Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-468/2013

Teisėjas R.Rainys Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01964-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6.

2013 m. birželio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 04 15 d. nuosprendžio, kuriuo P.Lubinskis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 04 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 09 29 d. iki 2011 09 30 d., nuo 2012 08 22 d. iki 2013 04 15 d.; iš P.L. priteista 885 Lt E. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P.L. nuteistas už tai, kad jis 2011 11 13 d. apie 00.15 val. iš muzikinio klubo „Muzikos rūsys“, esančio A.Jakšto g. 9, Vilniuje, slaptai pagrobė svetimą turtą – E.Š. rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7373“ su SIM kortele, 220 Lt vertės, 2 raktai, 20 Lt vertės, piniginė, 30 Lt vertės, 30 Lt pinigų, asmens tapatybės kortelė, 30 Lt vertės, „DNB“ banko kortelė, 35 Lt vertės, studento pažymėjimas, 60 Lt vertės, elektroninis viešojo transporto bilietas, 30 Lt vertės, striukę, 300 Lt vertės, šaliką, 40 Lt vertės, pirštines, 40 Lt vertės, viso slaptai pagrobė svetimo turto 885 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P.L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nebevartoja narkotikų ir nori gydytis nuo priklausomybės, turi mažametį sūnų, yra nepakankami paskirtos bausmės pakeitimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. P.L. padarytas nusikaltimas – tyčinis. Apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą – praeityje jis teistas 6 kartus, taip pat ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikaltimą jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei metams po paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę. Be to, P.L. ne kartą baustas ir administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nustatytos ir aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, jog apeliantas, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais praturtėti, todėl yra socialiai pavojingas. Jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, pagal bylos duomenis P.L. nedirba, po 2012 05 04 d. nuosprendžio priėmimo, kuris nebuvo vykdomas, į probacijos tarnybą nesikreipė, nors minėtu laikotarpiu pakartotinai nenusikalto, tačiau iš karto po nuosprendžio priėmimo buvo du kartus nubaustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (už vagystes), o tai leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis gydėsi nuo priklausomybės, jau 9 mėnesius yra blaivus, tačiau apygardos teismas tokius skundo argumentus vertina kritiškai, kadangi jie nėra jokiais objektyviais duomenimis pagrįsti. Taip pat vertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistasis turi kelias specialybes, todėl jam bus nesunku įsidarbinti. Teismas atkreipia dėmesį į ta, jog apeliantas būdamas laisvėje, nedirbo, todėl dėl, jo nuomone, lengvų ir greitų darbo paieškų rezultatų, argumentai laikomi deklaratyviais. Kitą vertus aukščiau nurodytos aplinkybės neturi lemiamos reikšmės nei BK 75 str. nuostatų taikymui, nei bausmės pakeitimui švelnesne.

Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinktu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta nei P.L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bei į kitas reikšmingas aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir dėl to apeliantui už nesunkų nusikaltimą paskyrė nei sankcijoje numatyto bausmės vidurkio nesiekiantį laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo P. L. apeliacinį skundą.