Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-14 · Administracinė byla Nr. AS-492-749-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-955-95/2012Sprendimas · 2012-02-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
AS-492-749-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01728-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. Ž., L. Ž.
Atsakovas
Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-749/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01728-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą (b. l. 10–18), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (13)-2R-498; 2) įpareigoti vyresnįjį inžinierių inspektorių V. V. atlikti 10 kV PKL fragmento prie pareiškėjų namų valdos, esančios Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., patikrinimą; 3) įpareigoti V. V. pateikti išvadą dėl kilnojamojo turto, priklausančio AB „Lesto“ 10 kV PKL fragmento perkėlimo iš Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus g. pusę su neporine namų numeracija.

Kartu su skundu pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydami, kad dėl šio sprendimo panaikinimo iš pradžių – 2011 m. liepos 7 d., kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, nurodydama, jog yra praleistas skundo padavimo terminas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b. l. 41–42) atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad Inspekcijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. (13)-2R-498 buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka – savo pasirinkimu teisė paduoti skundą administracinių ginčų komisijai arba teismui. Teismas pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad jie iš pradžių kreipėsi į administracinių ginčų komisiją, laikė nereikšminga, nurodė, kad pareiškėjai patys pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kuris nesuteikia pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino dėl sprendimo panaikinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti pareiškėjų skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo. Tačiau teismas akcentavo, kad antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašė įpareigoti V. V. atlikti tam tikrus veiksmus, nors pagal ABTĮ 88 straipsnį tokie reikalavimai turėtų būti reiškiami ne fiziniam asmeniui, o atitinkamam viešojo administravimo subjektui, kurį įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.

II.

Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimti skundą ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde paaiškina, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi, nes nesutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu. Teigia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jų skundą dėl Inspekcijos sprendimo, kadangi termino skundui paduoti jie praleidę nebuvo. Paaiškina, kad skundą Vyriausiajai administracinei ginčų komisijai įteikė laiku, tačiau paštas ant voko uždėjo kitos dienos spaudą. Teigia, kad ginčijamą nutartį priėmęs teisėjas, dėl galimų artimos giminystės ryšių su Inspekcijos tokią pat pavardę turinčiu specialistu, galėjo būti šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė pareiškėjams atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Inspekcijos sprendimo ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi ne tik įvertinti skunde suformuluotus reikalavimus, tačiau privalo atsižvelgti į teikiamo skundo turinį bei nustatyti tikruosius pareiškėjo ketinimus. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytų veiksmų neatliko ir pareiškėjų skundo padavimo bei prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą klausimus išnagrinėjo įvertinęs tik formaliąją šių procesinių dokumentų išraišką, nenustatęs tikrųjų pareiškėjų ketinimų.

Visų pirma, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs taisyklę, kuriuos nuosekliai laikosi, kad tais atvejais, kai atitinkamos kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis ir tik sulaukęs administracinių ginčų komisijos sprendimo, jį skųsti teismui. Byloje, kurioje buvo suformuota ši taisyklė, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtu atveju pareiškėjas pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą ir privalėjo jo laikytis, jis teisme gali prašyti panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, bei įpareigoti šią komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo, tačiau pareiškėjas negali prašyti administracinio teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2009, P. 468–469).

Remdamasi byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad kilusio administracinio ginčo objektas yra Inspekcijos 2011 m. gegužės 31 d. aktas Nr. (13)2R-498 (b. l. 26–27). Šiuo aktu pareiškėjams buvo pasiūlyta aptariamą aktą, jų pasirinkimu, skųsti arba administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Nustatyta, kad pareiškėjai nutarė pasinaudoti neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir skundu kreipėsi į administracinių ginčų komisija (skundas adresuotas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, tačiau sprendimą dėl jo priėmė Vyriausioji administracinių ginčų komisija) (b. l. 21–24). Taip pat nustatyta, kad 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 7R-121(4R-347) Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, nustačiusi, kad jis paduotas praleidus teisės aktų nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 19). Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjams išaiškino, kad šį sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, jie gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nustatyta, kad teikdami skundą teismui pareiškėjai prašė panaikinti Inspekcijos 2011 m. gegužės 31 d. aktą Nr. (13)2R-498 ir įpareigoti Inspekcijos specialistą atlikti tam tikrus veiksmus. Reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, nors jau buvo pasirinkę neprivalomą išankstinį ginčo nagrinėjimo ne teisme būdą ir, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota taisykle, privalėjo jo laikytis, neskundė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikto skundo turinį bei byloje surinktą medžiagą, nustatė, kad nors skunde ir nesuformulavo savarankiško reikalavimo, pareiškėjai iš tiesų į teismą kreipėsi, nes nesutiko su 2011 m. liepos 8 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu Nr. 7R-121(4R-347) – skunde pareiškėjai akcentavo, kad teismui skundą teikia atsižvelgę į 2011 m. liepos 8 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos rašte Nr. 7R-121(4R-347) nurodytą galimybę šį raštą apskųsti per 1 mėnesį.

Pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnyje numatyta teismo pareiga proceso dalyviams išaiškinti jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo iš pradžių pareiškėjams išaiškinti jų teisę skųsti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą bei prašyti įpareigoti šią instituciją nagrinėti pareiškėjų skundą.

Esant tokiai situacijai, kai nėra suformuluotas konkretus skundo reikalavimas, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad iš tiesų pareiškėjas siekia, kaip šiuo atveju atitinkamo akto panaikinimo, ABTĮ yra nustatytas skundo trūkumų šalinimo institutas (ABTĮ 37 str. 1 d.), kuriuo šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus dėl galimo ginčijamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo, kadangi pareiškėjų argumentai dėl galimų jo artimų giminystės ryšių su tokią pat pavardę turinčiu Inspekcijos darbuotoju, tėra tik prielaidos.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė