Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios N. M. (N. M.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo N. M. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., ir jai paskirta 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda su kontrabandos daiktų 860 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, automobilio ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimo Nr. MAA1630168 konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., baudos sumokėjimas išdėstytas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 416,66 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nubausta pagal ATPK 210 str. 1 d. už tai, kad ji 2014 m. gegužės 29 d., 6 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodama automobiliu ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi automobilio slėptuvėse, per valstybės sieną gabeno 860 pakelių cigarečių (17200 vnt. cigarečių „Minsk Capital“), pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 7146,60 Lt.

Nubaustosios N. M. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimą dalyje dėl automobilio konfiskavimo panaikinti, o dalyje dėl baudos paskyrimo pakeisti ir paskirti mažesnę baudą. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. N. M. prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, yra ištekėjusi, viena augina sūnų, kuris šiuo metu nedirba ir mokosi aukštojoje mokykloje. Pažeidimą nubaustoji padarė dėl sunkios materialinės padėties, be to, pirmą kartą. Visos šios aplinkybės vertintinos kaip lengvinančios aplinkybės. Analogiškoje byloje Nr. A.2.11.-1418-298/2014 tą pačią dieną nagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teisme teismas gailėjimasis ir prisipažinimas buvo laikomos lengvinančiomis aplinkybėmis ir paskirta tik 5000 Lt bauda.

Skunde nurodoma, kad automobilio konfiskavimas yra per griežta priemonė, kuri labai neigiamai paveiks N. M. gyvenimą.

Nors teismas automobilio konfiskavimą motyvavo tuo, kad jame buvo įrengtos slėptuvės, su tuo negalima sutikti, nes cigaretės buvo paslėptos natūraliose ertmėse, t.y. ertmėse tarp sparno ir posparnio bei automobilio salone už daiktadėžės. Jokie pakeitimai automobilio konstrukcijoje nebuvo padaryti, todėl negalima teigti, kad automobilis buvo pritaikytas kontrabandos gabenimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas paskyrė N. M. 10 000 Lt baudą su kontrabandos daiktų 860 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, automobilio ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. MAA1630168 konfiskavimu.

Kaip matyti iš skundo turinio, nubaustosios atstovas advokatas M. Paukštė ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimą ir paskirtos baudos dydį.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 1 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 str., iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. M. gabentos cigaretės rastos jokioms prekėms gabenti neskirtose vietose įrengtose specialiose slėptuvėse, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (860 pakelių cigarečių) pažeidėja nebūtų galėjusi. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėja būtų sugebėjusi fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar ji būtų galėjusi tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). N. M. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno jas, slėpimui panaudodama automobilio ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ertmes, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad transporto priemonėje nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtą aplinkybę įvertino tinkamai.

Kaip minėta, ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. M. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. N. M. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Tai vertintina kaip proporcinga priemonė siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto jam gabenti būtina transporto priemonė. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje. Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo transporto priemonę ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisingas, jam skirta administracinė nuobauda teismas paskyrė per griežtą bausmę. N. M. prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, yra ištekėjusi, viena augina sūnų, kuris šiuo metu nedirba ir mokosi aukštojoje mokykloje. Pažeidimą nubaustoji padarė dėl sunkios materialinės padėties, be to, pirmą kartą. Analogiškoje byloje Nr. A.2.11.-1418-298/2014 tą pačią dieną nagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teisme teismas gailėjimasis ir prisipažinimas buvo laikomos lengvinančiomis aplinkybėmis ir paskirta tik 5000 Lt bauda.

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas N. M. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir gailisi to, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, labai didelį kontrabanda gabentų prekių kiekį (860 pakelių) ir vertę (7146,60 Lt). Teismas taip pat atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę ir turtinę padėtį, kad ji nedirba, yra susituokusi, Lietuvoje administracine tvarka nebausta, todėl pagrįstai jai paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą piniginę nuobaudą, su kontrabandos daiktų ir jiems gabenti panaudotos transporto priemonės konfiskavimu.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. N. M. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Nagrinėjamu atveju sankcijose numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams.

Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad N. M. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nubaustosios N. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.