- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-98-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40957-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- J. A.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
nerengdamas teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. A. (J. A.) gynėjo advokato Sigito Gedvilo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo J. A. gynėjo prašymas dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
2. 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Sigitas Gedvilas pareiškė prašymą, panaikinti kaltinamajam J. A. paskirtą kardomąją priemonę gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. A., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su galimai įvykį mačiusiais asmenimis K. Š., L. Š., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. sausio 23 d. nutartimi advokato Sigito Gedvilo prašymo dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo netenkino, konstatuodami, jog pagrindai dėl ko jam buvo skirta kardomoji priemonė neišnyko, be to, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad kaltinamasis negali gyventi būste, kuriame šiuo metu gyvena.
4. Kaltinamojo J. A. gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodė, jog teismui buvo pateikta specialisto išvada, kad J. A. nėra bendro vaiko su nukentėjusiąją biologinis tėvas, kad šeimos dėl to jau nėra, tačiau teismas atsisakė minėtą specialisto išvadą prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, nors minėta specialisto išvada labai charakterizuoja nukentėjusiąją (susilaukė vaiko nuo kito vyro), dėl ko ir kilo konfliktas, dėl kurio kaltinamas J. A..
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog J. A. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki šios dienos nė karto nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės, kai tuo tarpu nukentėjusioji piktnaudžiauja teise gyventi svetimame bute (butas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. A.), motyvuodama, kad gresia pavojus jos vaikams. Skundo autoriaus teigimu J. A. dabartinis gyvenimas nežmoniškomis sąlygomis (sodo namelis nešildomas, nėra elektros, nėra vandentiekio ir pan.) akivaizdžiai pažeidžia jo teises ir būtent teisę gyventi savo bute.
4.3. Kaltinamojo J. A. gynėjo nuomone, šiuo metu yra išnykęs BPK 132¹ straipsnio 1 dalyje numatytas kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium pagrindas, nes šeimos nėra, abu sutuoktiniai nebendrauja, nėra bendrų vaikų, todėl nėra ir pagrindo konfliktams bei naujoms nusikalstamoms veikoms atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Sigito Gedvilo skundas atmestinas.
3. Įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei kiti faktiniai bylos duomenys, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kardomosios priemonės taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka.
4. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
5. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. A. gyvendamas kartu su nukentėjusiąja gali daryti analogiškas nusikalstamas veikas ir gali bandyti neteisėtai ją paveikti. Šią teismo išvadą patvirtina pareikšto kaltinimo pobūdis, t. y. kad J. A. galimai nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį. Be to, pateikti duomenys rodo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu J. A. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sutuoktinę R. A., pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
6. BPK 132¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Šios sąlygos yra alternatyvios, todėl būtina nustatyti bent vieną iš minėtų sąlygų. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paskirta nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis J. A. gyvendamas kartu su nukentėjusiąja gali daryti prieš nukentėjusiąją analogiškas nusikalstamas veikas ir gali bandyti neteisėtai ją paveikti. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad J. A. nėra bendro vaiko su nukentėjusiąja biologinis tėvas bei tai, kad šiuo metu jis gyvena sodo namelyje, nepritaikytame gyventi žiemą, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamos panaikinti ar pakeisti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę.
7. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad nors J. A. taikoma kardomoji priemonė suvaržo jos teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teigti, jog jo teisės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, teisinio pagrindo nėra. Teismo nuomone, šiuo atveju pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo J. A. gynėjo Sigito Gedvilo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama