Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, D. S. ir R. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios M. S. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė M. S. Po jos mirties į notarą dėl M. S. palikimo niekas nesikreipė. M. S. jos mirties dieną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis žemės sklypo ir jame esantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nors Nekilnojamojo turto registre nurodytas nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjo vardu, šis turtas buvo įsigytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui būnant santuokoje su M. S., todėl turtas laikytinas pareiškėjo ir jo mirusios sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjas į notarą dėl M. S. palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti M. S. priklausiusį turtą. Pareiškime nurodytas turtas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) teritorijoje. Iš Bendrijos pažymos matosi, kad pareiškėjas Bendrijai už žemės sklypą nėra skolingas ir nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sutuoktinės mirties, moka visus nustatytus mokesčius. Nurodytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjas po jo sutuoktinės M. S. mirties pradėjo naudotis mirusiajai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašo pareiškėjo I. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. S. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka bei prašo bylą nagrinėti D. S. nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka bei prašo bylą nagrinėti R. N. nedalyvaujant.

Pareiškėjas I. S. teismui pateikė papildomus paaiškinimus. Juose nurodo, kad name (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyvena nuo pat jo įsigijimo (duomenys neskelbtini), nors gyvenamąją vietą jame deklaravo tik (duomenys neskelbtini). Nuo namo įsigijimo už suvartotą elektros energiją pareiškėjas mokėdavo pagal atsiskaitymo knygelę, o kitus mokesčius (už vandenį, šiukšlių išvežimą ir kt.) jis mokėjo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Po M. S. mirties pareiškėjas ir toliau mokėjo tuos pačius mokesčius – už elektrą pagal atsiskaitymo knygelę, o kitus mokesčius – Bendrijai. Atsiskaitymo knygelė pas pareiškėją nėra išlikusi, nes jau apie 10 metų mokesčius už elektrą jis moka Maxima terminaluose. Jokių kitų paslaugų, išskyrus tas, už kurias mokėjo Bendrijai, pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini) metais, nei vėliau neužsakinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu M. S. buvo santuokoje su pareiškėju I. S.. Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). M. S. turėjo du vaikus, suinteresuotais asmenimis šioje byloje dalyvaujančią D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po mirties M. S. paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po M. S. mirties notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad M. S. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Jos mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jos sutuoktinio, pareiškėjo I. S. nuosavybės teisė į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). I. S. nuosavybės teisė į šį Turtą buvo registruota (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po M. S. mirties I. S., būdamas įstatyminis jos įpėdinis – palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės M. S. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis M. S. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad I. S. priėmė savo sutuoktinės M. S. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad M. S. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jos sutuoktinio pareiškėjo I. S. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Turtas. Turtas įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra M. S. ir I. S. esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Turtas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė I. S. ir M. S. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki ir po M. S. mirties pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esantį Turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Į bylą pateikta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kurioje yra Turtas, (duomenys neskelbtini) išduota pažyma Nr. 145 patvirtina, kad už šį Turtą jokios skolos nėra, nuo (duomenys neskelbtini) už Turtą mokesčius mokėjo pareiškėjas I. S. Byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, jame nurodomų aplinkybių nepateikė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad po M. S. mirties mokesčiai už Turtui teikiamas paslaugas būtų išieškomi teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas I. S. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinės M. S. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat M. S. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.