Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime pagal kitą nuosprendį, iki tol faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki tol nedirbo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), iš jų paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 5 dalį galutine subendrinta bausme – 60 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 nusikalstamos veikos), subendrinta bausme – 28 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (15 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – 1 metų 2 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2024 m. vasario 12 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, vaizdo įrašų, gautų iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašuose užfiksuotas vagystės faktas (1 t., b. l. 19–20, 21–22). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2024 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad 2024 m. sausio 11 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), du asmenys pavogė robotą dulkių siurblį. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo užfiksuoti 2 asmenys ir vienas iš jų buvo atpažintas O. I., kuris galimai padarė vagystę (1 t., b. l. 40–41).

2024 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad 2024 m. sausio 11 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), du asmenys pavogė robotą dulkių siurblį. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo užfiksuoti 2 asmenys ir vienas iš jų buvo atpažintas O. I., kuris galimai padarė vagystę. Pakartotinai peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad antras asmuo yra T. M. (1 t., b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. I. ir T. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamieji O. I. ir T. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padarę inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė dulkių siurblį robotą – O. I. paėmė dulkių siurblį nuo lentynos ir perdavė T. M., kuris su preke išėjo iš parduotuvės už ją neatsiskaitęs kasoje. Tokius kaltinamųjų veiksmus patvirtina liudytojos V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais ir abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 19 d. pareiškime, 2024 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos, 2024 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, 2024 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti dulkių siurblio roboto vagystė iš parduotuvės. Šių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. vasario 12 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje. Dulkių siurblio roboto „RCV3“ vertę įrodo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 29 d. civilinio ieškinio pridėta Pardavimo kainų keitimo ataskaita (1 t., b. l. 30). Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto dulkių siurblio roboto „RCV3“ verte.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad O. I. ir T. M. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kad jie nebuvo iš anksto susitarę vogti, kad toks sumanymas kilo spontaniškai, neturi reikšmės jų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Kaltininkų tyčia bendrai pagrobti svetimą turtą gali susiformuoti ir staiga.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad O. I. ir T. M. 2024 m. sausio 11 d. apie 20.15 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, O. I. iš buitinės technikos skyriaus paėmus dėžę, kurioje buvo dulkių siurblys robotas „RCV3“, kurio vertė 369,99 Eur, nuėjus prie žemų stelažų, esančių virš eskalatoriaus, ir numetus minėtą dulkių siurblį robotą „RCV3“ apačioje laukusiam T. M., T. M. su minėta preke išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekės apmokėjimui, taip O. I. ir T. M. bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 369,99 Eur vertės turtą.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas O. I. ir T. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – O. I. ir T. M. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Abu kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų pagrobto svetimo turto vertę.

O. I. ir T. M. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

O. I. ir T. M. atsakomybę sunkina tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorė baigiamosios kalbos metu nurodė O. I. ir T. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad O. I. ir T. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą (pagal BK 27 straipsnį, tai negali būti laikoma nusikaltimų recidyvu), todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. I. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) itin daug kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 171–191). Ankstesni O. I. teistumai daugeliu atvejų taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 192–210). „Sodros“ duomenimis, O. I. oficialiai nėra dirbęs Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 74). Taigi jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamą veiką, nes neturėjo pinigų pragyvenimui. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. I. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad O. I. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) itin daug kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 132–152). Ankstesni T. M. teistumai daugeliu atvejų taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 153–170). „Sodros“ duomenimis, T. M. ilgą laiką oficialiai nedirba Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 105) (1 t., b. l. 104). Taigi jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog T. M. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nešvelnina jo atsakomybės ir nusikalstamos veikos darymo nepateisina. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. M. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad T. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. I. ir T. M. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus arešto bausmes, nustatant maksimalų bausmių dydį – kiekvienam po 45 parų arešto bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti O. I. ir T. M. skiriant mažesnį bausmės dydį ar parenkant švelnesnę bausmės rūšį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. I. ir T. M. paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu, ir kiekvienam paskirti – po 30 parų arešto bausmę.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl O. I. yra įsiteisėjusių kitų teismo procesinių sprendimų, kuriais paskirtos bausmės. Kita vertus, dėl kaltinamojo yra neteisėjęs nuosprendis, taip pat nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo nuosprendžiu ir kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu O. I. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl T. M. yra įsiteisėjusių kitų teismo procesinių sprendimų, kuriais paskirtos bausmės. Kita vertus, dėl kaltinamojo yra neteisėjęs nuosprendis, taip pat daug nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo nuosprendžiu ir kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu T. M. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Kaltinamiesiems atidėti arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes jie nelaikytini kaip asmenys, kuriems pirmą kartą skiriama arešto bausmė, be to, įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja, akivaizdu, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebūtų pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 369,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 28–30).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 369,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus (Pardavimo kainų keitimo ataskaitą), patvirtinančius roboto dulkių siurblio „RCV3“ vertę, t. y. 369,99 Eur (1 t., b. l. 30). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobto roboto dulkių siurblio verte. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp O. I. ir T. M. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš O. I. ir T. M. solidariai. Teismas priteisia civilinį ieškinį iš O. I. ir T. M. solidariai, atsižvelgdamas į tai, kad jie bendrais veiksmais darė nusikalstamą veiką.

VI. Kiti klausimai

O. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 55–56). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina. T. M. kardomoji priemonė šioje byloje nebuvo paskirta.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

1) 2024 m. spalio 21 d. pažyma Nr. APD-2024-10425 dėl 320,84 Eur už T. M. gynusio advokato Sauliaus Lauraičio darbo užmokestį (2 t., b. l. 63–65);

2) 2024 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. APD-2024-12448 dėl 352,08 Eur už O. I. gynusio advokato F. Vrubliausko darbo užmokestį (2 t., b. l. 122–126);

Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimai pripažinti būtinais BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjai paskirti nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti ar suimti nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. I. (O. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. I. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

O. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

T. M. (T. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Iš O. I. ir T. M. solidariai priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 369,99 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš O. I. ir T. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamieji – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.