- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- II-483-961/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00416-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- J. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo 2024 m. sausio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24230249385).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. sausio 19 d. 10.14 val., per e-Policija buvo gautas J. G. pranešimas apie tai, kad 2024 m. sausio 16 d. apie 19.00 val. jam vairuojant automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Ukmergės gatve (pagrindiniu keliu) iš šalutinio kelio ties Ukmergės g. 425 (automobilių centras „Mototoja“), neatsižvelgdamas, kad išvažiuoja iš šalutinio kelio ir nepristabdydamas, priešais pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę išvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo ir galimų automobilyje buvusių dviejų mažamečių vaikų sužalojimo. Kadangi buvo slidu, o prie automobilio prikabinta priekaba, ant kurios buvo pakrautas keturratis, pareiškėjui staigiai stabdant priekaba pasisuko, kartu nublokšdama jo automobilį. Po eismo įvykio abu automobiliai užblokavo visas tris eismo juostas Ukmergės gatvėje. „Toyota Prius“ vairavęs asmuo pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tad nenorėdami trukdyti kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo kelyje, sutarė patraukti automobilius ir pildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau nuvažiavus į degalinę „Emsi“ pildyti deklaracijos, „Toyotos“ vairuotojas, pakalbėjęs telefonu su jo vairuojamo automobilio „Toyota“ savininku, ėmė neigti kaltę. Kadangi automobilyje pareiškėjo laukė du išsigandę mažamečiai vaikai, pats buvo patyręs šoką, nusprendė važiuoti namo ir nekviesti policijos. Tačiau kitą dieną apžiūrėjęs vairuotą automobilį, pamatė, kad stabdymo metu užsisukusi priekaba apgadino vairuotojo pusės galinį bamperį, taip pat nuo priekabos svorio pasisukus pačiam automobiliui, šis trenkėsi į kelio atitvarus, ko pasėkoje apgadintas vairuotojo pusės priekinis buferis. 2024 m. sausio 19 d. susisiekus su automobilio savininku, pastarasis atsisakė padėti. Neigė eismo įvykį. Prašo nustatyti eismo įvykio kaltininką ir įpareigoti jį atlyginti žalą (b. l. 12-15).
Gauto pranešimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 24230249385.
2024 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime be aukščiau aprašytų aplinkybių nurodyta, kad iškvietus automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją D. K. (D. K.), šis paaiškino, kad 2024 m. sausio 16 d. apie 19.00 val. jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio Nesvyžiaus g. į Ukmergės g. niekam kelio nepakirto, važiavo tvarkingai, tačiau šalia pravažiuojantis automobilis „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susimėtė ir suskersavo, tada D. K. pasiūlė „VW“ automobilio vairuotojui į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus ir išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau „VW“ vairuotojas atsisakė ir išvažiavo be pretenzijų. Eismo įvykį mačiusių pašalinių liudininkų nebuvo, įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Automobilių vairuotojų paaiškinimai skiriasi ir prieštarauja vieni kitiems. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, Institucija neturi pagrindo kurio nors vieno dalyvio parodymus vertinti kaip teisingesnius. Administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, kadangi nepakanka duomenų, kad kažkas iš dalyvių pažeidė konkretų kelių eismo taisyklių punktą. Padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (nusižengimas neturi kaltės elemento). Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ATPK 565¹ (teismo pastaba: nutarime klaidingai nurodoma – 565) straipsnio 1 dalies l punktu. Žalos atlyginimo klausimą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka (b. l. 8-10).
Šalies argumentai
J. G. pateikė skundą dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuriame nurodė, kad policijos tyrėjai apklausė kaltininką ir priėmė sprendimą nutraukti tyrimą remdamiesi tik šio parodymais. Kaltininkas teigė, neva jis iš šalutinio kelio išvažiavo tvarkingai ir pareiškėjo automobilis šiaip sau suskersavo. Policija nevertino, kad jo sprendimas staigiai stabdyti važiuojant aplinkkeliu su prikabinta priekaba ir kroviniu prieštarauja elementariai logikai. Tai buvo daroma tam, kad išvengtų avarinės situacijos, kas vis tiek ir nutiko. „Toyota prius“ vairuotojas iššoko iš šalutinio kelio ir iškart nėrė į trečią eismo juostą, link apsisukimo į Tarandę, pakirsdamas pareiškėją, važiuojantį pagrindiniu keliu. Šių jo veiksmų pasėkoje ir įvyko autoįvykis. Koks vairuotojo atvykimo tikslas, galima pasitikrinti jų programėlėje. Be to, skambinusiam pareigūnui pareiškėjas buvo nurodęs, kad autoįvykio metu, kaip paaiškėjo, paskui jį važiavo kaimynas R. K., kuris po įvykio paskambino pasiteirauti, ar nereikia pagalbos. Apie tai informavo skambinusį pareigūną. Tai patvirtinti gali pateikdamas mobilaus ryšio operatoriaus teikiamų paslaugų išklotinę. Policijos pareigūnai gali patikrinti, kur buvo pareiškėjui skambinęs abonentas skambučio metu. Šis įvykį matęs asmuo apklaustas taip ir nebuvo. Atsižvelgta buvo tik į įtariamojo žodžius, kad jiedu neva išsiskirstė neturėdami priekaištų. Dėl šoko ir išsigandusių verkiančių vaikų automobilyje nepagalvojo vairuotojui nebesutinkant su kalte iškviesti policiją ir nuvažiavo namo, vietoje neapžiūrėjęs apgadinimų. Kitą dieną pamatęs, kad įvykio metu vairuojamas automobilis vis tik buvo apgadintas, ėmėsi veiksmų – bandė susisiekti su automobilio „Toyota Prius“ savininku, tada rašė pareiškimą policijai. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti tyrimą dėl autoįvykio, kurio metu jis nukentėjo (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. į policiją kreipėsi tik po trijų dienų. J. G. nurodo, kad neva avarinę situaciją sukėlė „Toyota“ vairuotojas, tačiau pastarasis neigia šią aplinkybę, be to nurodo, kad siūlė kviesti policiją į įvykio vietą, tačiau pats „VW Transporter“ vairuotojas atsisakė ir išvažiavo. Prie bylos pridėtos nuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuotas automobilis „VW Transporter“ su priekaba, stovintis skersai Ukmergės g. Vienoje nuotraukoje matomas ir automobilis „Toyota“. Tarp automobilių susidūrimo nebuvo. J. G. paaiškinime nurodė, kad jam buvo apgadinta galinė dalis, kai užsiskersavusi priekaba atsirėmė į automobilį, ir priekinis automobilio bamperis vairuotojo pusėje, kuriuo kliudė atitvarą. Tačiau įdėmiai apžiūrint nuotraukas iš įvykio vietos akivaizdu, kad priekinė automobilio dalis nebuvo pažeista šio įvykio metu. Nuotraukose, darytose vėliau, matomas pakankamai stiprus priekinio bamperio apgadinimas, tačiau įvykio metu darytose nuotraukose matyti, kad bamperis nėra apgadintas, tad tikėtina, jog automobilis buvo apgadintas vėliau, ne šio įvykio metu. Taigi, po susidariusios situacijos J. G. atsisakė kviesti policiją, iš įvykio vietos išvažiavo. Liudininkų, mačiusių eismo įvykį, nėra, ir nėra galimybės juos nustatyti. Vieta nėra filmuojama. Abiejų vairuotojų paaiškinimai prieštaringi, todėl nėra galimybės atkurti situacijos, t. y. ar „VW Transporter“ vairuotojui buvo sudaryta kliūtis, ar šis tiesiog nesuvaldė automobilio ant slidžios kelio dangos. Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, Institucijos nuomone, nėra galimybės atkurti buvusios eismo situacijos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šioje situacijoje buvo kitų asmenų kaltės. Todėl ginčijamą nutarimą prašo palikti nepakeistą (b. l. 32-33).
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas J. G. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad Institucija rėmėsi tik tuo, ką pasakė užsienietis. Ji neapklausė net jo nurodyto liudininko. „Toyota“ vairuotojas sako, kad manevravo (rikiavosi į kairę), tačiau ten net nėra vietos tokiam manevrui. Jis išvažiavo ir išsyk per kelias juostas bandė pravažiuoti. Ten jis net pagreitėti neturėjo kur. Tai pavojinga vieta. Toje vietoje net žmogus žuvo, o kas mėnesį po avariją būna. Užsienietis staigiai išvažiavo iš šalutinio keliuko ir nebeturėjo kur dingti, pareiškėjas, taip pat nebeturėdamas kur dingti, bandė jį apvažiuoti. Pareiškėjas buvo su pakrauta priekaba. Važiavo iš aplinkkelio antra juosta. Kai užsienietis užkišo jam juostą, tad kad nesusidurtų, pareiškėjas mėgino lįsti į pirmą. Užsienietis įvažiavo ir norėjo apsisukti, o tas apsisukimas bet kurią dieną yra „užkrautas“. Užsienietis įvažiavo į kelią iš „Toyotos“ salono, ketindamas apsisukti. O ten užstatyta, jis neturėjo kur dėtis ir pareiškėjui užblokavo kelią. Buvo slidu. Ledas, priekabos svoris labai didelis ir jis (pareiškėjas) padarė „žirkles“. Iš pradžių užsienietis sakė – aš kaltas, aš kaltas, važiuojam į „Emsi“. Tada jis paskambino šeimininkui, kažką tarpusavy pakalbėjo ir jis jau nekaltas. Automobiliui galinis bamperis apgadintas ir priekabos stabdymo mechanizmą nuo „žirklių“ sulaužė (užlenkė). Mašiną jis apžiūrėjo kitą dieną, o priekabos apgadinimą aptiko tik po dviejų savaičių, kai vėl paėmė naudoti priekabą. Kol jos nenaudoji, tokio sugadinimo išsyk nepamatysi. Su užsieniečio automobiliu jo automobilis nekontaktavo. Sutinka su policijos argumentu, kad prekinį bamperį matomai kitą dieną kažkur aikštelėje kliudė. Įvykio dienos nuotraukose to apgadinimo nesimato. Rašydamas skundą klaidingai pamanė, kad ir tas priekinio bamperio apgadinimas iš to paties įvykio. Vaikai išsigandę, vienas verkia, jis šoke, užsienietis lietuviškai nešneka, tad policijos ir nekvietė, išvažiavo. Kitą dieną susirado mašinos savininko numerį ir jam paskambino, norėjo gražiai surašyti eismo įvykio deklaraciją. O šeimininkui visiškai neįdomu, ką nori, tą ir daryk. Sakė policijai apie liudytoją, kai pareigūnas skambino. Telefonu apie tai kalbėjo. Tas liudytojas važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir jis namo. Pamatęs įvykį, jam paskambino dar avarijos metu. Paklausė, ar viskas gerai. Jis pasakė, kad viskas gerai, ir kaimynas nuvažiavo nestodamas. Užsienietis vairavo berods Bolt automobilį. Jo kliento jis nematė, tas užsienietis sakė, kad klientė išsigando ir išėjo. Bolt turi programėlę, gi galima patikrinti. Nuotraukos byloje yra darytos jo paties. Jis tik suklydo dėl priekinio bamperio apgadinimo. Matomai tai ne tos dienos sugadinimas. Apgadintas galinis bamperis ir priekabos stabdymo mechanizmas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).
Aukščiau paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Atitinkamai ir sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šios procesinės nuostatos, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos.
Iš ginčijamo nutarimo turinio net nėra aišku, kokio konkretaus administracinio nusižengimo požymių nėra įžvelgiama „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmuose ir kokio galimo teisės pažeidimo kontekste buvo nagrinėjama ir vertinama situacija. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad policija tiesiog konstatavo, jog abiejų galimo eismo įvykio dalyvių versijos dėl jo aplinkybių skiriasi ir nėra galimybės jų patikrinti ar pašalinti prieštaravimus. Su tokia Institucijos pozicija teismas nesutinka. Teismas neabejoja, kad abu eismo dalyviai įvykį ir vienas kito veiksmus gali vertinti subjektyviai, tačiau tyrimą atlikę pareigūnai tikrai nesiėmė visų veiksmų, siekiant patikrinti apklaustų asmenų parodymus ir nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš esmės buvo apsiribota tik pareiškėjo pateiktais duomenimis ir automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo D. K. rašytiniu paaiškinimu, kuriame šis pripažįsta, kad šalia važiuojantį automobilį sumėtė, kai D. K. savo vairuojama transporto priemone darė persirikiavimo į kairę juostą manevrą, o kito automobilio vairuotojas bandė jį apvažiuoti. Sustojus, kito automobilio vairuotojas jį ėmė kaltinti, su siūlymu kviesti tarnybas nesutiko, reikalavo skambinti D. K. nuomojamos transporto priemonės savininkui. Savininkas „VW“ vairuotojui pakartojo tą patį pasiūlymą, po ko „VW“ vairuotojas sėdo į savo automobilį ir jį „pasiuntęs“ išvažiavo. Po dviejų dienų nuo įvykio automobilio savininkui vėl buvo skambinta, paaiškėjo, kad skambina minėto automobilio vairuotojas, kuris ėmė prašyti atbuline data pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jiedu su savininku nesutiko, pasakę, kad nieko nepildys be policijos dalyvavimo (b. l. 17). Tokiu būdu, tiek iš abiejų įvykio dalyvių rašytinių paaiškinimų, tiek iš J. G. įvykio vietoje darytų ir policijai teiktų nuotraukų akivaizdu, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 10.00 val. Ukmergės gatvėje, tiek pastatu Nr. 425, įvyko eismo incidentas, kurio metu galimai nukentėjo pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės (automobilis ir priekaba), kas leidžia jį traktuoti kaip eismo įvykį. Kadangi abu eismo įvykio dalyviai kategoriškai nesutaria dėl jo aplinkybių ir Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens, akivaizdu, kad deklaracijos pildymas nėra įmanomas ir reikalingas policijos pareigūnų indėlis nustatinėjant tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei priežastis. Tuo metu tiriant J. G. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo apsiribota minėtu D. K. rašytiniu paaiškinimu ir užklausa UAB „Mototoja“, ar bendrovės turimos vaizdo kameros užfiksavo eismo įvykį. Byloje nėra nei pačios UAB „Mototoja“ atsakymo į paklausimą, nei jokių kitų procesinių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakymas buvo gautas raštu ar žodžiu (tarnybinių pranešimų, pažymų, telefonogramų ar pan.). Tuo metu ginčijamame nutarime yra paklausimo turiniui prieštaraujantis teiginys, kad eismo įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Tokiu būdu lieka neaišku, ar priimdama ginčijamą nutarimą Institucija iš tiesų patikrino šią aplinkybę. Bylos medžiagoje nėra duomenų, ar buvo gautas UAB „Mototoja“ atsakymas, kad vaizdo įrašai neišlikę, nedaromi ar jų filmavimo diapazonas neapima eismo įvykio vietos.
Net jei iš tiesų nėra ar nebėra galimybės gauti eismo įvykį užfiksavusių vaizdo įrašų, tai nereiškia, kad buvo imtasi visų priemonių patikrinti J. G. ir D. K. nurodomas aplinkybes. Abu asmenys teigia, kad eismo įvykio metu buvo bent du liudytojai. D. K. mini keleivį savo automobilyje (nurodo „mes pavažiavome iki degalinės Ukmergės gatvėje, su manimi tuo momentu buvo klientas“), o pareiškėjas teigia, kad dar tyrimo metu tyrėjui jis nurodė galimai eismo įvykį mačiusį asmenį – savo kaimyną R. K., kuris ta pačia kryptimi važiavo namo ir matė incidentą bei skambino jam tuoj po įvykio pasiteirauti, ar nereikalinga pagalba. Manydamas, kad su vairuotoju tiesiog užpildys deklaraciją, jis pasakė, kad pagalba nereikalinga, ir šis nesustojo. Pažymėtina, kad šis liudytojas buvo nurodytas dar pirminiame per e-policija teiktame pareiškėjo pareiškime dėl eismo įvykio, tačiau įvykio tyrimo metu šis liudytojas net nebuvo šaukiamas apklausai. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad policija turi galimybių patikrinti, ar jo nurodytas liudytojas jam įvykio metu skambino, ar šio skambučio metu buvo šalia eismo įvykio vietos. Iš byloje surinktų duomenų išeina, kad D. K. eismo įvykio metu vykdė taksi ar pavėžėjo veiklą (pareiškėjas nurodė, kad asmuo galimai dirbo pavėžėju firmoje Bolt), todėl įmanoma per organizaciją, kurioje dirba D. K., nustatyti, koks asmuo eismo įvykio metu buvo D. K. automobilyje, ir su juo susiekti dėl apklausos apie eismo įvykio aplinkybes. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog ginčijamo nutarimo teiginys, kad eismo įvykį mačiusių liudininkų nėra, akivaizdžiai neteisingas. Būtent šių asmenų apklausos leistų patikrinti abiejų transporto priemonių vairuotojų versijas apie eismo įvykio aplinkybes ir priežastis.
Teisenos nutraukimą Institucija grindė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, pažeidus Kelių eismo taisyklių nuostatas, nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. O nagrinėjamu atveju taip nėra.
Atsiliepime Institucija išreiškė abejones dėl pareiškėjo eismo įvykio metu patirtos žalos, nurodydama, kad įvykio dieną darytos jos transporto priemonės paneigia priekinio bamperio sužalojimo faktą, šia aplinkybę pripažino ir pareiškėjas, tačiau institucija nieko neužsimena apie galinio bamperio apgadinimo faktą. Iš pareiškėjo parodymų teisme matyti, kad šio įvykio metu galimai buvo apgadintas ir priekabos stabdymo mechanizmas. Ta aplinkybė, kad, esant vairuotojų nesutarimams, pareiškėjas į eismo įvykio vietą iš karto neiškvietė policijos pareigūnų, negali būti vertinama kaip pagrindas nutraukti teiseną. Pareiškėjas paaiškino, kad kontakto tarp abiejų automobilių neįvyko, tuo metu jis neapžiūrėjo savo automobilio ir nefiksavo apgadinimų, norėjo parvežti namo išsigandusius vaikus, todėl apsisprendė policijos nekviesti ir nereikalauti vairuotojo atsakomybės, nors ir pyko dėl sukeltos avarinės situacijos. Jo nuomonė pasikeitė namuose pamačius transporto priemonės apgadinimą, atsiradusį dėl jo paties priekabos suskersavimo staigiai stabdant. Net ir tuomet jis siekė savarankiško situacijos sprendimo. Policija buvo įtraukta tik tuomet, kai kita eismo įvykio pusė atsisakė pripažinti kaltę ir pildyti eismo įvykio deklaraciją, kuri akivaizdžiai reikalinga draudiminiams procesams ir žalos atlyginimui.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tuo metu šis administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas ganėtinai formaliai ir neatitinka teisingo proceso principo. Institucija, tirdama J. G. pranešimą dėl eismo įvykio, nebuvo pakankamai aktyvi, konstatavusi iškilusias abejones ir neaiškumus, nesiėmė priemonių jas šalinti, vietoj to tiesiog konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo požymių, nors tokiai išvadai pagrįsti taip pat nebuvo surinkusi pakankamai duomenų.
Teismas pažymi, kad pasitvirtinus pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms, kad jam buvo užkirstas kelias dėl staigaus „Toyota Prius“ vairuotojo manevro, neatsižvelgiant į eismo sąlygas, galėtų būti sprendžiamas ne tik eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės klausimas, bet ir svarstoma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (pavojingo vairavimo) požymių kaltininko veikoje.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesiėmus visų priemonių, kad būtų surinkti ir įvertinti visi duomenys, reikšmingi nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir vairuotojų galimai padarytus KET pažeidimus, dėl kurių jis kilo.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina atlikti išsamų galimo administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo 2024 m. sausio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24230249385) ir grąžinti bylą atlikti išsamų galimo administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.