- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-49-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05131-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento – 2017 m. spalio 20 d.; patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2014 m. spalio 23 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo 579,24 Eur (2000 Lt) avansą ir atsakovas už 34 754,40 Eur (120 000 Lt) pardavė ieškovei 2 kambarių butą su rūsiu, buto bendras plotas 47,27 kv. m, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad jos pagrindu ieškovei nuo 2010 m. spalio 23 d. perėjo nuosavybės teisė į 2 kambarių butą su rūsiu, 47.27 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti nuosavybės teisė arba kitaip suvaržyti teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas priimtas šioje byloje. Prašymo pagrindas:
3. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019 nuspręsta iškeldinti ieškovę su šeimos nariais iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Procesas byloje atnaujintas nebuvo, sprendimas įsiteisėjo. Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. gavo antstolės 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išsikeldinimo iš ginčo buto iki 2022 m. gegužės 18 d., priešingu atveju, iškeldinimas bus vykdomas priverstine tvarka. 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nustatė priverstinio iškeldinimo datą – 2022 m. spalio 27 d. 11 val. Ieškovė mano, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudžiant atsakovei realizuoti arba kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ieškovė su šeimos nariais privalo išsikelti iš buto iki 2022 m. spalio 27 d., o posėdis byloje paskirtas 2022 m. lapkričio 24 d. Nurodo, kad po ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimo, atsakovui nebeliks jokių kliūčių ginčo turtą parduoti, arba kitokiu būdu suvaržyti valdymo teisę, nes ieškovė neturi galimybės bei teisinių pagrindų šį procesą kontroliuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje reikalavimai yra suformuluoti aiškiai, nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių preliminariai pagrįsti atsakovės nesąžiningumą, tai yra, kad ji, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo, ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, ketindama perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu, todėl ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atsakovei uždraudžiant perleisti butą iki tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas priimtas šioje byloje. Teigia, kad viešai skelbiamais duomenimis atsakovė užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, jos trumpalaikis turtas palyginus su 2021 metais sumažėjo, o bendrovės būklė yra artima nemokumo būsenai.
6.2. Apeliantė nurodo, kad esant prastai bendrovės padėčiai atsakovė gali butą perleisti, lėšas panaudoti bendrovės veiklos plėtrai ar atsiskaitymui su kreditoriais. Mano, kad šiuo atveju atsakovės turtinė padėtis, veiklos pobūdis lemia, kad atsakovė gali ginčo butą realizuoti ir tokiu būdu užkirsti kelia būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad tokie atsakovės veiksmai gali iš esmės pažeisti apeliantės teisės ir sutrukdyti jai grąžinti perleistą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jog atsakovės turtinė padėtis yra prasta, ji gali ginčo turtą – butą parduoti, dėl ko teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Teigia, kad atsakovė pardavusi butą, lėšas gali panaudoti bendrovės plėtrai ar atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
10. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
11. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad apeliantės pareikšto procesinio dokumento forma ir turinys (patikslinto ieškinio) neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad apeliantė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovė išsamiai išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
12. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai ieškiniu keliamas klausimas dėl tam tikro turto pripažinimo asmenine šalies nuosavybe (turto rėžimo), kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra šiuo atveju (nutarties 1 punktas), vertinama, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas.
14. Nagrinėjamoje byloje draudimo perleisti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą, poreikį suponuoja pats patikslinto ieškinio dalykas – 1) reikalavimas patvirtinti šalių sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį; 2) reikalavimas pripažinti, kad ieškovei nuo 2010 m. spalio 23 d. perėjo nuosavybės teisė į 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkirstų kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomu apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013). Dėl to aplinkybė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ketina perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio šioje byloje.
16. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į pareikštų reikalavimų pobūdį, ginčo dalyką, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės – padarant įrašą viešame registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo, tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Remdamasis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis teisinėmis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas nutaria apeliantės atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant nustatytoms 9-16 punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.