Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Tempus Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LT Metal Partners“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Tempus Trans“, trečiajam asmeniui UAB „ECTL“, dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Tempus Trans“ priešieškinį ieškovui UAB „LT Metal Partners“ dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „LT Metal Partners“ kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Tempus Trans“ 1 271,70 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-18 ieškovas ir atsakovas sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014.09-18-001; 2014-09-29 krovinys buvo pristatytas ieškovo klientui UAB „Ermita“. Krovinio važtaraštyje Nr. 2014-09.29-002 UAB „Emita“ pažymėjo, kad krovinys gautas sugadintas. 2014-12-11 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sugadinto krovinio ir patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau šalims taikiai ginčo išspręsti nepavyko.

Atsakovas UAB „Tempus Trans“ atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas UAB „LT Metal Partners“ priėmė trečiojo asmens UAB „ECTL“ pasitelkto UAB „Tenta Service“ pristatytą krovinį nepareikšdamas jokių pastabų dėl krovinio būklės. Tačiau nepaisant to, kad ieškovas krovinį iš faktinio vežėjo priėmė pagal CMR važtaraštį Nr. 0002187, ieškovas savo ieškinį ir patikslintą ieškinį įrodinėja remdamasis 2014.09.29-002 krovinio važtaraščiu, kuris surašytas ant ieškovo įmonės firminio blanko, atspausdinant kompiuteriu ir įrašant įrašus, kad ieškovas yra krovinio siuntėjas, o krovinį vežėjui perduoda ieškovo pirkimų-pardavimų vadybininkas V. J.. Tačiau šis ieškovo teikiamas teismui važtaraštis, kuriuo ieškovas įrodinėja krovinio sugadinimą, nelaikytinas važtaraščiu CMR konvencijos prasme ir nėra dokumentas, lydėjęs krovinį jį gabenant iš Italijos į Lietuvą, nes kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktos vienkartinės dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutarties Nr. 2014.09.18-001, krovinio siuntėjas buvo Italijos įmonė Elgsteel S.p.a. Todėl krovinio gavėjo pastabų dėl krovinio sugadinimo įrašymas į paties ieškovo krovinio gavėjui UAB „Ermita“ pateiktą važtaraštį Nr. 2014.09.29-002, bei tokių pastabų įrašymas vežėjui dalyvaujant ir vežėjui nepasirašant prie šių pastabų, kelia pagrįstą abejonę, kad krovinys galėjo būti sugadintas (jei tikrai buvo sugadintas) jau po jo pristatymo ieškovui ir po ieškovo krovinio iš faktinio vežėjo priėmimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pastabų į savo vidaus dokumentą įrašymas apie tai, kad krovinys gautas sugadintas ir subraižytas, laikytinas visišku krovinio sugadinimo įrodymu. Prašė atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „ECTL“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Tempus Trans“ nėra kaltas dėl žalos kroviniui atsiradimo, o ieškovo teiginiai dėl krovinio visiško sugadinimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovas tik formaliai nurodo nuostolių sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 7679. Iš tokio patikslinto ieškinio turinio neįmanoma nustatyti konkretaus krovinio sužalojimo pobūdžio bei masto. Jei krovinys ir galėjo būti pažeistas gabenimo metu, tai dėl to yra kaltas ieškovas, neužtikrinęs tinkamo ir saugaus krovinio įpakavimo. Tokiu atveju net ir nustačius, kad krovinys buvo apgadintas transportavimo metu, vežėjas nėra laikytinas atsakingu už padarytus nuostolius, kadangi krovinio siuntėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesilaikė pareigos užtikrinti saugią krovinio pakuotę. Be to, šiuo atveju nėra duomenų, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo ar trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad 2014-08-21 atsakovas ir ieškovas sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį, maršrutu Žarijų g. 2a, Vilnius – Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. Įvykdęs ieškovo pateiktą užsakymą ir suorganizavęs krovinio gabenimą ieškovo nurodytu maršrutu ir pristatęs krovinį krovinio gavėjui bei negavęs iš ieškovo jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės, atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėjimui 2014-09-12 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 140912-04 – 84,70 Lt (24,53 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-12. Taip pat 2014-09-04 atsakovas ir ieškovas sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį, maršrutu Vokietija – Lieuva. Įvykdęs ieškovo pateiktą užsakymą ir suorganizavęs krovinio gabenimą ieškovo nurodytu maršrutu ir pristatęs krovinį krovinio gavėjui bei negavęs iš ieškovo jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės, atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėjimui 2014-09-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 140916-08 – 271,04 Lt (78,50 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-16. Taip pat 2014-09-18 atsakovas ir ieškovas sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014.09.18-001, maršrutu Italija – Lietuva. Įvykdęs ieškovo pateiktą užsakymą ir suorganizavęs krovinio gabenimą ieškovo nurodytu maršrutu ir pristatęs krovinį krovinio gavėjui, atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėjimui 2014-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 141001-04 – 1 875,50 Lt (543,18 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-31. Nepaisant to, kad dėl pastarojo vežimo tarp šalių kilo ginčas, atsakovas laikosi nuomonės, kad nėra kaltas dėl žalos kroviniui atsiradimo. Iš viso atsakovas ieškovui pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras suteikė paslaugų už 646,21 Eur. Tačiau nors ieškovui suėjo aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai, ir jis buvo raginamas atsiskaityti, ieškovas iki šiol nėra atsiskaitęs su atsakovu, nesiūlė ir nesiūlo likusios skolos sumokėjimo dalimis grafiko ar kitų atsiskaitymo būdų. Prašo priteisti iš ieškovo UAB „LT Metal Partners“ 646,21 Eur skolą, 5 proc. palūkanas dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas neatliko savo pareigos pristatyti krovinį ieškovo nurodytam gavėjui UAB „Ermita“ tokios pačios būklės, kokios jis jam buvo perduotas. Dėl šios priežasties ieškovas nesutinka su atsakovo reikalavimu sumokėti už atliktą paslaugą, kuri buvo nekokybiška ir sukėlė materialius padarinius ieškovui. Atsakovas kaip vežėjas tarp šalių pasirašyta vienkartine daline/rinktine krovinių pervežimo sutartimi 2014.09.18-001 prisiėmė visą atsakomybę už teisingą krovinio pakrovimą transporto priemonėje, kas būtent ir turėjo užtikrinti tinkamą efektyvų transportavimą ir jo pristatymą. Būtent dėl atsakovo kaltės, jo neapdairaus ir nerūpestingo krovinio gabenimo, gavėjui buvo pristatyti pažeisti ir nekobiški chromo strypai, o tai sąlygojo nuostolių atsiradimą ieškovui. Ieškovas nesutinka su atsakovo reikalavimu apmokėti 2014-09-12 ir 2014-09-16 PVM sąskaitas-faktūras tol, kol ieškovas neatlygins žalos dėl pažeistų chromo strypų. Taip pat atsakovo reikalaujamos 5 proc. metinės palūkanos nuo sumos, skirtos kompensacijai, ieškovo atžvilgiu yra nepagrįstos. Kadangi atsakovas prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad ieškovas pavėlavo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras Nr. TT 140912-04, Nr. TT 140916-08 ir Nr. TT 141001-04, todėl CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi jis negali remtis ir ši nuostata negali būti taikoma jo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, civ. bylos Nr. 3K-3-92/2011).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 1 168,67 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-23 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 753,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių susiklosčiusiems santykiams turi būti taikoma Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Nustatyta, kad šalys susitarė, jog transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas už teisingą krovinio pakrovimą ir išdėstymą transporto priekaboje. Nagrinėjamos bylos atveju vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį, jokių pastabų dėl netinkamos krovinio ir jo pakuotės išorinės būklės CMR važtaraštyje nenurodė, todėl konstatuotina, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama, atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 8 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad vežėjas tinkamai, kaip įprasta, rūpinosi kroviniu, tad priėmus krovinį kaip tinkamą vežti be pastabų, vežėjas atsako už jo išsaugojimą ir pristatymą gavėjui tokios būklės, kokios jis pateiktas. Be to, chromo strypų sugadinimai, iškart pamatyti gavėjo, aiškiai galėjo būti matomi bet kuriam asmeniui. Teismas nurodė, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ar visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi (CMR konvencijos 3 str.), taigi šiuo atveju pagrindai atleisti vežėją nuo atsakomybės neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sugadinto krovinio vertė krovinio paėmimo metu buvo 1 271,70 Eur, duomenų apie kitokią krovinio vertę nepateikta, todėl atsakovo argumentus dėl tikrosios krovinio vertės neaiškumo atmetė kaip nepagrįstus, nes krovinio vertė yra laikytina pakankamai įrodyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 7679 ir ieškovo mokėjimo nurodymais.

Nustatyta, kad atsakovas turi piniginių reikalavimų ieškovui dėl suteiktų pervežimo paslaugų, į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 646,21 Eur pagrindinės skolos. Ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo suteiktų paslaugų, tačiau atsisakė apmokėti 2014-08-12 ir 2014-09-16 PVM sąskaitas faktūras tol, kol atsakovas neatlygins žalos dėl pažeistų chromo strypų, be to, prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos nuo sumos, skirtos kompensacijai, ieškovo nuomone, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl to, jog atsakovas tinkamai įvykdė 2014-08-21 ir 2014-09-04 transportavimo sutartis nėra, todėl iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteista skola pagal 2014-09-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TT 140912-04 – 84,70 Lt (24,53 Eur) ir 2014-09-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 140916-08 – 271,04 Lt (78,50 Eur) sumai. Teismas sprendė, jog pagal 2014-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 141001-04 – 1 875,50 Lt (543,18 Eur) skola negali būti priteisiama, nes atsakovas pripažintas atsakingu dėl netinkamo pervežimo paslaugų priteisimo ir atsakovui atsiradusių nuostolių pagal 2014-09-18 sutartį, todėl priešieškinis tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovui priteistina 103,03 Eur suma pagal tinkamai įvykdytas pervežimo sutartis. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo procesinių palūkanų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinį tenkinęs visiškai ir priteisęs jam iš atsakovo 1 271,70 Eur dydžio nuostolius, atsakovo priešieškinį tenkinęs iš dalies ir priteisęs jam iš ieškovo 103,03 Eur dydžio skolą, likusioje dalyje priešieškinį atmetė, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. piniginiai, taip pat esant ieškovo atstovo prašymui dėl įskaitymo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei ekonomiškumo principais (CK 1.5 str., CPK 7 str. 1 d.), taikė šalims priteistų sumų įskaitymą bei ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 168,67 Eur. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 168,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bhei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Tempus Trans“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinio dėl skolos priteisimo dalį dėl 543,18 Eur skolos priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą ribas bei kompensacijos už sugadintą krovinį apskaičiavimo tvarką, netinkamai taikant CMR konvencijos normas bei prieštaraujantis minėtais klausimais suformuotai teismų praktikai. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, kadangi priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas savo sprendime, ginčo krovinys buvo pasikrautas ne Via Marziana 21, Parona Lomellina, Italia, o Quinzano 81, Castelmella (Brescia), įmonėje Elgsteel S.p.a. Taip pat adresu Quinzano 81, Castelmella (Brescia) buvo pakrauti ne chromuoti strypai, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, o vienas 800 kg svorio strypas. Pažymi, jog apie tai, kad užsakoma gabenti chromuotas strypas, krovinio pervežimo sutartyje nurodyta nebuvo, kaip nebuvo nurodyta ir tai, kaip ypatingai ir kruopščiai turi būti supakuotas minėtasis krovinys ar kad jis apskritai turi būti supakuotas, t. y. ieškovui užsakant 800 kg svorio strypo gabenimą atsakovui nebuvo nurodyta jokių ypatingų užsakyto gabenti krovinio pakrovimo, tvirtinimo ar gabenimo sąlygų. Pabrėžė, jog tik krovinio siuntėjas gali žinoti, kaip tinkamai turi būti supakuotas krovinys, kad jis būtų parengtas saugiam gabenimui, todėl tinkamas krovinio supakavimas yra siuntėjo, o ne vežėjo pareiga. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo atstovės bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų, kad krovinio siuntėjo Elg Steel S.p.A. ieškovui 2014-09-26 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 7679 grafose „Pakuotė“ nenurodyta jokių duomenų apie pakuotę, t. y. kokia bus prekės pakuotė ir ar apskritai prekė bus supakuota, kaip ir grafose „Transportas“ nenurodyta jokių duomenų apie tai, kas rūpinsis transporto paslaugomis gabenant užsakytą prekę – strypą. Ieškovas šioje byloje jokių neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodinėjo, o kaip galimą krovinio sugadinimo priežastį nurodė tik pakuotės nebuvimą, už ką atsakovas, kaip vežėjas, nėra atsakingas. Apelianto nuomone, teisiškai nepagrįsti pirmos instancijos teismo sprendimo argumentai, kad įrodyta ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie krovinio vertę jo priėmimo vežti metu, o ieškovo į bylą pateikta 2015-09-26 PVM sąskaita-faktūra Nr. 7679 nepatvirtina fakto, kad krovinio – chromuoto strypo kaina jo paėmimo vežti metu buvo tokia, kokia nurodyta minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje, t. y. 1 271,70 Eur. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuostolių už

sugadintą krovinį skaičiavimas neatitinka CMR konvencijos 23 str. ir 25 str. nuostatų, yra neteisėtas bei prieštarauja aukštesnės instancijos teismų suformuotai teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, kadangi asmuo, reikalaudamas nuostolių atlyginimo tiek dėl krovinio dalies sugadinimo, tiek dėl nepataisomo krovinio sugadinimo, visais atvejais privalo pagrįsti ir įrodyti krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti bei įrodyti sugadinto krovinio vertę, todėl pirmos instancijos teismas neturėdamas įrodymų apie krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, bei neturėdamas sugadinto krovinio vertės ir negalėdamas apskaičiuoti krovinio nuvertėjimo, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl 1 271,70 Eur nuostolių priteisimo. Pažymi, jog turto sugadinimo atveju turi būti atlyginama patirta žala, kuri pasireiškia šio turto vertės sumažėjimu, o šiuo atveju teismui nusprendus, jog į likutinę daikto vertę atsižvelgti nereikėtų, tai sudarė sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pabrėžia, jog tikrasis krovinio nuvertėjimas dėl sugadinimo byloje nebuvo nustatytas jokiais įrodymais. Apeliantas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovas ir atsakovas 2014-09-18 sudarė Vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014.09.18-01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo organizuoti dviejų krovinių pasikrovimą ir pervežimą iš Italijos į Lietuvą ir kad būtent už dviejų krovinių gabenimą ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 448,91 Eur (1 550,00 Lt + PVM) užmokestį. Ieškovas byloje neginčijo, kad krovinys – 780,00 kg vamzdžių, kurie pasikrauti adresu Via Marziana 21, Parona Lomellina, Italia, buvo atgabenti ir priimti ieškovo be jokių pretenzijų, todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, kad atsakovui visiškai nepriklauso užmokestis už vežimą, pagal kurį buvo išrašyta atsakovo sąskaita ieškovui, t. y. PVM sąskaita-faktūra Nr. TT 141001-04. Todėl atsakovas, net jei ir būtų pripažinta jo atsakomybė dėl vieno iš dviejų gabentų krovinių sugadinimo, turi teisę reikalauti atlyginti jam už krovinio pervežimą proporcingai nuostolių dydžiui.

Ieškovas UAB „LT Metal Partners“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, neva teismas nurodė klaidingą sugadinto krovinio pakrovimo vietą, tačiau pažymėtina, kad tokie apelianto teiginiai neturi pagrindo, kadangi iš Vienkartinės dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutarties 2014.09.18-001 matyti, kad krovinys susidėjo iš dviejų dalių – vamzdžių, kurių svoris 780 kg, pakrautų/įsigytų bendrovėje Sicam SPA, adresas 27020 Via Marziana 21, Parona Lomellina, Italija ir strypo, kurio svoris 800 kg, pakrauto/įsigyto bendrovėje Elgsteel S.p.a, adresas 25030 via Quinzano 81, Castelmella (Brescia), būtent teismas ir nurodo šią informaciją sprendimo 4-5 lape, o žodžio „strypas“ pavartojimas daugiskaitos forma „strypai“ visiškai nekeičia esmės. Sprendime aiškiai nurodoma, kad sugadintas krovinys, kuriam išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 7679 – būtent bendrovės Elgsteel S.p.a sąskaita. Apeliantas nurodo, kad nebuvo nurodyta jokių ypatingų užsakyto gabenti krovinio pakrovimo, tvirtinimo ar gabenimo sąlygų, teigia, kad neva ieškovas turėjo pasirūpinti prekės pakuote, tačiau pažymima, kad pervežimo sutartyje buvo numatyta vežėjo atsakomybė už teisingą krovinio pakrovimą ir išdėstymą transporto priemonės priekaboje. Apelianto teiginiai, jog nebuvo jokių duomenų apie pakuotę ir kt. teisiškai nereikšmingi ir visiškai nekeičia nustatytų aplinkybių bei neatleidžia vežėjo nuo tinkamo pareigų vykdymo, o būtent visu krovinio gabenimo metu, įskaitant pakrovimą, rūpintis kroviniu. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas pateikia tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir jomis įrodinėja, neva ieškovas krovinį priėmė nepateikdamas jokių pastabų CMR važtaraštyje. Pirma, CMR važtaraštis Nr. 0002187, kurį pateikė atsakovas, skirtas kroviniui, kurį gabeno iš bendrovės Sicam SPA, t. y. dėl kurio atsakovas pasisako nurodydamas į teismo Sprendimą. Šiame CMR važtaraštyje yra nurodytas tik vienintelis krovinys, sveriantis 717 kg, ir tas pats, kuris nurodytas Vienkartinė dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutarties 2014.09.18-001 Pakrovimas Nr. 1. Antra, atsakovas nepateikė krovinio, paimto vežti iš bendrovės Elgsteel S.p.a, CMR važtaraščio, kuriame būtų patvirtinimas, jog krovinys iš viso buvo pristatytas gavėjui, t. y. atsakovas nuslėpė pagrindinį krovinio vežimo dokumentą ir tai padarė pristatymo metu nustačius krovinio sugadinimą – vairuotojas atsisakė pateikti CMR važtaraštį atitinkamų įrašų padarymui, dėl šios priežasties įrašai apie krovinio – chromuoto strypo sugadinimą buvo padaryti Krovinio važtaraštyje Nr.2014.09.29-002. Ieškovas negalėjo padaryti įrašų į CMR važtaraštį, kuris jam nebuvo pateiktas. Svarbu ir tai, kad atsakovas neturi jokių įrodymų apie krovinio, paimto iš bendrovės Elgsteel S.p.a pristatymą krovinio gavėjui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sugadinto krovinio vertė įrodyta pateiktais PVM sąskaita-faktūra bei apmokėjimo dokumentais, ir apeliantas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie vertės neatitikimą pagrįsti, t. y. neįrodė, kad vertė gali būti (buvo) kitokia vertinant „biržos kainas, o jei tokių nėra – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę“. Teismas pagrįstai sprendė, kad krovinys prarado vertę - ieškovas buvo priverstas užsakyti ir pristatyti klientui naują sveiką chromuotą strypą. Pažymi, jog padengimas chromu lemia specialias strypo savybes, todėl bet koks pažeidimas lemia vertės ir funkcijos, dėl kurios strypas buvo įsigytas, praradimą. Nesant galimybės strypo panaudoti pagal numatytą paskirtį, kurią lemia specialus padengimas chromu, lemia visišką vertės praradimą. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų ir pagrindimo teiginiams, kad sugadintas strypas gali būti panaudotas kitiems tikslams, o reikalavimai dėl pilno pervežimo kainos atlyginimo nepagrįsti, kadangi vežėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų ir padarė esminį sutarties pažeidimą – pilnai sugadino gabentą krovinį – chromuotą strypą. Ieškovas dėl atsakovo pažeidimo buvo priverstas iš naujo užsakinėti prekę – chromuotą strypą trečiajam asmeniui UAB „Ermita“, taip pat užsakinėti pervežimo paslaugas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo pilnai atlyginti ieškovo išlaidas, susijusias su sugadinto krovinio pristatymu ir šioje dalyje pagrįstai netenkino priešieškinio.

Trečiasis asmuo UAB „ECTL“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvenciją. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys 2014-08-21 sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį, maršrutu Žarijų g. 2a, Vilnius – Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r.; už suteiktą paslaugą atsakovas išrašė ir pateikė apmokėjimui 2014-09-12 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 140912-04 – 84,70 Lt (24,53 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-12. Taip pat 2014-09-04 atsakovas ir ieškovas sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį, maršrutu Vokietija – Lietuva; už suteiktas paslaugas atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėjimui 2014-09-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 140916-08 – 271,04 Lt (78,50 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-16. 2014-09-18 šalys sudarė vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014.09.18-001, maršrutu Italija – Lietuva; už suteiktas paslaugas atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui apmokėjimui 2014-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TT 141001-04 – 1 875,50 Lt (543,18 Eur) sumai, apmokėjimo terminas iki 2014-10-31. Krovinys pagal vienkartinę dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014.09.18-001 2014-09-29 buvo pristatytas ieškovo klientui UAB „Ermita“, kurio darbuotojas Krovinio važtaraštyje Nr. 2014-09.29-002 pažymėjo, kad krovinys gautas pažeistas, naudojimui netinkamas, visas sudaužytas ir subraižytas, be įpakavimo uždangalo.

CK 6.808 str. 1 d., apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas – nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodyti ypatingos rizikos faktoriai, šalinantys vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą arba sugadinimą, tame tarpe ir b punkte numatyta aplinkybė kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Vežėjas pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad visos vežėjo pastabos apie krovinio išorinę būklę ir pakuotę turi būti motyvuotai pagrįstos, glaustai išdėstytos – vežėjas negali apsiriboti tik atskirų defektų nurodymu, bet privalo aprašyti tai, kokiu būdu jis aptiko defektus, bei motyvuoti savo pastabas. Ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).

Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktą, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas taip pat nustato, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą, svarbu yra atsižvelgti ne tik į CMR konvencijos nuostatas, bet ir į šalių sudarytos sutarties nuostatas. Byloje nustatyta, kad vienkartine dalinio/rinktinio krovinio pervežimo sutartimi 2014.09.18-001 šalių buvo susitarta dėl metalo vamzdžių pervežimo, krovinys susidėjo iš dviejų dalių – vamzdžių, kurių svoris 780 kg, pakrautų/įsigytų bendrovėje Sicam SPA, adresu Via Marziana 21, Parona Lomellina, Italija, ir strypo, kurio svoris 800 kg, pakrauto/įsigyto bendrovėje Elgsteel S. p. a., adresu Quinzano 81, Castelmella (Brescia). Pastarojo krovinio gavėjui UAB „Ermita“ krovinys buvo pristatytas pažeistas. Ginčo šalių sudarytos sutarties 1 punkte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas už teisingą krovinio pakrovimą ir išdėstymą transporto priemonės priekaboje, o jei nebus vykdomi aukščiau išvardinti reikalavimai, sutarties vykdytojas (vežėjas) atsakys už krovinio sugadinimą jo transportavimo metu. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, esant nepaneigtiems įrodymams, kad krovinys buvo gabentas nesupakuotas, nepagrįstai neįvertino, ar tokios aplinkybės yra ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo, todėl netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, yra nuginčijama, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę įrodyti, kad yra priešingai negu preziumuojama įstatymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad krovinys buvo sugadintas jo priėmimo vežti metu, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio pakuotės netinkamumą ar jos nebuvimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog krovinys buvo priimtas vežti tinkamos būklės (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalis). Pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. b p., pakuotės netinkamumą, kaip galimą nuostolių atsiradimo priežastį, privalo įrodyti vežėjas, tačiau kaip jau buvo nurodyta, atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio pakuotės netinkamumą, į bylą nepateikė, tinkamo krovinio perdavimo vežėjui faktas byloje nenuneigtas, tinkamo krovinio perdavimo gavėjui faktas – nepatvirtintas, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys galėjo būti sugadintas jau po jo perėmimo iš vežėjo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad šiuo atveju pagrindai atleisti vežėją nuo atsakomybės neįrodyti (CMR konvencijos 18 str. 2 d., 17 str. 4 d. b p.) ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu ir šalims tenkančia įrodinėjimo pareiga, turėjo pagrindo spręsti, kad žala kroviniui buvo padaryta būtent pervežimo metu.

Vadovaujantis CMR konvencijos 25 str. 1 d. nuostatomis, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 str. 1, 2, 4 p. nuostatomis, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys. Pagal CMR konvencijos 23 str. 1, 2, 4 p., kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo paimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įrodyta ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu, kadangi, apelianto nuomone, ieškovo į bylą pateikta 2015-09-26 PVM sąskaita-faktūra Nr. 7679 nepatvirtina fakto, jog krovinio – chromuoto strypo kaina jo paėmimo vežti metu buvo tokia, kokia nurodyta minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje, t. y. 1 271,70 Eur. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovo klientui užsakytas chromo strypas buvo pristatytas pažeistas; byloje nėra ginčo dėl to, kad padengimas chromu lemia specialias strypo savybes, todėl bet koks pažeidimas – chromo sluoksnio, sudarančio 25 +/- 5 mikronus, lemia vertės ir funkcijos, dėl kurios strypas buvo įsigytas, praradimą. Ieškovas reikalavimą priteisti patirtus nuostolius reiškia pagal strypo įsigijimo kainą, kurią grindžia į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 7679 ir mokėjimo nurodymais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog krovinio vertė laikytina pakankamai įrodyta, kadangi ieškovas prašo priteisti tik už sugadintą strypą patirtus nuostolius, ribojamus CMR konvencijoje nustatytu dydžiu, be to, duomenų apie kitokią krovinio vertę nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad ginčo strypas gavėjo UAB „Ermita“ yra grąžintas ieškovui UAB „LT Metal Partners“ ir saugomas sandėlyje, tačiau atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškęs prašymo skirti byloje ekspertizę, taip pat nėra pateikęs jokių savo teiginius apie strypo sužalojimo aplinkybes ar strypo vertę patvirtinančių ar paneigiančių specialistų išvadų.

Apeliantas taip pat teigia, jog krovinio gavėjo pastabų dėl krovinio sugadinimo įrašymas į paties ieškovo krovinio gavėjui UAB „Ermita“ pateiktą važtaraštį Nr. 2014.09.29-002, bei tokių pastabų įrašymas vežėjui nedalyvaujant ir vežėjui nepasirašant prie šių pastabų, kelia pagrįstą abejonę, kad krovinys galėjo būti sugadintas jau po jo pristatymo ieškovui ir po ieškovo krovinio iš faktinio vežėjo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip neįrodytus ir todėl nepagrįstus, kadangi, kaip jau buvo minėta, ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovo teigimu, vairuotojas atsisakė pateikti CMR važtaraštį atitinkamų įrašų padarymui, dėl šios priežasties įrašai apie krovinio sugadinimą buvo padaryti Krovinio važtaraštyje Nr. 2014.09.29-002. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei, pareikalavus pirmosios instancijos teismui, faktinis vežėjas UAB „Ermita“, nepateikė teismui ginčo krovinio CMR važtaraščio, iš kurio būtų galima matyti, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal 2014-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TT 141001-04 skola negali būti priteisiama, kadangi atsakovas pripažintas atsakingu dėl netinkamo pervežimo paslaugų suteikimo ir atsakovui atsiradusių nuostolių pagal 2014-09-18 sutartį. Apeliantas nurodė, kad jis įsipareigojo organizuoti dviejų krovinių pasikrovimą ir pervežimą iš Italijos į Lietuvą, todėl atsakovas, net jei ir būtų pripažinta jo atsakomybė dėl vieno iš dviejų gabentų krovinių sugadinimo, turi teisę reikalauti atlyginti jam už krovinio pervežimą proporcingai nuostolių dydžiui. Byloje konstatuota, kad gavėjui gavus sugadintą prekę, ieškovui teko iš naujo užsakyti prekę, taigi, teko užsakyti ir pervežimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio šioje dalyje. Be to, pažymėtina, jog nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nėra nurodęs konkrečios, pagrįstai apskaičiuotos sumos dydžio, kuri, apelianto nuomone, turėtų būti jam priteistina už dalies krovinio pristatymą. Kaip jau buvo nurodyta, ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai nustačius bylos aplinkybes, kadangi priešingai nei nurodoma sprendime, ginčo krovinys buvo pasikrautas ne Via Marziana 21, Parona Lomellina, Italia, o Quinzano 81, Castelmella (Brescia), įmonėje Elgsteel S. p. a., be to, buvo pakrauti ne chromuoti strypai, o vienas, 800 kg svorio, strypas. Tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą ginčo strypo pakrovimo vietą ir vietoje žodžio „strypas“ pavartojo žodį daugiskaitos forma „strypai“, nesudaro pagrindo išvadai daryti, jog sprendimas priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tai nekeičia priimto sprendimo esmės.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė nei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą.