Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei ir Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba A. B. įmonėje, programuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. spalio 19 apie 21.17 val., Mažeikių m., Pavenčių gatvėje, ties namu Nr. 1, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t.y. pagal 2018-10-25 specialisto išvadą Nr. T-A 10522/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Penktadienį apie 16-17 val. gėrė degtinę apie 200 gr., buvo nevalgęs, todėl galėjo būti toks girtas. Vakare pasidarė blogai su širdimi, todėl manė, kod nebėra girtas, o ir nesijautė, nes buvo pamiegojęs, sugalvojo nuvažiuoti į ligoninės priimamąjį. Savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Ventos g. 1 namo jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą ir nuvežė į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas ir nustatytas girtumas. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo pagal laidavimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. E. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esanti autoritetu kaltinamajam ir turinti galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis A. K. neteistas (b. l. 40), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (b. l. 41-42), turintis pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 64), neserga priklausomybės ligomis (b. l. 47), yra dirbantis ir itin teigiamai charakterizuojamas savo darbdavio (b. l. 43, 85), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Teismas daro išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas, transporto priemonės vaiairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, buvo vienkartinis dėl lengvabūdiškumo padarytas poelgis ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos J. E. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos J. E. minėtas asmenines savybes, į tai, kad tarp jų yra susklostę pasitikėjimo verti santykiai, J. E. savo teigiamu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką A. K., yra susiję giminiškais (brolio ir sesers) ryšiais, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui, todėl skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, šiuo konkrečiu atveju. Konstatuotina, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pripažinus, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šio draudimo terminas nustatytinas didesnis nei vidutinio dydžio trukmės terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktiką, baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018-10-29 (2018-05-29 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuossavybės teise priklauso kaltinamajam A. K. (b. l. 38), todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams (buvo sukeltas eismo įvykis), kaltinamasis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jos registracijos dokumentų su užvedimo rakteliais konfiskavimą (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2018-10-23 pranešimu Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime (b. l. 26), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis Mažeikių mieste yra 20,00 Eur, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje įkainis – 0,70 Eur (b. l. 27-36), todėl šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018-10-19 iki 2018-11-26 patyrė 46,60 Eur (20,00 Eur + (0,70 Eur x 38 d.) išlaidų. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-29 paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (b. l. 55-56).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos J. E., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią AB SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 29 d.

Konfiskuoti A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės dokumentus ir užvedimo raktelius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-786-853/2018 nutraukti.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 46,60 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 60 euro centų) išlaidas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą nuo 2018-10-19 iki 2018-11-26, t. y. nuosprendžio priėmimo dienos, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančią AB SEB bankas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. R1104074 perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. K., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. E., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.