Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos, paskirtos R. S., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas ir prašymas, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą, priimtą R. S. atžvilgiu.

Prokuroras į teismo posėdžius neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro neatvykimas į teismo posėdį klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ str. 2 d.), teikimas išnagrinėtas prokurorui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas atmestinas

Teismas, spręsdamas piniginės sankcijos pripažinimo klausimą, remiasi Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas). Pamatiniame sprendime nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis, pripažįstamos ir vykdomos kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo nuostatos yra inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, įgyvendinant jas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-45-616/2023).

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

Šiuo atveju teismui pateiktas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimas su priedais atitinka 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus.

BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Reikalavimas aiškiai, be abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR.

Teismo posėdžių metu R. S. teigė jokių pranešimų negavęs, apie paskirtą baudą informuotas nebuvo.

Nagrinėjamu atveju, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktame liudijime nurodyta, kad byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą ir pažymėta, jog asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Teismas, vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į kompetentingą Latvijos Respublikos instituciją, prašydamas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo buvo informuotas apie priimtą sprendimą ir teisę jį ginčyti. Teisme gautas Vyriausiosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro pranešimas, kad 2025 m. birželio 4 d. sprendimas buvo išsiųstas Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacinėje sistemoje (EUCARIS) nurodytu transporto priemonės Volvo V60, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo R. S. adresu (duomenys neskelbtini), paprastu paštu, įteiktas adresatui įmetant į pašto dėžutę. Atkreipia dėmesį, kad kai tais atvejais, kai nėra galimybės įteikti pašto siuntą adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį. Minimas sprendimas grąžintas nebuvo, todėl įstaiga neturėjo pagrindo manyti, kad R. S. sprendimo negavo. Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, užpildant prie sprendimo pridėtą atsakymo formą ir nurodant vairuotojo tapatybės duomenis, tačiau teise į apskundimą nebuvo pasinaudota. Be to, prieš kreipiantis į Lietuvos Respubliką, R. S. 2025 m. liepos 29 d. buvo išsiųstas priminimas apie savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigą, toks dokumentas taip pat nebuvo grąžintas kaip neįteiktas (b. l. 65-71). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateiktais duomenimis dėl sprendimo išsiuntimo, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad minimas sprendimas išsiųstas neregistruota pašto siunta, todėl nėra galimybės daryti neginčytiną išvadą, kad R. S. buvo informuotas apie priimtą sprendimą bei teisę ginčyti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, paties asmens teigimu, faktinė jo gyvenamoji vieta skiriasi, (duomenys neskelbtini) g., kur buvo siunčiami dokumentai, jis negyvena. Pažymėtina, kad teismo siųsti pranešimai šiuo adresu grįžo neįteikti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, jog R. S. buvo tinkamai informuotas apie padarytą pažeidimą, priimtą sprendimą ir teisę jį apskųsti, todėl, vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktu, atsisakytina pripažinti jam paskirtą piniginę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365¹ straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pripažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro 2025 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. paskirtą 160 Eur piniginę sankciją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.