Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1780-653/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e2S-1780-653/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00161-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Civilinė byla Nr. e2S-1780-653/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00161-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 3.2.7.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. L. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nurodytu būdu padalinti jo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; 3) priteisti iš ieškovo kiekvienai iš nepilnamečių dukrų E. L. ir M. L. (toliau kartu – ir Vaikai) po 300 Eur kas mėnesį; 4) nustatyti nurodytą bendravimo su Vaikais tvarką.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė: nutraukti ieškovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovo G. L. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina A. L.; priteisti iš G. L., nepilnamečiams vaikams išlaikyma; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti uzufruktą G. L. asmeninėn nuosavybėn priteistai 1/2 Pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), daliai nepilnamečių vaikų E. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. L., a/k (duomenys neskelbtini) naudai iki jų pilnametystės; pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su banku (duomenys neskelbtini) bei su šios sutarties vykdymu susijusios visos piniginės prievolės po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo G. L. ir atsakovės A. L. prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2022 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

4. Nurodė, kad atsakovė už priešieškinio padavimą sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, tačiau priešieškiniu reiškia ir turtinį reikalavimą - prašo priteisti atsakovei dalį nekilnojamojo turto bei transporto priemonę bei piniginę kompensaciją. Todėl atsakovė už turtinius reikalavimus už prašomų priteisti atsakovei turto bei piniginę kompensaciją turi sumokėti žyminį mokestį CPK 80 straipsnio 1, 7 dalyse nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Priešieškiniu yra reiškiamas vienas naujas neturtinis reikalavimas – nustatyti uzufruktą ieškovui priteistinai namo daliai nepilnamečių vaikų naudai, dėl šios priežasties atsakovė sumokėjo žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą (88 Eur). Šiame procesiniame dokumente taip pat tiksliai suformuluota atsakovės pozicija dėl kitų byloje nagrinėtinų klausimų, be kita ko ir prašymas teismui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

6.2. Atsakovas negali būti įpareigotas mokėti žyminio mokesčio už reikalavimus, kuriuos pareiškė ieškovas; atsakovas privalo mokėti žyminį mokestį tik už naujai reiškiamus reikalavimus, kurie nėra pareikšti byloje. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai už tą patį reikalavimą žyminis mokestis būtų sumokamas du kartus, arba pareiga mokėti dalį žyminio mokesčio už ieškovo pareikštą reikalavimą nepagrįstai ir neteisėtai būtų perkeliama atsakovui.

6.3. Kadangi turtinį reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą pareiškė ieškovas, būtent jis turi būti įpareigotas tinkamai įvykdyti pareigą sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį.

6.4. Reikalavimai nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamą su vienu iš tėvų, skyrium gyvenančio tėvų bendravimo su vaikais tvarką, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, nėra nauji byloje, todėl atsakovė negali būti įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškovo pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

2. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

3. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, atsakovė ne tik reiškia naują reikalavimą dėl uzufrukto nustatyto, bet ir, nesutikdama su ieškovo reikalavimais dėl turto padalinimo, reiškia naują reikalavimą dėl turto padalinimo. Taigi, šioje byloje atsakovė siekia kito materialinio teisinio rezultato, negu ieškinyje suformuluotas reikalavimas, jos reikalavimas nėra tapatus byloje pareikštam ieškovo reikalavimui, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas už reikalavimo, dėl kurio turi materialinį teisinį suinteresuotumą atsakovė, nelaikytinas ieškovo pareigos mokėti žyminį mokestį perkėlimu atsakovei.

4. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus atsakovo aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktas).

6. Taigi, šioje byloje atsakovė formuluoja naujus reikalavimus ne tik dėl uzufrukto nustatymo, bet ir turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Dėl to nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina