Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. vengė išlaikyti vaikus, tai yra: A. N. pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti K. N. naudai, nepilnamečiams vaikams - dukrai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 145 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-04-01 iki vaikų pilnametystės, nuo 2014-11-10 iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos - balandžio mėn. pradžios, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, nemokėjo lėšų savo vaikų išlaikymui, o po to, nuo 2015 m. kovo mėn. pabaigos - balandžio mėn. pradžios, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2016-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaikų išlaikymui 600 eurų. Taip, būdamas darbingas, tačiau legaliai nedirbdamas, tyčia piktybiškai vengė pareigos pagal nurodytą teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą.

Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad išsiskyrus su K. N. teismas priteisė jam kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės mokėti po 145 eurus kiekvienam vaikui. Jis, kaltinamasis, K. vaikų išlaikymui nemoka. Yra alergiškas, todėl sunku susirasti darbą. Šiuo metu dirba laikinus darbus. Nuo 1992 m. turi individualios veiklos įmonę (duomenys neskelbtini), vykdė prekybą vaisiais, tačiau šiuo metu įmonė jokios veiklos nevykdo. Nuo 1999 m. ketina įmonę likviduoti, tačiau mokesčių inspekcijai reikia pateikti kažkokius dokumentus, kurių jis neturi. Kadangi jo, kaltinamojo, vardu yra registruota įmonė, negali užsiregistruoti darbo biržoje. Įmonė turi apie 15000 Eur skolą. Teigia, kad vaikams atveža maisto produktus, perka vaistus, stengiasi kuo daugiau laiko leisti su vaikais, savaitgaliais sūnų pasiima į savo namus, kartais buvusiai sutuoktinei duoda 20-30 Eur. Nemokėjo vaikams išlaikymo, nes neturėjo darbo. Pusmetį dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokesčio jam nesumokėjo, be to pats liko skolingas kompanijai. Taip pat dirbo užsienyje statybininku, tačiau dėl alergijos ir astmos priepuolių dirbti nebegalėjo. Turi įgijęs automechaniko specialybę, tačiau dėl alergijos šio darbo dirbti negali. Šiuo metu moka Vaikų išlaikymo fondui. Vaikų išlaikymo fondui sumokėjo 200 Eur. Šiuo metu jis yra skolingas 4000 Eur K. N.. Žada įsidarbinti ir įsiskolinimą mokėti dalimis. Dirbdamas pavienius darbus į dieną uždirbo apie 30-40 Eur į dieną, tačiau lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo. Vaikus šiuo metu išlaiko jų motina K. N. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašo.

Nukentėjusioji K. N., kurios parodymai pagarsinti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusiu vyru A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ji susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus G. N., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje pragyvenus porą mėnesių tarp jų prasidėjo nesutarimai, pykčiai, jis neprižiūrėjo vaikų, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Vėliau A. pradėjo smurtauti prieš ją. 2014-11-10 kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, kad juos išskirtų, kad nustatytų vaikų gyvenamąją vietą su ja ir iš A. priteistų po 500 Lt kiekvienam vaikui išlaikymui iki jų pilnametystės. Teismas priėmė sprendimą ir priteisė iš A. dukros ir sūnaus išlaikymui nuo 2014-04-01 kas mėnesį po 145 eurus iki vaikų pilnametystės. Iki 2014-11-10 teismo sprendimo A. mokėjo dalimis vaikų išlaikymui, tačiau kiek jis sumokėjo, negali pasakyti, duomenys yra pas antstolę V. D., kuri vykdo išieškojimą, todėl daugiau informacijos galėtų pateikti antstolė. Nuo priimto teismo sprendimo 2014-11-10 iki šiol A. vaikų išlaikymui nemokėjo. 2015-06-12 A. buvo atvykęs pas ją į namus pasveikinti dukros su gimtadieniu, dukrai dovanų atvežė lėlę, pinigų nei jai, nei vaikams nedavė. A. po sūnaus gimtadienio 2015 m. balandžio mėn. pradžioje iš Anglijos parvežė dovanų kiekvienam po pižamą, balandžio mėnesio pabaigoje sūnui nupirko dovanų žaislą traukinį, o dukrai batukus. Atvažiavęs pas vaikus kaltinamasis su jais pabūna iki trijų valandų, vaikai su A. N. bendrauja geranoriškai. Šiuo metu su savo buvusiu vyru A. N. kartu negyvena, tačiau jis vaikus lanko, kadangi ji, nukentėjusioji, šiuo metu dirba, tai jis jai padeda vaikus prižiūrėti, parveda juos iš darželio. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio, tikslios datos nepamena, ji gauna po 57 eurus už kiekvieną vaiką į mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo. Į Vaikų išlaikymo fondą kreipėsi 2015 m. kovo mėnesį. Nuo 2014-04-01 iki teismo sprendimo 2014-11-10 A. jai mokėjo pinigus vaikų išlaikymui, todėl dėl to laikotarpio ji jam pretenzijų neturi, po teismo sprendimo A. jai vaikų išlaikymui pinigų nebemokėjo ir iki šiol nemoka. Kiek jai žinoma A. šiuo metu dirba vairuotoju, turi autobusiuką, kuris yra registruotas ne jo vardu, o pusbrolio P. K., ir minėtu autobusu jis veža žmones į Angliją, todėl jis dirba ir užsidirba pinigų. Su A. kalbėjo, jis sakė pradės mokėti alimentus tik tada, kai ji atsiims pareiškimą iš policijos, tačiau ji juo netiki. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. N. parodė, kad A. N. pradėjo mokėti dalimis pinigus vaikų išlaikymui tik nuo 2015 m. kovo mėn., pabaigos ar balandžio mėn. pradžios, tiksliai nurodyti negali datos, iki to laiko išvis nemokėjo (1 t. b.l. 20-21, 22-23, 24-25).

Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nutraukus santuoką iš A. N. priteista mokėti nepilnamečiams vaikams - dukrai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 145 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-04-01 iki vaikų pilnametystės, paskiriant K. N. nepilnamečių vaikų turto ir lėšų tvarkytoja. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (1 t. b.l. 30-36).

Iš antstolės V. D. padėjėjos L. A. 2016-03-31 pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą nustatyta, kad A. N. vaikų išlaikymo įsiskolinimas iki 2016-04-01 sudaro 4870 eurų. Į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą A. N. nėra pervedęs lėšų vaikų išlaikymui (1 t. b.l. 47).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-11-18 pažymos Nr. (7.4) SI-60964 matyti, kad A. N. gamybinė – komercinė firma (teisinis statusas – likviduojama Juridinių asmenų registre 2007-08-30), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 27110,76 Eur, iš jų 2266,57 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų, 198,80 Eur savarankiškai dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 232,93 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų pervedimą, 1,53 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą, 10,93 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų pervedimą (1 t. b.l. 51).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-11-05 pranešimo Nr. (4.2) D2-25574 matyti, kad A. N., 2015-11-05 duomenimis, į Fondo administracijos sąskaitą grąžino 200 Eur (1 t. b.l. 56).

Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-01-14 pažymos Nr. SR2-133 (11.9) matyti, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje. Asmenys, turintys Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos įmonės statusą, gali registruotis darbo biržoje ir ieškotis darbo (1 t. b.l. 60).

Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-03-04 pažymos Nr. SR2-788 (11.9) matyti, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-02-18 iki pareikalavimo dienos ( 2016-03-04) nėra registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (1 t. b.l. 62). Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių A. N. tinkamai rūpintis nepilnamečiais savo vaikais, nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, tvirtino kad dėl alerginės astmos priepuolių negali susirasti tinkamo darbo, tačiau jokių sveikatos būklę patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Kaltinamasis A. N. teigia, kad yra įkūręs individualios veiklos įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė jokios veiklos nuo 1999 m., ketina įmonę likviduoti, tačiau neturi tam būtinų dokumentų. Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-01-14 pažymos Nr. SR2-133 (11.9) matyti, kad A. N. nėra ir nebuvo registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje. Pažymoje nurodoma, kad asmenys, turintys Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos įmonės statusą, gali registruotis darbo biržoje ir ieškotis darbo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad tinkamo darbo jam rasti nepavyksta dėl neva sveikatos problemų bei nesant galimybei registruotis darbo biržoje. Kaltinamasis nurodo, kad dirba pavienius darbus, už kuriuos jam mokama 30-40 Eur į dieną, iš šių gautų pinigų neskyrė lėšų vaikų išlaikymui, nurodė, kad pats turėjo pirkti maisto produktus, drabužius, todėl vaikams išlaikymo nemokėjo, vaikais rūpinasi ir juos išlaiko jų motina K. N.. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, nepateikė, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnamečius savo vaikus nevykdymo priežastis –pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti vaikus, ir tai akivaizdžiai ribojo kaltinamojo galimybes išlaikyti nepilnamečius, išlaikymo reikalaujančius savo vaikus.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad tinkamo darbo jam rasti nepavyksta. Kaltinamasis parodė, kad yra įsigijęs automechaniko specialybę. Pažymėtina, jog, turint omeny Lietuvos ekonominę situaciją, A. N. dirbamas darbas yra paklausus ir gerai apmokamas. Teismas konstatuoja, kad vietoj to, kad dėtų maksimalias pastangas pats vėl įsidarbinti, užsidirbti lėšų vaikų išlaikymui, jis net nepasistengė užsiregistruoti darbo biržoje ir sulaukti darbo pasiūlymo per šią įstaigą, nors jokių kliūčių tam nebuvo. Taigi, tai vienareikšmiai byloja, jog kaltinamasis turi realias galimybes pragyvenimo šaltinį užsitikrinti, ir užsitikrinti jį pakankamą, ne tik sau, bet ir savo vaikams.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti K. N. naudai, nepilnamečiams vaikams - dukrai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 145 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-04-01 iki vaikų pilnametystės, nuo 2014-11-10 iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos - balandžio mėn. pradžios nemokėjo lėšų savo vaikų išlaikymui, o po to, nuo 2015 m. kovo mėn. pabaigos - balandžio mėn. pradžios iki 2016-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaikų išlaikymui 600 eurų. Taip, būdamas darbingas, tačiau legaliai nedirbdamas, tyčia piktybiškai vengė pareigos pagal nurodytą teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas juos išlaikyti, būdamas darbingas, taigi, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis A. N. šios pareigos nevykdė ir, pabrėžtina, nevykdė jos sąmoningai, ilgą laiką, bei sistemingai. Kaltinamasis būdamas darbingas, nedirbo arba dirbo nelegaliai, darbo biržoje nesiregistravo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikams, tai yra vengė išlaikyti vaikus.

Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus.

Kaltinamasis A. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines veikų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. N. padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – A. N. niekur nedirba, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, bus pasiekti A. N. paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog A. N. kaltu prisipažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. N. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. N. paskirti – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.