Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2115-331/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08338-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Komisija, ir Ministerija) 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (1.23Mr) 7R-4966 nepripažino teisinio darbo stažu pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/ bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.23Mr) 7R-4966; įpareigoti Komisiją pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. pripažinti teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. prašymu kreipėsi į atsakovą Komisiją, prašydamas 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 10 d. dirbtą nemokumo administratoriaus darbo stažą pripažinti teisiniu darbo stažu, tinkamu advokato darbui. Komisija Sprendimu nusprendė nepripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/ bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą. Pareiškėjas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijo (duomenys neskelbtini). Teisės magistro diplomas pareiškėjui buvo įteiktas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išlaikius restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzaminą, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas. Išlaikius bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą, (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas. Nors pareiškėjas nemokumo teisės srityje aktyviai dirba nuo (duomenys neskelbtini) m., kuomet teisės aktų nustatyta tvarka įgijo reikiamą kvalifikaciją, siekdamas neapsunkinti prašymo nagrinėjimo, teisinio darbo stažu Komisijos prašė pripažinti tik paskutiniuosius 5 metus bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtą darbą bei vykdytą individualią veiklą.

2.2. Teigia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki šios dienos eina UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus/ bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, taip pat nuo 2017 m. vasario 1 d. iki šios dienos vykdo individualią veiklą (konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, kodas pagal EVRK (duomenys neskelbtini)). Ir pareiškėjas (tiek individuliai kaip fizinis asmuo, tiek kaip juridinių asmenų įgaliotas atstovas) aktyviai dirba nemokumo teisės srityje: vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo procesą, taip pat administruoja (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų bankroto procesus. Nors pareiškėjo paskutiniuosius 5 metus dirbtas darbas, pareiškėjo įsitikinimu, buvo akivaizdžiai teisinio pobūdžio, tačiau Komisija šio darbo teisiniu nepripažino.

2.3. Mano, kad Komisijos sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, taip pat atmestinai ir paviršutiniškai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie dirbto darbo teisinį pobūdį, dėl ko jis turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas pabrėžia, kad, priešingai nei Sprendime pažymėjo Komisija, pareiškėjui buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Toks reikalavimas pareiškėjui buvo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 12 patvirtinto bankroto administratoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 2.1.1. punkte. Komisijos išvada, kad Pareigybės aprašymas, kuriame numatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepaneigia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų, pagal kurias toks reikalavimas nėra nustatytas, padaryta netinkamai aiškinant Nutarimo dėl teisinių pareigybių sąrašo nuostatas. Šiose nuostatose expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta taisyklė, jog reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo gali būti įtvirtintas pareigybės aprašyme arba teisės akte. Remiantis Nutarimo dėl teisinių pareigybių sąrašo nuostatomis, reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą gali būti alternatyviai nustatytas tiek teisės aktuose, tiek atitinkamos viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio darbuotojo pareigybės aprašyme. Nustačius, kad pareigybės aprašyme asmeniui yra įtvirtintas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, turėtų būti laikoma, kad pirmas kriterijus tokį asmens darbą vertinti kaip teisinį yra tenkinamas. Priešingu atveju, sekant Komisijos argumentacija, kiekvieną kartą vertinant darbuotojo pareigybės aprašymą, kartu turėtų būti vertinamas darbdavio (viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio) veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, kuriose taip pat reikėtų ieškoti specialaus reikalavimo darbuotojui turėti teisinį išsilavinimą. Tai akivaizdžiai prieštarautų Nutarimo dėl teisinių pareigybių sąrašo nuostatoms, kuriomis suteikiama teisė darbdaviams (nurodytoms įstaigoms) specialų reikalavimą dėl teisinio išsilavinimo įtvirtinti pareigybės aprašyme.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad analizuojant negausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašių ginčų atveju matyti, kad teismas vertina ne darbdavio ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau darbdavio pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus darbuotojui dėl teisinio išsilavinimo. Kai pareigybės aprašyme yra įtvirtintas reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, teismas toliau vertina atliekamų funkcijų teisinį pobūdį. Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 2.1.1. punkte įtvirtintas analogiškas reikalavimas – turėti teisinį aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Šis Pareigybės aprašymas ir jame nurodytas specialus reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo neprieštarauja Nutarimo dėl teisinių pareigybių sąrašo ar kitų teisės aktų nuostatoms. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo dirbtas darbas turi būti pripažįstamas teisiniu, jeigu iš Pareigybės aprašymo galima aiškiai spręsti apie pareiškėjo atliekamų funkcijų teisinį pobūdį.

2.5. Pažymi, kad pareiškėjo darbas yra teisinis, pagrindžia jau vien Pareigybės aprašymo nuostatos. Pareiškėjui keliamas reikalavimas gerai išmanyti nemokumo teisę, civilinę teisę, kitas teisės šakas, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, gebėti juos taikyti praktiškai (Pareigybės aprašymo 2.1.3. punktas). Žinoti (išmanyti) įmonių veiklos organizavimą, darbo teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai (2.1.7. punktas). Pareiškėjui kaip bankroto (nemokumo) administratoriui buvo pavesta atlikti visas ĮBĮ numatytas funkcijas, kurias pagal įstatymą turi atlikti bankroto (nemokumo) administratorius (Pareigybės aprašymo 3.1. punktas). Kadangi ši Pareigybės aprašymo nuostata yra blanketinė, tai pareiškėjo funkcijos detalizuotos ĮBĮ, o šiuo metu, nebegaliojant ĮBĮ, JANĮ. ĮBĮ 11 str. 5 d. 1-26 punktai numatė bankroto administratoriaus funkcijas bankroto procese, tarp kurių priverstinio turto realizavimo proceso organizavimas (3 punktas; JANĮ 86 str.), sutarčių sąlygų vertinimas, sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (7, 13 punktai; JANĮ 66 str. 1 d. 1, 6 p.), įmonės sudarytų sandorių, įmonės valdymo organų veiksmų teisinis vertinimas ir ieškinių reiškimas teisme (8, 26 punktas; JANĮ 64 str.), procesinis įmonės atstovavimas teisme (9 punktas; JANĮ 66 str. 1 d. 10 p.), kreditorių reikalavimų ginčijimas (10 punktas; JANĮ 66 str. 1 d. 9 p.), darbo santykių organizavimas (11 punktas; JANĮ 62 str.), skolų išieškojimo veiksmai (23 punktas; JANĮ 66 str. 1 d. 8 p.) ir kt. Matyti, kad iš esmės analogiškos nemokumo administratoriaus funkcijos išliko ir įsigaliojus JANĮ.

2.6. Teisinis bankroto (nemokumo) administratoriaus veiklos pobūdis ne kartą yra pabrėžtas Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžiamas kaip ypatingas, nes nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso įmonės kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Taigi tiek Pareigybės aprašymas, tiek teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotas bankroto (nemokumo) administratoriaus teisinis statusas suponuoja išvadą, kad bankroto (nemokumo) administratoriaus veikla yra teisinio pobūdžio. Šios išvados negali paneigti Komisijos nurodyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. nuostata, pagal kurią advokatui numatyta teisė už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Ši nuostata ne tik kad nepaneigia pareiškėjo faktiškai atliktų funkcijų teisinio pobūdžio, tačiau teisinį pareiškėjo darbą tik patvirtina. Akivaizdu, kad pripažįstant advokatui kaip teisės profesionalui galimybę papildomai teikti nemokumo administravimo paslaugas, laikoma, kad ši veikla (nemokumo administravimas) yra teisinė, reikalaujanti teisinių žinių, kurių advokatas turi. Atitinkamai ir pareiškėjo, teikiančio nemokumo administravimo paslaugas, veikla turėtų būti laikoma teisinė (teisinio pobūdžio). Pareiškėjo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad pareiškėjas, eidamas nemokumo administratoriaus pareigas, dirbo teisinio pobūdžio darbą. Kadangi pareiškėjui darbe yra keliamas reikalavimas turėti teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o pareiškėjo atliekamų funkcijų teisinis pobūdis yra akivaizdus, todėl yra visos Nutarime dėl teisinių pareigybių sąrašo numatytos teisinės sąlygos pareiškėjo dirbtą darbą pripažinti teisinio darbo stažu.

2.7. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 841,,Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog toks reikalavimas gali būti įtvirtintas pareigybės aprašyme ar teisės akte. Šiuo atveju, kaip nustatyta ir neginčijamai byloje, pareiškėjui būtent Pareigybės aprašyme buvo numatytas specialus teisinio išsilavinimo reikalavimas, todėl Komisijos kartojami argumentai, kad specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą nenumatė teisės aktai, yra aiškiai nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Nutarime nėra aiškiai išskirti kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis tam tikrą darbą pripažįstant teisinio pobūdžio darbu. Akivaizdu, kad tai yra vertinamasis dalykas, kurį kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius konkretaus darbo teisinį pobūdį. Manytina, kad, siekiant tam tikrą darbą pripažinti esant teisinio pobūdžio Nutarimo prasme, neturėtų būti reikalaujama, kad toks darbas būtų iš esmės toks pats, kaip teisėjo, advokato ar antstolio, kadangi asmuo, prašydamas dirbtą dirbą pripažinti teisiniu, nesiekia tapti (būti pripažintas) teisėju, advokatu ar antstoliu. Šią išvadą pagrindžia jau vien Nutarime įvardintos pavyzdinės pareigybės, kurios galėtų būti pripažintos kaip turinčios teisinio darbo bruožų. Nutarime, vertinant darbą kaip turintį teisinio pobūdžio, nėra keliamas reikalavimas visapusiškai išmanyti teisę arba dirbti visose teisės srityse. Nutarimo tikslas yra sudaryti galimybes asmenims, dirbantiems teisinio pobūdžio darbą (net ir specialistams siauroje teisės srityje), pretenduoti į aukštesnes pareigas. Taigi vien tai, kad pareiškėjas dirba specializuotoje teisės srityje (yra nemokumo teisės specialistas), negali reikšti, kad jo darbas per se nėra teisinio pobūdžio.

2.8. Komisija pareiškėjo darbo nelaiko teisiniu dar ir dėl to, kad savo veikla nemokumo administratorius teikia bankroto administravimo paslaugas, siekia pelno, taigi yra verslo subjektas. Tokie Komisijos teiginiai, pareiškėjo nuomone, yra ydingi ir teisiškai nereikšmingi dėl kelių priežasčių. Nutarime nėra draudimo teisiniu darbu pripažinti darbą, dirbtą verslo srityje. Teisinis darbas teisiniu turėtų būti laikomas neatsižvelgiant į tai, siekia asmuo gauti pelno, ar ne. Bankroto administravimo paslaugos savo esme yra teisinės, ką pagrindžia skunde nurodyta nemokumo administratoriaus atsakomybė, jo funkcijos, pareigos bankroto procese, taip pat aplinkybė, kad šias paslaugas gali teikti advokatas (profesionalus teisininkas). Atskirai reikėtų išskirti Komisijos atsiliepimo 5 punktą, kuriame pateiktas vertinimas yra aiškiai nelogiškas ir sunkiai suprantamas. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip bankroto administravimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų santykis gali daryti įtaką teisiniam darbo pobūdžiui. Taip pat nėra aišku, kaip tariamai neteisinį nemokumo administratoriaus darbą turėtų pagrįsti aplinkybės, jog ne retais atvejais šalia nemokumo administratoriaus dalyvauja ir advokatas arba kad nemokumo administratorius byloje gali dalyvauti be profesionalaus teisininko. Juk priešingai – vien tai, kad nemokumo administratoriui palikta teisė pačiam spręsti, ieškoti profesionalios teisininko pagalbos, ar bylą vesti pačiam, patvirtina teisinį nemokumo administratoriaus darbo pobūdį. Vien tai, kad, kaip tvirtina Komisija, ne retais atvejais nemokumo administratorius bylas veda be advokato, būtent ir pagrindžia, kad jo darbas yra teisinio pobūdžio.

2.9. Pareiškėjo teisė kelti kvalifikaciją buvo numatyta pareiškėjo Pareigybės aprašyme (4.1.4. p.), todėl šie kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai yra reikšmingi vertinant pareiškėjo pagal Pareigybės aprašymą dirbto darbo teisinį pobūdį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2017-2022 m. laikotarpiu, dirbdamas bankroto (nemokumo) administratoriumi, be nemokumo teisės temų kvalifikaciją kėlė taip pat ir įvairiose kitose teisinėse temose, kurios buvo būtinos pareiškėjo darbe. Tai, kad dirbdamas darbą pagal Pareigybės aprašymą – vykdydamas nemokumo administratoriaus funkcijas – pareiškėjas kvalifikaciją kėlė išimtinai teisinėmis temomis, savo darbui reikalingas žinias gavo iš teisės specialistų, pagrindžia, kad pareiškėjo darbas turėjo teisiniam darbui būdingų požymių, taigi buvo teisinio pobūdžio Nutarimo prasme. Pareiškėjo vertinimu, tiek skunde, tiek prašyme nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėjas, eidamas nemokumo administratoriaus pareigas, neabejotinai dirbo teisinio pobūdžio darbą. Atsižvelgiant į tai, o taip pat kad pareiškėjui Pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, galima spręsti, kad yra visos Nutarime numatytos sąlygos pareiškėjo 2017-2022 m. dirbtą darbą pripažinti teisinio darbo stažu.

3. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Komisija savo darbe vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, ir Teisinių pareigybių sąrašu. Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis Teisinių pareigybių sąraše konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus Komisijoje buvo vertinamas pareiškėjo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjui vykdant individualią veiklą laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašė pripažinti teisinio darbo stažu iš esmės tapačią bankroto administratoriaus, tačiau skirtingais pagrindais (individuali veikla ir darbo sutartis) vykdytą veiklą, siekdama teisinio aiškumo bei tikrumo principų užtikrinimo, Komisija priėmė Sprendimą.

3.1. Teigia, kad 2014 m. birželio 20 d. pareiškėjui buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas. Išdavimo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, nebuvo keliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą. 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjui buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas. Išdavimo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalėjo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi, teikti šias paslaugas galėjo ir asmuo neturintis aukštojo universitetinio teisinio ar jam prilyginto išsilavinimo, kadangi buvo nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas (šias paslaugas galėjo teikti ir ekonomikos srities išsilavinimą turintis asmuo). Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 straipsnyje nustatyti reikalavimai fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, ir specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą taip pat nenustatytas. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad nei įmonių restruktūrizavimo administratoriams, nei įmonių bankroto administratoriams, nei nemokumo administratoriams nebuvo ir nėra taikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo atliekamas darbas neatitiko vieno iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

3.2. Pažymi, kad Komisijos veiklos sritis yra teisinį darbo stažą pripažinti tik tiems asmenims, kurie pretenduoja įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas. Šioms profesijoms yra nustatyti aukštos kvalifikacijos ir ypatingo profesionalumo standartai, todėl asmenys, siekiantys jais tapti, privalo griežtai atitikti visus keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad nors jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau Pareigybės aprašyme toks reikalavimas buvo numatytas. Negalima neigti, kad darbdavys gali savo sukuriamu ir paties tvirtinamu pareigybės aprašymu nustatyti konkrečiai pareigybei keliamus reikalavimus, tačiau sprendžiant klausimą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas, savo esme neteisinių pareigų ėjimas negali būti vertinamas kaip teisinis darbas. Teisingumo ministerija mano, kad Pareigybės aprašymas nepaneigia įstatyminio teisinio reglamentavimo, kuriame nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

3.3. Nesutinka, kad pareiškėjas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, o taip pat vykdymas individualią veiklą, atliko teisinio pobūdžio funkcijas, nes iš pateikto Pareigybės aprašymo, matyti, kad pareiškėjui pavesta atlikti bankroto administratoriaus funkcijas, kurios Teisingumo ministerijos nuomone, nelaikytinos teisinėmis. Teisingumo ministerijos poziciją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bankroto administratorių galima įvardinti, kaip verslo subjektą, užsiimantį įmonių bankroto administravimo veikla bei siekiantį iš šios veiklos gauti pelną. Taigi, bankroto administratoriaus vykdomoje veikloje nėra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas vykdė konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, tačiau ne teisinę veiklą, todėl prašymas pripažinti vykdytą veiklą teisine, nėra pagrįstas.

3.4. Pažymi, kad analizuojant galiojusį ir šiuo metu esantį bankroto administravimo teisinį reglamentavimą matyti, kad bankroto proceso išlaidose ir jų sudėtyje atskirai išskirta bankroto administravimo išlaidos (skirtos administratoriui) bei bylinėjimosi išlaidos. Teisminėje praktikoje ne retais atvejais šalia bankroto administratoriaus dalyvauja ir advokatas. Vien tai, kad bankroto administratorius byloje gali dalyvauti be profesionalaus teisininko, savaime nepaneigia pareigybės neteisinio pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad darbas neteisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo (Lietuvos vyriausio administracinio teismo administracinė byla Nr.A-63-659-11, Lietuvos administracinio teismo administracine byla Nr. A-261-2023-12). Mano, kad Komisija netenkindama pareiškėjo prašymo dirbtą darbą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. pripažinti teisinio darbo stažu, priėmė teisingą, pagrįstą, formuojamai teismų praktikai atitinkantį Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjo dirbtas darbas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdant individualią veiklą nepripažinta teisinio darbo stažu, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. su prašymu kreipėsi į Komisiją, siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo keliamus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti advokatu. Prašyme teigė, kad aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijo 2009 m. birželio 17 d. Teisės magistro diplomas buvo įteiktas 2012 m. birželio 7 d. Pareiškėjui 2014 m. birželio 20 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas, 2014 m. birželio 30 d. jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas. Iki šios dienos pareiškėjas teikia nemokumo administravimo paslaugas, nemokumo administratorių sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktame prašyme prašė pripažinti teisiniu darbo stažu, tinkamu advokatu darbui darbus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(domenys neskelbtini) “ bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą.

5.1. Komisija 2022 m. spalio 28 d. Posėdžio protokolu Nr. 12P-34 nutarė, kad neteisinių pareigų ėjimas negali būti vertinamas kaip teisinis darbas. Nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pagal pateiktą Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodytą informaciją jis vykdė konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Advokatas gali užsiimti šia papildoma veikla, tačiau tai yra papildoma veikla ir tai nėra teisinės paslaugos, o kartu ir darbas, kurį būtų galima laikyti teisiniu darbu.

5.2. Ministerija ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją apie Komisijos sprendimą nepripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte numatyta, kad teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – komisija) nuostatai taikomi teisiniam darbo stažui pripažinti asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas.

6.1. Nuostatų 2 punkte numatyta, kad teisinėmis pareigybėmis pripažįstamos: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (toliau – teisinių pareigybių sąrašas) nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus; 2.2. Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine.

6.2. Šių Nuostatų 3 punkte numatyta, jog be faktiškai dirbto teisinio darbo pareigose, nurodytose Teisinių pareigybių sąraše, į teisinio darbo stažą gali būti įskaitomas: 3.1. faktiškai dirbtas teisinis darbas pareigose, nenurodytose Teisinių pareigybių sąraše; 3.2. teisinis darbas užsienyje pagal reglamentuojamą advokato profesiją, įrašytą į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą; 3.3. teisinis darbas užsienyje pagal Lietuvoje įgytą teisininko kvalifikaciją arba užsienyje įgytą teisininko kvalifikaciją, kuri yra lygiavertė Lietuvoje įgytai teisininko kvalifikacijai ir buvo pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka.

6.3. Nuostatų 4 punkte numatyta, kad teisinio darbo stažas asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjų, advokatų, notarų, antstolių pareigas, skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, baigęs universitetines teisės krypties studijas, įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

6.4. Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte numatytos teisinių pareigybių sąrašas, kuriame pareigybės pripažįstamos teisinėmis, bei taikytos pareiškėjui t. y. specialistas, juriskonsultas, teisininkas, arbitras, konsultantas, vedėjas, vedėjo pavaduotojas, ekspertas, patarėjas, padėjėjas, inspektorius, agentas, kitos pareigybės, kurioms eiti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. baigė pagrindinių studijų teisės programą ir jam suteiktas bakalauro kvalifikacinis laipsnis (duomenys neskelbtini) universitete. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. baigė magistrantūros studijų verslo teisės programą ir jam suteiktas teisės magistro laipsnis (duomenys neskelbtini) universitete. Taip pat pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) turi restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turi bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas vykdė bankroto administravimo ir restruktūrizavimo procedūras. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 1 d. vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą kodas pagal EVRK (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Bendrovė) ėjo direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas ir buvo atsakingas už visų Bendrovės vykdytų nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesų administravimą. Taip pat pareiškėjas laikotarpiu 2017–2022 m. dalyvavo įvairiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuos patvirtina į bylą pateikti pažymėjimai.

8. Pagal Bendrovės Pareigybės aprašymo 2.1.1. punktą, asmuo, einantis bankroto administratoriaus pareigas, turi turėti teisinį aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Taigi, kaip matyti iš Bendrovės Pareigybės aprašymo, jame yra numatytas privalomas teisės krypties aukštasis universitetinis arba jam lygiavertis aukštojo mokslo išsilavinimas. Nuostatų 2 punkte numatyti atvejai, kada pareigybės gali būti pripažintos teisinėmis, t. y., kai teisinių pareigybių sąrašą einančių pareigas asmenų išsilavinimas atitinka aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus ir teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, kurias Komisija pripažįsta teisinėmis. Taip pat Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte numatyti atvejai, kai pareigybės gali būti pripažintos teisinėmis, t. y., kai pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus.

9. Iš Bendrovės Pareigybės aprašymo, pagal kurį pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, matyti, kad jame nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą. Tai reiškia, kad asmuo, užimantis šias pareigas Bendrovėje, turi turėti tik teisės krypties universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Alternatyvos Pareigybės aprašymo 2.1.1. punkte nėra numatytos, todėl asmuo, turintis ne teisinį išsilavinimą, bankroto administratoriaus pareigų užimti Bendrovėje negalėtų.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1975/2012, 2020 m. liepos 1 d. Nr. A-1101-1062/2020 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovės Pareigybės aprašymo 2.1.1. punkte yra numatytas reikalavimas būtent dėl teisės krypties išsilavinimo, tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai pareiškėjui dirbant bankroto administratoriumi numatė specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjui išduoto restruktūrizavimo pažymėjimo metu) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, nebuvo keliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo metu) 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalėjo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Kaip matyti ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė specialaus reikalvimo turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą.

12. Vadovaujantis teisės aktų hierarchijos sistema, Įmonių restruktūrizavimo įstatyme bei Įmonių bankroto įstatyme numatyti reikalavimai, vertintini aukščiau nei Bendrovės Pareigybės aprašyme numatyti reikalavimai asmeniui, einančiam bankroto administratoriaus pareigas. Vien tai, kad darbdavys (šiuo atveju – Bendrovė) savo Pareigybės aprašyme yra nustatęs specialų išsilavinimo reikalavimą, nereiškia, jog sprendžiant dėl teisinio stažo pripažinimo neturi būti atsižvelgiama į įstatymuose numatytus reikalavimus dirbant tam tikro pobūdžio darbą. Be to, darbdavys turi teisę Pareigybės aprašyme nustatyti specialų išsilavinimo reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus išsilavinimo reikalavimus reglamentuoja įstatymai, kurie taikytini tiesiogiai. Kadangi aukščiau minėtuose įstatymuose nenumatytas specialusis reikalavimas turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą dirbant bankroto administratoriumi, todėl toks darbas negali būti pripažįstamas teisiniu darbu.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 11 d. nutartimi AB “ (duomenys neskelbtini)” bankroto byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-978/2000)10, yra pabrėžęs, kad „Administravimo paslaugų teikimas bankrutuojančiai įmonei yra verslo rūšis, kurio pasirinkimo teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, tokią pat poziciją yra išdėstęs ir 2000 m. gruodžio 20 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000)11 bei 2001 m. sausio 10 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2001)12.

14. Pareiškėjo užimamos pareigos Bendrovėje (bankroto administratorius) nėra įvardintos Teisinių pareigybių sąraše, todėl jų pobūdį vertino Komisija. Nustačius, kad bankroto administratoriaus pareigoms užimti nėra numatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, Komisija vertino šios pareigybės funkcijas. Sprendime nurodyta, jog Bendrovės bankroto administratoriaus Pareigybės aprašymas, kuriuo iš esmės pareiškėjui pavesta atlikti bankroto administratoriaus funkcijas, nepaneigia įstatyminio teisinio reglamentavimo, kad nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinus Bendrovės Pareigybės aprašymą nustatyta, kad pareiškėjas atliko bankroto administratoriaus funkcijas, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bankroto administratorius yra verslo subjektas, kuris siekia pelno. Kaip matyti, bankroto administratoriaus atliekamos funkcijos nėra tiesiogiai sietinos su teisiniu pobūdžiu. Ginčo Sprendime Komisija nevertino bankroto administratoriaus pareigybės, tačiau nustačius, jog bankroto administratoriui nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepripažino pareiškėjo darbo Bendrovėje kaip teisinio. Teismui nustačius, jog pareiškėjo darbas Bendrovėje nėra siejamas su specialiuoju reikalavimu turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, Bendrovės Pareigybės aprašyme nurodytas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis plačiau neanalizuojamas. Pareiškėjo dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo mokymuose ginčo laikotarpiu nereiškia, kad pareiškėjo dirbtas darbas vertintinas kaip teisinis. Kvalifikacijos kėlimo mokymai šiuo atveju sietini su Pareigybės aprašymo nuostatų įgyvendinimu Bendrovėje, kadangi Pareigybės aprašymo 4.1.4. punkte numatyta, jog administratorius turi teisę turėti tinkamas darbo sąlygas ir kelti kvalifikaciją. Taigi, bankroto administratorius Bendrovėje turi teisę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, tačiau tai, kad asmuo dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kurie yra teisinėmis temomis, nereiškia, jog pats darbo pobūdis yra išimtinai teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su bankroto administratoriaus darbu Bendrovėje pripažinimo teisiniu darbu, atmestini kaip nepagrįsti.

15. Dėl pareiškėjo darbo vykdant individualią veiklą pažymėtina, jog pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 1 d. vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Tokio pobūdžio individuali veikla nėra priskirtina teisinio darbo veiklai, kas sudaro pagrindą sutikti su atsakove, jog tokio pobūdžio veikla nėra pripažintina kaip teisinė. Be to, pats pareiškėjas nepateikė nei Komisijai, nei teismui duomenų, patvirtinančių, jog vykdoma konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla yra teisinio pobūdžio, kuriai reikalingas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo vykdyta individuali veikla vertintina kaip teisinio pobūdžio darbas.

16. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, advokatas turi teisę gauti atlyginimą už bankroto administratoriaus paslaugų teikimą. Komisija Sprendime pažymėjo, jog tokia pareiškėjo veikla vertintina kaip papildoma veikla, o ne teisinės paslaugos ar darbas. Teismas sutinka su Sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjo darbas bankroto administratoriumi nėra vertintinas kaip teisinis darbas, todėl nesudaro pagrindo pripažinti teisinio darbo stažu.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis tame tarpe ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Į šią pareigybę (advokato) asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl Teisinių pareigybių sąrašą aiškinant sistemiškai, kartu su teisės akto preambule, Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus, o kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas nepripažinti pareiškėjo darbo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdytos individualios veiklos teisiniu yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

20. Teismui konstatvus, kad ginčijams Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. pripažinti teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. T. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.