėra taip buvę, kad įsigytos medžiagos pas jį užsilaikytų ilgą laiką, apie pusę metų, jis nuolat jas vartodavo, įsigytas medžiagas suvartodavo, tada pirkdavo kitas. Šiuos E. N. parodymus visiškai patvirtina ir byloje atliktų specialistų tyrimų išvados.

4.7. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2806013-20 nurodyta, kad E. N. liudytojui Nr. 1 parduotoje gelsvos spalvos kristalinėje medžiagoje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 17,827 g (83,6 proc.). Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2013506-21 nurodyta, kad 2021 m. kovo 3 d. pas E. N. kratų metu rastose įvairių spalvų tabletėse yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios procentinė masė 24,1 proc., 25,0 proc., 26,4 proc., 26,7 proc., 36,1 proc., 27,0 proc., o rudos spalvos kristalinės medžiagos gabaliukuose yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio procentinė masė yra 80,7 proc.

4.8. Gynėjas teigia, jog aukščiau išanalizuoti įrodymai paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadas apie E. N. vieningą tyčią ir vieningą sumanymą laikotarpiu nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. kovo 3 d. platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl E. N. veiksmai dėl pirmų dviejų epizodų turi būti kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos.

4.9. Gynėjas taip pat pastebi, jog prokuroro 2022 m. kovo 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą nurodytos kasacinio teismo nutartys negali būti laikomos precedentu šioje byloje, kadangi jose nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo šios bylos aplinkybių, o jose pateikti išaiškinimai netgi pagrindžia skundžiamame nuosprendyje pateiktą netinkamą E. N. veikų kvalifikavimą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013 asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs tęstinę veiką, kai įgijo psichotropinę medžiagą MDMA ir keturis kartus ją pardavė tam pačiam liudytojui Nr. 1. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog kaltininkas turėjo vieningą sumanymą ir tikslą – psichotropines medžiagas platinti pastoviam, šiuo atveju konkrečiam jų pirkėjui – liudytojui Nr. 1 ir savo vieningą sumanymą realizavo – kelis kartus jų įgijęs ir pardavęs tam pačiam asmeniui.

4.10. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad abu E. N. inkriminuojami epizodai yra nutolę vienas nuo kito laike, juos skiria beveik pusės metų laikotarpis. Be to, 2020 m. spalio 1 d. įvykęs pardavimas liudytojui Nr. 1 buvo vienkartinis veiksmas, pats liudytojas Nr. 1 teisme parodė, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai jis iš E. N. įsigijo psichotropinę medžiagą, iki to buvo girdėjęs tik gandus, kad iš E. N. galima įsigyti draudžiamų medžiagų. Po 2020 m. spalio 1 d. pardavimo liudytojui Nr. 1 E. N. teisėsaugos pareigūnų buvo sekamas ir kontroliuojamas, tačiau iki pat 2021 m. kovo 3 d. kratos nebuvo užfiksuotas nė vienas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo atvejis. 2020 m. spalio 1 d., parduodamas liudytojui Nr. 1 psichotropinę medžiagą MDMA, E. N. dar neturėjo sumanymo po Naujų metų įsigyti ir laikyti pas save bute, turint tikslą platinti, 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas.

4.11. Nuteistasis E. N. parodė, kad nei pirmą kartą 2020 m. spalio 1 d. parduodamas draudžiamą medžiagą liudytojui Nr. 1, nei vėliau įsigydamas naujas medžiagas neturėjo sumanymo platinti šias medžiagas liudytojui Nr. 1. Gynėjo teigimu, E. N. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, juos paneigiančių įrodymų byloje nėra, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šias aplinkybes ignoravo ir nepasisakė, kodėl šiais įrodymais nesivadovauja.

4.12. Be to, gynėjas nurodo, jog prokuroro 2022 m. kovo 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 asmuo pripažintas kaltu padaręs tęstinę veiką dėl dviejų tos pačios psichotropinės medžiagos platinimo epizodų tam pačiam asmeniui, kuriuos skyrė 8 dienų laikotarpis. Kasacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus kaip tęstinę veiką, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pabrėžė, jog nuteistojo veiksmus lėmė ne tik pirkėjo sumanymas pirkti didesnį psichotropinės medžiagos kiekį, įsitikinus jos kokybe, bet ir nuteistojo noras kuo didesnį tos psichotropinės medžiagos kiekį išplatinti, siekiant kuo daugiau uždirbti. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – daugiau uždirbti. Analogiškos nuostatos yra suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2010, konstatuojant, kad nuteistasis abu kartus psichotropines medžiagas įgijo iš to paties šaltinio ir pardavė tam pačiam liudytojui, kad jo veiksmus lėmė ne tik pirkėjo sumanymas pirkti psichotropinę medžiagą, bet ir noras išplatinti kuo didesnį tos psichotropinės medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – daugiau uždirbti. Tuo tarpu šioje byloje nei iš E. N. parodymų, nei iš kitų byloje surinktų įrodymų nebuvo nustatytas E. N. vieningas ir konkretus tikslas – kuo daugiau uždirbti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Atvirkščiai, pats E. N. parodė, kad platindavo draudžiamas medžiagas retai, ne pastoviai, tik tais atvejais, kai pritrūkdavo lėšų įsigyti narkotines ir psichotropines medžiagų savo vartojimui. Ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. daugiau nebuvo užfiksuota nė vieno E. N. draudžiamų medžiagų platinimo atvejo. Gynėjo teigimu, nurodytas aplinkybes iš esmės nustatė ir apygardos teismas, skirdamas E. N. bausmę, tačiau kvalifikuojant nuteistojo veikas į jas atsižvelgta nebuvo.

4.13. Gynėjas taip pat nurodo, jog prokuroro cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010 du psichotropinių medžiagų platinimo atvejai, įvykdyti 2008 m. rugsėjo 15 d. ir rugsėjo 25 d., parduodant psichotropines medžiagas tam pačiam asmeniui, kvalifikuoti kaip atskiros veikos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis abiejuose epizoduose dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo tarėsi atskirai, todėl abu nusikaltimai laikomi baigtais nuo kiekvieno atskiro psichotropinių medžiagų perdavimo momento ir yra teisingai kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai.

4.14. Gynėjo teigimu, prokuroro 2022 m. kovo 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą nurodoma kasacinės instancijos teismo praktika patvirtina, jog E. N. veiksmai pirmuose dviejuose epizoduose turi būti kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos. Pasak gynėjo, šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kitose analogiškose baudžiamosiose bylose. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010, 2011 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. 2K-442/2011, 2019 m. vasario 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019 teigiama, kad jei baudžiamojoje byloje nustatoma, jog dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Juolab, kad pirmuose dviejuose E. N. inkriminuotuose epizoduose psichotropinė medžiaga MDMA ne tik buvo iš skirtingų partijų, įsigyta skirtingu metu, iš skirtingų asmenų, realizuojant atskirus sumanymus, tačiau skyrėsi net ir pats dalykas. Todėl E. N. veiksmai pirmuose dviejuose epizoduose turi būti kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, t. y. dėl 2020 m spalio 1 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 2021 m. kovo 3 d. kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo turint tikslą platinti – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

4.15. Be to, gynėjas teigia, jog jeigu apygardos teismas būtų buvęs nuoseklus, tai atsižvelgiant į prokuroro 2022 m. kovo 1 d. prašymo pakeisti kaltinimą argumentus, privalėjo pakeisti ir paskutinės E. N. inkriminuojamos veikos kvalifikavimą priklausomai nuo to, kokią poziciją būtų pasirinkęs prokuroras, tačiau niekaip negalėjo šio epizodo kvalifikavimas likti kaip atskiros veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tačiau apygardos teismas teigdamas, kad „kaltinamasis turėjo tą pačią tyčią vartoti ir platinti narkotines medžiagas“ kaip ir prieš tai inkriminuojamuose epizoduose, kartu konstatavo, kad „tokia tyčia kaltinamajam susiformavo iš naujo“ (nuosprendžio 11 lapas). Apelianto manymu, jei apygardos teismas manė, kad visuose trijuose epizoduose įrodytas tikslas platinti ir E. N. visais atvejais turėjo tą pačią tyčią, tai privalėjo visus tris epizodus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

4.16. Vis dėlto, išvada, kad visais atvejais E. N. turėjo tikslą platinti, prieštarauja bylos medžiagai, nes E. N., kurio parodymais rėmėsi tiek prokuroras, tiek pirmos instancijos teismas, duodamas parodymus teisme, aiškiai nurodė, jog 2021 m. birželio 30 d. kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė asmeniniam vartojimui be tikslo platinti. Pasak gynėjo, jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos E. N. parodymus, byloje nėra, tokių įrodymų nėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Be to, taikant procesines prievartos priemones E. N. atžvilgiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ar bandymų platinti nebuvo užfiksuota. Juolab, kad prokuroras 2022 m. kovo 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą, kurio argumentams ir pateiktai E. N. veiksmų kvalifikacijai besąlygiškai pritarė pirmos instancijos teismas, šį epizodą atskyrė nuo pirmų dviejų, remdamasis vien tik E. N. parodymais.

4.17. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2021 m. gegužės 22 d. užfiksuoto pokalbio ištraukomis, kadangi iš pokalbio konteksto darytina pagrįsta išvada, kad tai buvo viso labo bendro pobūdžio samprotavimai, o ne konkretus ir tikslingas siekis platinti atitinkamas medžiagas. Tą patį apie pokalbį nurodė ir E. N. duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Šie jo parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalį, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visos abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Juo labiau, kad aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018 ir kt.).

4.18. Be to, gynėjas teigia, jog byloje esantys duomenys (E. N. e-sveikatos portalo duomenys) ir 2022 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio metu duoti E. N. parodymai neginčijamai pagrindžia, kad 2021 m. birželio 24 d. pokalbyje, kurio turinys yra apie medžiagų įsigijimą ir uždirbtus pinigus, E. N. nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nes tuo metu buvo ligoninėje.

4.19. Galiausiai gynėjas daro išvadą, jog E. N. veiksmai dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis 2021 m. birželio 30 d. kratos metu, turi būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

5. Dėl paskirtos bausmės

5.1. Gynėjas nurodo, jog taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, pvz., laisvės apribojimą, skiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas bei skiriant įpareigojimus, taip pat nemotyvavo parinktos realios laisvės atėmimo bausmės dydžio.

5.2. Gynėjo teigimu, skirdamas E. N. laisvės atėmimo 6 metams bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, juo labiau, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė teismo nuteistajam paskirti švelnesnę, t. y. laisvės atėmimo 5 metams ir 6 mėnesiams bausmę. Bylos duomenimis, E. N. praeityje neteistas, nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip susidūręs su teisėsaugos institucijomis. E. N. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nuo pat proceso pradžios davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes, padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, nurodė kitas jam žinomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo aplinkybes bei su tuo susijusius asmenis, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. E. N. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, baudžiamojo proceso nevilkino.

5.3. Gynėjo teigimu, E. N. nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarė tik dėl savo priklausomybės šioms medžiagoms. 2020 m. pradžioje, šalyje prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėl vienišumo, izoliacijos, depresijos E. N. pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Pritrūkęs pinigų, jis nedidelę dalį šių medžiagų pardavė liudytojui Nr. 1. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. N. ėmėsi konkrečių veiksmų, nukreiptų į sistemingą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą rinkoje, E. N. niekada nebuvo „profesionalus“ narkotikų platintojas ir nesiekė tokiu tapti, o didelį kiekį šių medžiagų asmeniniam vartojimui įsigydavo tik dėl to, kad taip jos kainuodavo pigiau. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio E. N. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, buvo sankcionuoti jo atžvilgiu savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmai, siekiant įgyti iš E. N. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, taip pat buvo sankcionuota E. N. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, slaptas sekimas, tačiau be vienkartinio psichotropinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1, daugiau kaip pusę metų trukusio slapto tyrimo metu nebuvo užfiksuota, kad E. N. platintų narkotines ir psichotropines medžiagas.

5.4. Gynėjas taip pat nurodo, jog E. N. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios savo poelgį vertino kritiškai, gailėjosi nusprendęs išbandyti narkotines ir psichotropines medžiagas, labai dėl to pergyveno ir pergyvena iki šiol. Priklausomybė narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sugriovė E. N. gyvenimą, pastūmėjo jį į nusikalstamų veikų darymą, tai taip pat gali atimti jo svajonę siekti doktorantūros studijų, mokslo daktaro laipsnio ir tolesnių tyrimų chemijos srityje bei mokslinio darbo. Bylos duomenys patvirtina, kad E. N. (duomenys neskelbtini) studijuoja nuo 2015 m., studijuojant magistratūroje E. N. žinios buvo vertinamos labai gerai arba puikiai. Nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. sausio 31 d. E. N. buvo išleistas į akademines atostogas, jam likę studijos paskutiniame magistrantūros studijų semestre, kurio metu reikės parašyti magistrinį darbą ir jį apsiginti. E. N. savo tolesnę profesiją sieja su moksline veikla, planuoja toliau studijuoti doktorantūroje. Jo gebėjimas perteikti mokslines žinias universitete yra vertinamas, tai patvirtina į bylą informacija apie mokslinius straipsnius, publikuotus tarptautiniuose mokslo žurnaluose, kurių bendraautorius yra E. N. Be to, E. N. nuo 2019 m. sausio 4 d. E. N. pagal terminuotas darbo sutartis dirbo įvairiose pareigose (duomenys neskelbtini), paskutinė terminuota darbo sutartis pasibaigė 2021 m. birželio 30 d., t. y. tą dieną, kai E. N. buvo laikinai sulaikytas. Pavestas darbo funkcijas E. N. vykdė tinkamai ir kruopščiai, pastabų dėl atliekamų darbų kokybės ir galutinių rezultatų neturėjo. Dirbdamas (duomenys neskelbtini), E. N. gaudavo legalų darbo užmokestį. Be to, byloje pateiktas E. N. mamos D. N. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2015 metų iki pat sulaikymo D. N. kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigines lėšas E. N., skirtas pragyvenimui, mokesčiams už nuomą, studijas. Gynėjo teigimu, šie duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas niekada nebuvo įprasta E. N. veikla ar užsiėmimas, tuo labiau nebuvo pragyvenimo šaltinis.

5.5. Be to, gynėjas nurodo, jog E. N. su drauge S. R. B. planavo sukurti šeimą, buvo pateikę prašymą įregistruoti jų santuoką, tačiau dėl paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės naujos jaunų žmonių šeimos kūrimui iškilo grėsmė. E. N. deklaravęs gyvenamąją vietą pas savo mamą D. N., adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, jog E. N. yra tvirtai susaistytas ne tik šeiminiais, bet ir gyvenamosios vietos santykiais, kurie neabejotinai nutrūktų E. N. skyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iš esmės užkerta kelią E. N. galimybėms sugrįžti į socialinį gyvenimą, tęsti šeimos kūrimą, studijas magistrantūroje, mokslinį darbą universitete ir savo tolesniais veiksmais įrodyti, jog jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų pateisinamas ilgalaikis jo izoliavimas, o nuteistasis vėl galimai būtų pastūmėtas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Tuo labiau, kad viešai yra žinoma, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumas laisvės atėmimo vietose yra pakankamai paprastas, o gydymas nuo priklausomybės šioms medžiagoms šiose įstaigose neteikiamas.

5.6. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinų sulaikymų metu (2021 m. kovo ir birželio mėnesiais), E. N. buvo sumuštas policijos pareigūnų. Ypač žiauriai E. N. buvo sužalotas antrojo sulaikymo metu. Jam buvo sulaužyta nosis, skruostikaulis, žandikaulis, buvo atlikta skruostikaulio operacija. Po patirtų sužalojimų ypatingai pablogėjo E. N. psichologinė sveikata, psichinė būsena, jis naktimis negali užmigti, kankina mintys apie savižudybę, o būdamas izoliuotas jis negali gauti jokios psichiatrinės – psichologinės pagalbos, gydymo ir reikalingų medikamentų. Dėl to, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sukeltų negrįžtamą žalą E. N. fizinei ir psichinei sveikatai.

5.7. Gynėjo teigimu, E. N. pasiryžęs kreiptis dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms į gydymo įstaigą, kas buvo vienintelis motyvas E. N. padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat planuoja imtis savanoriškos, visuomenei naudingos veiklos, dalyvauti mokymuose apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Šios aplinkybės visiškai eliminuoja prielaidas, jog ateityje E. N. galėtų padaryti naujas nusikalstamas veikas. E. N. supranta, kad vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas kenkė sau ir savo artimiesiems, todėl išėjęs į laisvę planuoja nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į specialistus, kad visiškai atsikratyti priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nes supranta, kad nors šiuo metu ir nebejaučia potraukio šioms medžiagoms, bet jis gali bet kuriuo metu, pablogėjus jo emocinei būsenai, grįžti. Be to, gynėjas nurodo, jog laisvės suvaržymas laikino sulaikymo ir suėmimo metu, kuris tęsiasi jau virš metų, E. N. taip pat padėjo suvokti griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – pobūdį, tai, vertinant su anksčiau aptartomis aplinkybėmis rodo, kad pagrindinis kriminalinės bausmės tikslas, kurio turi būti siekiama visose bylose, o būtent, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, E. N. atveju jau yra pasiektas.

5.8. Nors pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau gynėjo teigimu, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tinkamai neįvertino visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmės turinčių aplinkybių, į dalį tokių aplinkybių neatsižvelgė, dėl to parinko neteisingą bausmės rūšį ir jos dydį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad E. N. padarytų nusikalstamų veikų, priskiriamų prie sunkių ar net labai sunkių nusikaltimų, pavojingumas yra ženkliai mažesnis už rūšinį tokių veikų pavojingumą, E. N. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, duomenys apie padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu E. N. yra pasitaisęs ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko 6 metų realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų ir teismų formuojamos praktikos analogiškos kategorijos bylose. Visuomenės interesas yra ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, įkalinti, ypatingai jauno amžiaus, vieną iš visuomenės narių ilgiems metams laisvės atėmimo vietose, bet ir grąžinti jį asmenį į visuomenę, kad jis savo darbais galėtų nešti naudą visai visuomenei, o ne tapti išlaikytiniu. Neadekvačios, ilgalaikės, net 6 metų realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas iš esmės eliminuoja visą E. N. padarytą pažangą siekiant pasitaisyti, daugiau nenusikalsti ir savo tolimesniais teigiamais poelgiais įrodyti visuomenei savo gebėjimą pasitaisyti, o tai prieštarauja bausmės paskirčiai ir visuomenės interesams. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, gynyba prašė vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti E. N. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant 10 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl toks prašymas nėra tenkinamas, taip visiškai jį ignoruodamas.

6. Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

6.1. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas nusprendė dėžę prie 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2252670-21, kurioje yra papildomos kratos metu iš E. N. namų paimti tyrimo objektai (nenarkotinės medžiagos) ir 3-os kategorijos prekursorius (druskos rūgštis) kartu su tyrimo objektų pakuotėmis ir kitais dėžėje esančiais daiktais kaip nusikaltimo priemones ir menkaverčius sunaikinti.

6.2. Nesutikdamas su nurodytu sprendimu gynėjas pabrėžia, kad minėtoje dėžėje esantys objektai nėra nusikaltimo priemonės, nėra draudžiamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tai yra pažymėta ir pačiame nuosprendyje, taip pat tokios išvados yra pateiktos ir 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 1BPS-V-2252670-21. Todėl teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti šiuos objektus nusikaltimo priemonėmis nėra. Gynėjo teigimu, šias priemones E. N. naudojo savo mokslinėje veikloje universitete, taip pat atkreipia dėmesį, jog paimtos cheminės medžiagos nėra menkavertės, jos kainuoja pakankamai brangiai. Motyvų, kodėl šios medžiagos laikytinos menkavertėmis, teismas nepateikė. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, minėti objektai grąžintini teisėtam jų savininkui E. N..

7. Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. grąžinti kratos metu nuteistojo namuose rastas medžiagas, kuriose nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nuteistajam ar jo nurodytam asmeniui, o likusioje dalyje skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. N. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą apklausiant nuteistąjį ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. N. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, šį nusikaltimą nepagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Todėl nuteistojo veiksmai 2020 m. spalio mėnesio epizode ir 2021 m. kovo mėn. epizode (bei birželio mėn. epizode, kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo) kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iš bylos duomenų nėra aišku, kokią dalį pas E. N. 2021 m. kovo mėn. ir birželio mėn. rastų narkotinių medžiagų nuteistasis turėjo vartojimo, o kokią – platinimo tikslais. Todėl abejonės, kurių proceso neįmanoma pašalinti, vertintinos nuteistojo naudai, ir, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, skundžiamas nuosprendis keistinas, nuteistojo E. N. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio mėn. veika), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo mėn. veika), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. birželio mėn. veika), paskiriant naujas bausmes. Be to, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą sunaikinti dalį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nuosprendis pagal BPK 328 straipsnio 4 punktą keistinas, dalį E. N. gyvenamojoje vietoje rastų medžiagų, neturinčių savo sudėtyje narkotinių medžiagų pėdsakų, grąžinant nuteistajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. kovo 3 d. epizodų faktinių aplinkybių

9. Pirmosios instancijos teismas E. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog nuteistojo veiksmai – a) disponavimas psichotropine medžiaga ir jos pardavimas 2020 m. spalio 1 d., apie 19.30 val., liudytojui Nr. 1; ir b) disponavimas (turint tikslą platinti) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis ir paimtomis nuteistojo asmens kratos bei gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kratos metu, vykusių 2021 m. kovo 3 d., nesudaro vienos tęstinės nusikalstamos veikos, o turi būti vertinamos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija sutinka.

10. Baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos apibrėžimas nėra suformuluotas, todėl sprendžiant, ar konkrečiu atveju konstatuotina tęstinė nusikalstama veika ar nusikalstamų veikų daugetas, sprendžiama atsižvelgiant į teismų praktiką ir joje pateikiamus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-7-109/2013). Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsnyje, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai??? (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-79-697/2022).??? Kasacinėje praktikoje pažymima, kad jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje negalima kategoriškai konstatuoti, jog nuteistojo E. N. veiksmai buvo vieningo nusikalstamo jo sumanymo dalis, t. y., kad buvo apjungti vieninga tyčia ir kad galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į paties nuteistojo parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė narkotines ir psichotropines medžiagas platinti pradėjęs maždaug 2020 m. vasarą (4 t., b. l. 163-167), tačiau medžiagas, kurios buvo rastos ir paimtos 2021 m. kovo 3 d. vykusių jo asmens kratos ir gyvenamosios vietos kratos metu nurodė įgijęs jau po pirmojo epizodo (po 2020 m. spalio 1 d. psichotropinės medžiagos išplatinimo liudytojui Nr. 1), t. y. maždaug po Naujųjų metų (5 t., b. l. 63-64). Taigi, matyti, kad nuteistasis savo parodymuose, duotuose teisminio nagrinėjimo metu, aiškiai atskyrė atitinkamų medžiagų įsigijimo atvejus, jų nesusiejo tarpusavyje kaip vieningo nusikalstamo sumanymo dalių. Šie jo parodymai surinktais bylos duomenimis nėra paneigti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo paskelbti ir E. N. ikiteisminio tyrimo apklausų protokolai (3 t., b. l. 63-64, 70, 77, 78-79). Pastebėtina, kad šių apklausų metu nebuvo aiškinamasi, kada tiksliai nuteistasis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, ar psichotropinė medžiaga, kurią jis išplatino 2020 m. spalio 1 d., buvo įgyta tuo pat metu kaip ir narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos ir paimtos 2021 m. kovo 3 d. asmens kratos ir gyvenamosios vietos kratos metu, ar vis tik atskirai. Dėl to negalima daryti ir išvados, kad šiuo požiūriu, t. y. dėl atitinkamų medžiagų įgijimo momento, vieno nusikalstamo sumanymo disponuoti psichotropine medžiaga (2020 m. spalio 1 d. epizodas) atribojimo nuo kito nusikalstamo sumanymo disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (2021 m. kovo 3 d. epizodas) nuteistasis būtų keitęs savo parodymus ir teisme davęs iš esmės skirtingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, kaip minėta, abu savo nusikalstamus sumanymus vieną nuo kito aiškiai atribojo.

12. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo atžvilgiu buvo taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė ir buvo leista laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. klausytis E. N. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonų numeriais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (2 t., b. l. 132-133, 147-148). Nors taikant procesinės prievartos priemones nebuvo užfiksuota, kad nuteistasis, kaip jis teigia, 2021 m. sausį būtų įgijęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba būtų taręsis dėl tokių medžiagų įgijimo, tačiau taikytų procesinių prievartos priemonių rezultatai tokios tikimybės neeliminuoja. Kaip matyti iš liudytojo Nr. 1 parodymų (4 t., b. l. 185-190), apžiūros protokolo (3 t., b. l. 103-110), nuteistasis naudojo specialią programą „Wickr Me“, kuri pasižymi itin aukštu privatumo lygiu ir kurios pokalbių turinio teisėsaugos institucijos negalėtų kontroliuoti. Dėl to teismo vertinimu, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos ir paimtos nuteistojo asmens kratos ir jo gyvenamosios vietos kratos metu 2021 m. kovo 3 d., iš tiesų galėjo būti įgytos nuteistojo nurodomu metu – maždaug 2021 m. sausio mėnesį, ir tokia nuteistojo versija baudžiamosios bylos duomenimis nėra paneigta. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl to, ar nuteistojo veiksmus galima kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Kaip minėta, vienas iš tęstinės veikos požymių yra tai, jog asmens veiksmai nėra nutolę vienas nuo kito laiko požiūriu. Šiuo atveju kaip tik ir nustatyta, kad nuteistasis psichotropinę medžiagą, išplatintą 2020 m. spalio 1 d., įsigijo maždaug 2020 m. vasarą, o narkotines ir psichotropines medžiagas, rastas ir paimtas jo asmens kratos ir gyvenamosios vietos kratos metu 2021 m. kovo 3 d., įgijo maždaug 2021 m. sausį. Taigi byloje liko nepaneigta, jog psichotropinės medžiagos įgijimas bei išplatinimas liudytojui Nr. 1 ir vėliau sekęs naujas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir disponavimas jomis tarpusavyje buvo atskirti ženklaus laiko tarpo, t. y. keleto mėnesių.

13. Asmens veika taip pat gali būti laikoma tęstine, jeigu jo veiksmai jungiami vieno nusikalstamo sumanymo, pvz., siekio uždirbti kuo daugiau pajamų iš pastovaus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Nagrinėjamu atveju negalima kategoriška išvada, jog būtent tokį siekį turėjo nuteistasis. Iš nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis neneigė, jog yra išplatinęs narkotinių medžiagų, tačiau neigė turėjęs tikslą iš tokios veiklos uždirbti daug pinigų. Medžiagas išplatindavo tada, kai trūkdavo lėšų pačiam jų įsigyti asmeniniam vartojimui (4 t., b. l. 163-167). Taigi, matyti, kad nuteistojo apsisprendimas ar užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikla priklausė nuo jo tuometės finansinės padėties. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis buvo nuolat materialiai išlaikomas savo motinos (4 t., b. l. 93-94), o laikotarpiais nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. birželio 30 d. dirbo universitete pagal terminuotą darbo sutartį ir gavo darbines pajamas (4 t., b. l. 4-6, 69). Taigi, jis turėjo legalių lėšų šaltinį, dėl ko kolegija negali daryti kategoriškos išvados, jog piniginių lėšų stygius, apie kurį savo parodymuose teisme kalbėjo nuteistasis, o tuo pačiu ir poreikis platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo nuolatinis, nepertraukiamas. Juolab, kad po to, kai nuteistasis 2020 m. spalio 1 d. išplatino psichotropinę medžiagą liudytojui Nr. 1, daugiau tokių atvejų fiksuota nebuvo.

14. Galiausiai, kolegija atkreipia dėmesį į E. N. disponuotų medžiagų sudėtį. Pirmuoju atveju buvo nustatyta, kad nuteistasis disponavo gelsvos spalvos kristaline medžiaga, kurios sudėtyje buvo 17,827 g (83,6 proc.) psichotropinės medžiagos – MDMA (1 t., b. l. 81-84). Antruoju atveju, be kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuteistasis ir vėl disponavo psichotropine medžiaga – MDMA. Įvairiaspalvių tablečių ir jų fragmentų (bendra masė – 221,584 g) forma nuteistasis iš viso disponavo 56,526 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o rudos spalvos kristalinės medžiagos gabaliukų (bendra masė – 0,101 g) forma disponavo 0,082 g (80,7 proc.) šios psichotropinės medžiagos (t. 1, b. l. 139-152). Taigi, matyti, kad nuteistojo disponuota psichotropinė medžiaga – MDMA abiem atvejais nebuvo tapati – skyrėsi didžiosios dalies šios psichotropinės medžiagos forma (beveik visą 2021 m. kovo 3 d. gyvenamosios vietos kratos metu rastą ir paimtą MDMA sudarė tabletės ir jų fragmentai, o ne kristalinė medžiaga), grynasis medžiagos kiekis lyginant su bendra kristalinės medžiagos mase (atitinkamai 83,6 proc. ir 80,7 proc.), taip pat spalva. Iš to spręstina, kad ir šiuo, t. y. nusikalstamos veikos dalyko požiūriu, nuteistojo E. N. veiksmai neatitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymių.

15. Taigi, išanalizavus tęstinę nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius matyti, kad šioje byloje nustatyti nuteistojo E. N. veiksmai neatitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymių, o turi būti kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Dėl 2021 m. birželio 30 d. epizodo faktinių aplinkybių

16. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistojo E. N. gyvenamosios vietos kratos metu 2021 m. birželio 30 d. rastos psichotropinės medžiagos buvo skirtos ir platinimui. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis tokio tikslo neturėjo, visos 2021 m. birželio 30 d. kratos metu rastos medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, todėl E. N. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su šia skundo pozicija nesutinka.

17. Tiek BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-131-719/2022).

18. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad E. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad narkotines medžiagas visų pirma įgydavo savo vartojimui, ir tik pritrūkus lėšų jas parduodavo. Nors nuteistasis nurodė po pirmojo sulaikymo medžiagų nepardavinėjęs, tačiau taip pat parodė, jog dėl 200 g. miltelių, kuriuose itin mažai amfetamino, tai jis nenorėjo jų pardavinėti ir apgaudinėti kitų (4 t., b. l. 165-166), kas suponuoja, jog galimo platinimo tikslas dėl kitų medžiagų vis dėl to buvo. Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, jog narkotines medžiagas duodavęs vartoti savo draugams, ir antros kratos metu (t. y. birželio 30 d.) rastos medžiagos buvo įsigytos „lygiai tokiam pačiam tikslui, kaip ir anksčiau“ (t. 3, b. l. 78-79). Tai parodo, jog nuteistasis ir šiuo atveju suformavo tyčią medžiagas greta savo vartojimo laikyti ir galimo platinimo tikslu. Kategoriška versija, jog birželio mėnesį rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos išimtinai savam vartojimui, buvo pateikta tik apklausiant kaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Aplinkybę, jog E. N. medžiagas greta vartojimo laikė ir platinimo tikslu, papildomai patvirtina tai, kad buvo rastos įvairios medžiagos (amfetaminas, MDMA, kokainas, kanapės, puošnioji vožtė), kai kurios ženkliais kiekiais (amfetaminas ir tetrahidrokanabinolis). Kitaip negu teigė pirmosios instancijos teismas, kratos matu rasti 111 vnt. plastikinių maišelių ir svarstyklės platinimo tikslo savaime dar nepatvirtina, kadangi maišeliai buvo jau panaudoti, plauti metilo alkoholiu, juose rasti amfetamino pėdsakai (2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada, t. 2, b. l. 66, 72), kas nepaneigia nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teisme, jog maišelius jis naudojo dozavimui savo reikmėms, ir juos pamiršdavo išmesti (tačiau tai vėlgi nepaaiškina, kam maišelius reikėjo plauti metilu). Juo labiau, kaip matyti iš 2021 m. kovo 5 d. specialisto išvados (t. 4, b. l. 15), E. N. šlapime buvo rasta amfetamino. Kitaip negu parodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausiamas nuteistasis, 2021 m. gegužės 22 d. užfiksuotas pokalbis tarp E. N. ir nenustatytos tapatybės asmens nuteistojo bute (t. 2, b. l. 111) nėra vien abstraktūs nuteistojo samprotavimai. E. N. nurodo, kad turi rūkomojo popieriaus, ir kad galimai vėl pradės „stumdyti dūmus“, taip pat teigiamai atsako į klausimą, ar gerai uždirba iš pardavinėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino ir kitą, 2021 m. birželio 24 d. fiksuotą pokalbį, iš kurio galima spręsti, jog vyksta narkotinių medžiagų prekyba („reikia penkių“, „kiek nori imt?“, „man cielo reikia“, „viena trasa“, „E., uždirbom devym eurų ir chatą sutvarkėm“). Nors kolegija pritaria gynybos argumentams, jog byloje nėra patvirtinta, jog tuo metu bute buvo pats nuteistasis (pagal 2021 m. liepos 15 d. stacionaro epikrizę E. N. nuo birželio 20 d. iki 25 d. gulėjo ligoninėje, t. 4, b. l. 128-131), kita vertus, nėra įtikinama pastarojo versija, kad medžiagų platinimas vyko be nuteistojo žinios, nes viskas vyko E. N. nuomojame bute ir, sprendžiant iš pokalbio nuotrupų, asmenys aiškiai žinojo, ko ieško. Be to, nei vienoje ankstesnėje apklausoje nuteistasis E. N. nenurodė, kad jo bute esančiomis narkotinėmis medžiagomis disponavo kiti asmenys; atvirkščiai, medžiagų laikymą nuteistasis priskyrė sau. Todėl minėti pokalbiai, kaip ir prieš tai du analogiškų nuteistojo nusikalstamų veiksmų epizodai, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog birželio mėn. kratos metu rastos medžiagos nebuvo skirtos išimtinai E. N. vartojimui, tačiau ir platinimui. Taigi nors E. N. atžvilgiu taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis papildomų duomenų apie narkotinių medžiagų įgijimą po kovo mėnesio kratos ir tolesnį jų platinimą surinkta nebuvo, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog šios buvo laikomos ir platinimo tikslu.

Dėl E. N. veiksmų kvalifikavimo

19. E. N. veiksmai 2020 m. spalio mėn. epizode dėl narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1 yra kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistojo veiksmų 2021 m. kovo ir birželio mėnesių epizoduose teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad E. N. narkotines medžiagas laikė tiek savam vartojimui, tiek platinimo tikslu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. N. nuosekliai nurodė, kad visas medžiagas pirko savam vartojimui, ir dalį jų išplatindavo. Taigi byloje nėra nustatyta, kokį kiekį nuteistasis išplatindavo, o kokį vartojo pats. Nors 2021 m kovo 5 d. specialisto išvada E. N. kūne buvo nustatyti tik amfetamino pėdsakai (t. 4, b. l. 15), šis duomuo nepaneigia galimybės, kad nuteistasis įvairiais laikotarpiais galėjo vartoti ir kitokio pobūdžio narkotines medžiagas.

20. Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (LAT nutartys b. b. Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-48-303/2016; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis b. b. Nr. 1A-142-870/2020). Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai E. N. turėjo du tikslus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tik vieną iš jų. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokį kiekį narkotinių medžiagų E. N. turėjo tikslą suvartoti pats, o kokį – platinti, to nustatyti nėra jokios galimybės, jam 2021 m. kovo mėn. ir birželio mėn. epizoduose negali būti inkriminuotas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelis kiekis, nes toks požymis byloje turi būti neginčijamai įrodytas. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuojama, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas nustatytas, kad dalį kratų metu rastų narkotinių medžiagų E. N. laikė ir asmeniniam vartojimui, tokie jo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra galimybės nustatyti, kokį tiksliai kiekį narkotinių medžiagų nuteistasis laikė, neturėdamas tikslo jų platinti, visos abejonės aiškinamos jo naudai ir jo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes toks teismo sprendimas yra palankiausias nuteistojo teisinei padėčiai.

21. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aptartas faktines šios bylos aplinkybes, pateikiama tokia nuteistojo E. N. veiksmų kvalifikacija ir nustatomos tokios jo padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės:

E. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 1 d., turėdamas tikslą platinti ir gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo 21,313 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 17,827 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą 2020 m. spalio 1 d., apie 19.30 val., įvairiais kiekiais supakuotą į 20 vnt. plastikinių maišelių, laikydamas prie savęs, neteisėtai atgabeno iki prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66A, kur už 370 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 3 d., turėdamas du tikslus, t. y. tiksliai nenustatytą dalį medžiagų suvartoti pats, o tiksliai nenustatytą dalį medžiagų išplatinti, neteisėtai įgijo į plastikinius paketėlius bei stiklinius buteliukus įvairiais kiekiais supakuotus įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 40,531 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,122 g narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, įvairiaspalvių tablečių ir jų fragmentų, bendros 221,584 g masės, kurių sudėtyje yra 56,526 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 36,025 g miltelių, kurių sudėtyje yra 5,639 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,727 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,923 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,767 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 12,854 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 61,870 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,8561 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,4949 g psichotropinės medžiagos – 4-metilamfetamino ir 0,1856 g psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-Butinaca, 88 vnt. parfuruotų, spalvotų popieriaus lapelių (markučių), kuriose yra ne mažiau kaip 0,0047 g psichotropinės medžiagos – lizergido, skysčio, kurio tūris yra 1,8 ml, kuriame yra 0,0045 g psichotropinės medžiagos – lizergido, 4,929 g sumaltos psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, 215,048 g narkotinės medžiagos – kanapių. Šias medžiagas neteisėtai atgabeno į savo butą ir iki 2021 m. kovo 3 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat turint tą patį nusikalstamą sumanymą, E. N. tą pačią dieną, apie 15.30 val., įgijęs 1,212 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,188 g narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ketamino bei 2,601 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,429 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į tris paketėlius, laikė prie savęs ir neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kur policijos pareigūnai jį sulaikė, bei šios medžiagos asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos, o kitos virš minėtos neteisėtai laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2021 m. kovo 3 d., apie 15.51 val., policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos kratos metu bute (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., turėdamas du tikslus, t. y. tiksliai nenustatytą dalį medžiagų suvartoti pats, o tiksliai nenustatytą dalį medžiagų išplatinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje - nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiuose induose, kolbose bei maišeliuose neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 300,907 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 25,00707 g psichotropinės medžiagos - amfetamino (sumaišyto su kofeinu), 111 vnt. maišelių su nuosėdomis, kuriose yra 0,285 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 0,019 g psichotropinės medžiagos - MDMA, psichotropinės medžiagos - ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 0,009 g narkotinės medžiagos - kokaino, ne mažiau kaip 21 vnt. įvairiaspalvių tablečių su logotipais, kurių sudėtyje yra 2,499 g psichotropinės medžiagos - MDMA, 36,993 g narkotinės medžiagos - kanapių, 4,875 g narkotinės medžiagos - puošniosios vožtės ir jos dalių, augalinės kilmės medžiagų mišinio, kuriame yra 0,101 g. psichotropinės medžiagos - tetrahidrakanabinolio, šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė iki 2021 m. birželio 30 d., 18.44 val., kai kratos metu šis didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija su skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Tačiau perkvalifikavus nuteistojo E. N. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), minėtų veikų atžvilgiu iš naujo spręstinas bausmių skyrimo ir subendrinimo klausimas.

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-232-942/2018).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. N. bausmę ir jos dydį, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aptarė nuteistojo asmenybę, kad pastarasis teisiamas pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas mokslo įstaigoje, gerai mokosi, vykdė mokslinę veiklą, publikavo mokslo straipsnius, veiklą siekia tęsti ateityje, jo nusikalstamos veikos nebuvo tapę vieninteliu pajamų šaltiniu, taip pat į tai, kad nusikalstamų veikų padarymą nulėmė polinkis vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, taipogi ir ilgalaikio įkalinimo pasekmes nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmės turinčių aplinkybių, į dalį tokių aplinkybių neatsižvelgė. Tačiau susipažinus su skundo turiniu matyti, kad skunde didžiąja dalimi yra akcentuojamos tos aplinkybės (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvimas tipiniu profesionaliu platintoju, mokslo pasiekimai ir charakteristika mokslo įstaigoje, bausmės įtaka socialiniams ir šeimos santykiams), į kurias pirmosios instancijos teismas jau yra atsižvelgęs skirdamas bausmę. Be minėtų aplinkybių skunde papildomai nurodoma, kad nuteistasis buvo sumuštas policijos pareigūnų 2021 m. birželio 30 d. vykusio sulaikymo metu, be to, realiai medžiagas išplatino tik vieną kartą, buvo stebimas policijos pareigūnų dar nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, yra pasiryžęs gydytis nuo priklausomybės, o tokios galimybės įkalinimo įstaigoje jis neturėtų. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistasis po sulaikymo policijos pareigūnų veiksmų neskundė, o išskyrus paties E. N. parodymus iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, ar prieš nuteistąjį jo sulaikymo metu buvo panaudota perteklinė prievarta, kas savaime būtų kito, su šioje byloje nagrinėjamais klausimais nesusijusio, tyrimo dalykas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. kovo 3 d. atliktos asmens kratos ir gyvenamosios vietos kratos metu rastos ir paimtos medžiagos buvo neišplatintos ne dėl nuteistojo, tačiau dėl policijos pareigūnų veiksmų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų veiksmai nesustabdė nuteistojo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio, nes po to, kai E. N. 2021 m. kovo 3 d. buvo sulaikytas ir jam tapo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, jis vėliausiai iki birželio 30 d. padarė naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi nuteistojo veiksmai nors, viena vertus, buvo sąlygoti jo paties priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau, kita vertus, buvo pakankamai intensyvūs ir sistemingi. Nesutiktina ir su gynybos argumentu, jog atlikdamas bausmę nuteistasis neturės galimybės gydytis turimos priklausomybės, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims tokia galimybė turi būti sudaryta. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo gynybos pateiktais argumentais švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar juo labiau skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra numatyti BK XXXVII skyriuje, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Todėl šiuo atveju nėra galimas nei visos, nei dalies subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalys).

26. Skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio mėn. veika) ir 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo mėn. veika) bei 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. birželio mėn. veika) teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurias vertino ir pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių taikymas prieštarautų teisingumo principui, todėl nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgdama į jau minėtą E. N. teigiamą charakterizavimą ir tai, kad veika buvo sąlygota nuteistojo priklausomybės, teisėjų kolegija už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį spalio mėn. epizode skiria minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kovo ir birželio mėn. epizoduose skiria bausmes, artimesnes minimaliai sankcijos ribai, o už veikas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – artimas sankcijos vidurkiui arešto bausmes.

27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apima bausmes pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo ir birželio mėnesio veikos). Likusios bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio mėnesio veika), pagal 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo mėn. veika) ir pagal 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio mėn. veika), bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

28. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo konkretizuota, jog yra kalbama apie būtent šias medžiagas: a) geltonos spalvos kristalinius miltelius iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, kurio sudėtyje yra 1 fenil-2-nitropropeno; b) geltonos spalvos kristalinius miltelius iš baltos spalvos plastikinio užsukamo indo, kurio sudėtyje yra 1 fenil-2-nitropropeno; c) bespalvį garuojantį skystį iš tamsiai rudos spalvos stiklinio užsukamo butelio, kuriame yra druskos rūgštis; d) rusvos spalvos kristalinius miltelius iš tamsiai rudos spalvos stiklinio užsukamo buteliuko su užrašais 37351210 H-fenoksazinas; e) pilkšvos spalvos miltelius iš tamsiai rudos spalvos stiklinio užsukamo buteliuko su užrašais 0499004 - difenilamino fenilboronic; f) baltos spalvos kristalinius miltelius iš baltos spalvos plastikinio užsukamo buteliuko su užrašais 0138454 floro 3-metilboronic. Šiuo metu paminėtos medžiagos yra saugomos Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (2021 m. spalio 26 d. pridavimo kvitas Nr. KA VPK 008123 (1 t., b. l. 173-177). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas minėtas medžiagas, kartu su kitais daiktais, nusprendė sunaikinti kaip nusikaltimo priemones ir kaip menkaverčius daiktus, tačiau toks teismo sprendimas yra pagrįstas tik iš dalies. Visos nurodytos medžiagos buvo rastos ir paimtos 2021 m. birželio 30 d. atlikus kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Byloje nustatyta, kad jos nepriskirtinos prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų (2 t., b. l. 63-77). Be to, iš nuteistojo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme spręstina, kad šios medžiagos kainuoja brangiai – pasak nuteistojo, jų 1 g gali kainuoti net po kelis šimtus Eur, taigi jos nebuvo menkavertės. Apeliacinės instancijos teisme pasisakant būtent dėl šio klausimo proceso dalyvių nuomonės iš esmės sutapo, t. y. nebuvo prieštaraujama dėl to, kad medžiagas tikslinga ne sunaikinti, o grąžinti jas savininkui. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme nurodytos medžiagos nebuvo naudojamos moksliniuose projektuose, kuriuose dirbo E. N., jos nebuvo naudotos laboratorijose, kuriose dirbo E. N., jos nėra (duomenys neskelbtini) universiteto nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, rastos medžiagos kaip teisėtam savininkui grąžintinos E. N. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus miltelius, savo sudėtyje turinčius 1 fenil-2-nitropropeno, kuris be vaistų pramonės yra naudojamas kaip prekursorius amfetamino gamybai, taip pat ir trečios kategorijos prekursorių – druskos rūgštį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo E. N. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę veiką ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2020 m. spalio mėn. veika), BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo mėn. veika), BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio mėn. veika).

Už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio mėn. veika) E. N. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo mėn. veika) E. N. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo mėn. veika) E. N. paskirti bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio mėn. veika) E. N. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. birželio mėn. veika) E. N. paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir E. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti E. N. šias Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje pagal 2021 m. spalio 26 d. pridavimo kvitą Nr. KA VPK 008123 saugomas medžiagas:

a) rusvos spalvos kristalinius miltelius iš tamsiai rudos spalvos stiklinio užsukamo buteliuko su užrašais 37351210 H-fenoksazinas;

b) pilkšvos spalvos miltelius iš tamsiai rudos spalvos stiklinio užsukamo buteliuko su užrašais 0499004 - difenilamino fenilboronic;

c) baltos spalvos kristalinius miltelius iš baltos spalvos plastikinio užsukamo buteliuko su užrašais 0138454 floro 3-metilboronic.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusAiva Survilienė