Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5848 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso apeliacinio 2022 m. vasario 24 d. teismo nuosprendžiu už neteisėtą laisvės atėmimą kitam asmeniui ir asmens laikymą nelaisvėje, bandymą išžaginti ir bendrininkavimą darant įtaką asmeniui teikiant parodymus - paskirta 1 metų 11 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pripažintas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 146 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5848 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikto vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, o lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. V., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 30 d. atlikus pirminį nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikto vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija), kurių korekcija nėra galima, nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kuris pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis veiksnys, nuteistasis kalinimo metu nebuvo nė karto skatintas. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėtas kriminogeninis veiksnys nustatytas ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Skunde yra nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, turi darbinę motyvaciją, kurios realizuoti negali ne nuo jo valios priklausančių veiksnių, turi artimus palaikančius santykius su artimaisiais, be to ketina tuoktis, ir teismas šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepaneigia, tačiau nevertina jų kaip išskirtinai teigiamų, lemiančių lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai, teismas konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir pritartina skundžiamam Komisijos nutarimui, kad jokiu išskirtiniu nusikalstamo elgesio pokyčiu, kuris būtų esminis lygtinio paleidimo taikymui, nuteistasis šiuo metu dar nepasižymi. Kartu skunde akcentuojama, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, vis tik, teismas pažymi, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų, tai nėra niekuo išskirtinis elgesys, tuo tarpu išskirtinai teigiamo elgesio nuteistasis nedemonstruoja – nei karto nebuvo skatintas. Taigi, nors yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau įvertinus tai, kad kol kas nestebima teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, spręsti, kad šiuo metu lygtinis paleidimas būtų aktualus ir Komisijos nutarimas turi būti naikinamas, nėra pagrindo.

Bylos duomenys atskleidžia, kad A. V., nuteistas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso apeliacinio teismo nuosprendžiu, pabėgo ir slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Įvertinus šią aplinkybę, reikalinga itin atidžiai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį, kurio atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, šiuo metu dar nėra galimybės tinkamai įvertinti, dabartinėje pataisos stadijoje nėra galimybės spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio raišką. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis vertinimo metu iš esmės nurodo tik teigiamus savo būdo bruožus ir nors nurodo, kad yra kur tobulėti, tačiau įvardinti kur tiksliai, negali, kas teismo vertinimu atskleidžia, jog nuteistasis visgi nėra kritiškas savo atžvilgiu ir negalima spręsti, kad yra pakankamai pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo, nes negeba įvertinti savo probleminių sričių, kurios neabejotinai egzistavo jam darant nusikalstamas veikas. Be to Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimas polinkis sudaryti palankesnį savęs vaizdą aplinkai, akcentuoti savo teigiamas patirtis. Darytina išvada, kad nuteistojo vis dar nepakankamas gebėjimas įvertinti praeities įvykius ir savo elgesio pasekmes, taip pat ir problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka lemia asmens pasikartojančio nusikalstamo elgesio raišką. Nuteistasis nors ir pripažįsta įvykdęs veikas, tačiau vertina, kad bausmė per griežta, kas leidžia spręsti, kad savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai, yra linkęs situaciją vertinti tik per jam atsiradusių nepatogumų prizmę, kas teismo vertinimu, dar negali būti vertinama kaip pakankamas nuteistojo elgesio pokytis, suvokiant savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir siekiant elgesį koreguoti išimtinai teigiamai. Vertinant aukščiau išdėstytą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli – 8 mėnesiai 2 dienos, todėl nuteistasis dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5848 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.