Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. nuteistas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu už neteisėtą laisvės atėmimą kitam asmeniui ir asmens laikymą nelaisvėje, bandymą išžaginti ir bendrininkavimą darant įtaką asmeniui duodant parodymus, jam paskirta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pripažintas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. V. pagal Norvegijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą skirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 1 dalimi, ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. kovo 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 4 d.

5. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti advokato skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog nutartis yra grindžiama formaliais, deklaratyviais ir šabloninio pobūdžio argumentais, atkartojant Komisijos priimtą nutarimą, joje nėra pateikta išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Teismas neįvertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu, pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Advokato nuomone, A. V. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ir intervencinėse priemonėse, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (pagal OASys metodiką nustatyta mažėjanti jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, kriminogeninių veiksnių nenustatyta), elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik laikosi, bet ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje taip pat yra daugiau nei pakankamas norint tęsti nuteistojo resocializaciją už įkalinimo įstaigos ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas neprieštaraus ir teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Advokatas taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų darbą bei gyvenamąją vietą. Jis taip pat palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, planuoja santuoką. Teismo teiginys, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, iš esmės parodo angažuotumą nuteistojo atžvilgiu ir prieštarauja pagrindiniams Bausmių vykdymo teisės principams, jie iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo. Vadovaujantis tokia logika, lygtinis paleidimas nuteistajam neįmanomas net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas.

5.2. Taip pat skunde teigiama, jog iš nutarties nėra aišku, kokiu būdu bus labiau įgyvendinama bausmės paskirtis, netenkinus prašymo dėl lygtinio paleidimo. Atvirkščiai, tenkinus šį prašymą, nuteistasis būtų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. Esant tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti jam laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir teismas. Šiame kontekste advokatas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistojo lygtinis paleidimas nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, leidžianti pilnai kontroliuoti elgesį probacijos metu. Jo namuose yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Advokato nuomone, teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, A. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistojo paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima konstatuoti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti, kreipėsi dėl mūrininko specialybės įgijimo. Iš advokato papildomai pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog A. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai domisi nuteistiesiems siūlomomis veiklomis, bendrauja sus psichologais, nuo 2024 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (duomenys neskelbtini), o 2024 m. rugpjūčio 13 d. už nepriekaištingą elgesį, gerą ir stropų darbą buvo paskatintas. Šios aplinkybės, svarstant A. V. lygtinio paleidimo klausimą, neabejotinai yra vertinamos nuteistojo naudai, kadangi tai rodo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kokių nors kelių teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių aplinkybių nustatymas, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą, ir tokia išvada niekaip neprieštarauja bausmių vykdymo teisės principams, kaip ir nepaneigia BVK 82 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto yra visiškai aišku, jog tam, kad asmeniui galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti konstatuotos ne bet kokios aplinkybės, kurios iš esmės vertinamos pozityviai, o tokios aplinkybės, kurios rodytų akivaizdų teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje ir mąstyme, leidžiantį pagrįstai tikėtis sėkmingos jo resocializacijos į visuomenę.

10. Vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, atsižvelgtina į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.), stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Svarstydamas A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą pagal nurodytus kriterijus, apygardos teismas atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados 5.1, 5.2, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodomą informaciją. Socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje pateikiama informacija apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus, o 5.2 papunktyje aprašomas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, o 7.2 papunktyje – kriminogeniniai veiksniai.

11. Iš minėtuose socialinio tyrimo išvados papunkčiuose užfiksuotos informacijos matyti, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinama tik vieną kartą – 2024 m. gegužės 30 d. – ir šio vertinimo metu A. V. rizika pakartotinai nusikalsti priskirta žemai. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog, priešingai nei tvirtinama advokato skunde, šio vertinimo metu kriminogeniniai veiksniai A. V. buvo nustatyti. 7.2 papunktyje nurodyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija bei nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, bei vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Susipažinus su socialinio tyrimo išvados turiniu nekyla abejonių ir dėl to, kad pastarasis dinaminis kriminogeninis veiksnys nuteistajam nustatytas analizuojant ne tik praeityje buvusį jo nusikalstamą elgesį, bet ir bausmės metu aktualius faktorius mąstymo ir elgesio srityje. Nuteistojo gynėjo skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog pagal OASys metodiką buvo nustatyta mažėjanti A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Tokį skundo teiginį akivaizdžiai paneigia socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje pateikta informacija, kad atlikto vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas, susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Ši informacija taip pat neabejotinai įrodo, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje, siekiant gerinti nuteistojo gebėjimus įvertinti praeities įvykius ir savo elgesio pasekmes, atpažinti problemas, rasti tinkamus problemų sprendimo būdus, nes, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, šių įgūdžių stoka lemia asmens pasikartojančio nusikalstamo elgesio raišką. Tik konstatavus nuteistojo daromą pažangą jam priskirtų kriminogeninių poreikių valdyme, būtų galima svarstyti, ar tolesnis bausmės atlikimas probacijos sąlygomis bus pakankamai efektyvus, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį.

12. Analizuojant informaciją apie A. V. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, jog, kaip jau minėta, nuteistasis įsidarbino, laikėsi jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kuriomis siekiama mažinti nuteistiesiems nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką. Vis tik, aukščiau aptarti duomenys yra akivaizdus patvirtinimas, jog darbinė veikla, įsitraukimas į pozityvaus užimtumo veiklas bei tikslines programas, bent jau šiuo metu dar nėra pakankami veiksmai konstatuoti ženklią nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Jokių kitų duomenų, kurie rodytų nuteistojo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir atspindėtų šių pastangų reikšmingą įtaką nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta. Tuo tarpu skunde gynėjo akcentuojamos aplinkybės – gyvenamosios vietos, darbo turėjimas, socialinių ryšių palaikymas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiame kontekste paminėtina, jog problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. V. taip pat palaikė ryšius su savo artimais giminaičiais, užsiėmė nekilnojamojo turto statybomis bei pardavimais. Taigi, gyvenamosios vietos turėjimas, artimųjų palaikymas bei legalių pajamų gavimas iš darbinės veiklos nebuvo tos aplinkybės, kurios galėjo sulaikyti nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Kai kurios iš šių aplinkybių netgi sudarė sąlygas A. V. nusikalsti – nusikalstamos veikos, dėl kurių jo atžvilgiu buvo priimtas Nyderlandų Karalystės Hertogenboso 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis buvo įvykdytos prieš buvusią partnerę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog tai, kad A. V. laisvėje neturės problemų dėl gyvenamosios vietos, ketina dirbti bei toliau palaikyti artimus santykius su mama, sudaryti santuoką su drauge, bus pakankamais veiksniais, užtikrinančiais vien teisėtą jo elgesį laisvėje. Taip pat pastebima, jog ir socialinio tyrimo išvadoje socialinių ryšių palaikymas, gyvenamosios bei darbo vietos turėjimas nėra priskiriami prie A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę mažinančių veiksnių. Tokių veiksnių nuteistajam apskritai nenustatyta.

14. Apygardos teismas neginčija skunde nurodomų teiginių, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių A. V. šiuo metu pilnai neatitinka. Tai, kad nuteistasis sutiktų, jog lygtinis paleidimas jam būtų taikomas su intensyvia priežiūra, taip pat jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, tiek su intensyvia priežiūra, tiek be jos, privalo atitikti visas BVK 82 straipsnyje įtvirtintas sąlygas.

15. Skunde gynėjas pažymi ir tai, kad šiuo atveju nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) nuostatomis. Atsakant į tokį argumentą pažymima, kad šis dokumentas yra patariamojo pobūdžio ir teismų neįpareigoja juo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo gynėjo paminėtose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog sutikti su nuteistojo gynėjo nuomone, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie nuteistojo asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą atvyko tik 2024 m. gegužės 22 d., pradėjo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukti į pozityvias veiklas, o taip pat ir dirbti tik pastaruosius kelis mėnesius, dėl ko nustatyti reikšmingus teigiamus pokyčius jo elgesyje, mąstyme bei kitose srityse, juo labiau, spręsti apie tokių pokyčių stabilumą, dar negalima. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, taipogi nenustatyta, kad apylinkės teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti savo priimamą sprendimą, jį grindė išimtinai deklaratyviais, šabloninio pobūdžio argumentais, ar vien Komisijos nutarime nurodytais argumentais, kaip kad nurodo advokatas. Žemesnės instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti aiškūs argumentai ir motyvai, dėl kurių yra atsisakoma tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir priimti priešingą Komisijai sprendimą, atsakyta į visus esminius skundo argumentus. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo, kaip ir teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principų pažeidimų. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad jame paminėtų tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu įtvirtintų principų tariamas pažeidimas, o taip pat ir kritika skundžiamos nutarties turiniui, nėra grindžiami jokiais konkrečiais faktais ir aplinkybėmis. Tokie skundo teiginiai susiję išimtinai tik su tuo, kad buvo priimtas nuteistojo ir jo gynėjo netenkinantis sprendimas netaikyti A. V. lygtinio paleidimo instituto.

17. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.