Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sutinka su kaltinimais, tik nesutinka, kad neužtikrino saugumo. Arklį nusipirko iš K. R. Planavo arklį nusivežti pas gimines į K., ten paauginti ir parduoti. Išsirinko patikusį arklį, t. y. jauną kumelaitę. Paprašė, kad arklys dar keletą dienų pabūtų pas jį. K. R. augino arklius ir turėjo visą įrangą, skirtą aptverti aptvarui. Jis paskolino įrangą, kad galėtų apsitverti aptvarą arkliui laikyti. Sutartį pasirašė po to, kai išsirinko arklį ir apsitvėrė aptvarą. Už arklį sumokėjo 1000 Eur. Aptvarą aptvėrė šalia bendro arklių aptvaro. Ten ganėsi daugiau arklių, kam priklauso ganykla, nežino. Sukalė medinius kuolus į žemę, jų aukštis apie 1 m. Į kuolus buvo įsukti medvaržčiai su plastmasinėmis kilpomis, pro kurias pratempė specialią virvę. Pajungė elektrinį piemenį, įsitikino, kad prietaisas veikia. Per parą 2–3 kartus ateidavo į ganyklą, patikrindavo, ar elektrinis piemuo veikia. Sutartį pasirašė jis, pardavėjas nepasirašė, nes negalvojo, kad tai reikalinga. Pinigus sumokėjo grynais ir tada surašė sutartį. Kumelaitė nebuvo supančiota. Apie 21.30 val. vakaro buvo nuėjęs patikrinti, viskas buvo gerai, o paryčiais kumelė ištrūko. Būdamas kaime, lauke išgirdo garsą, panašų į padangos sprogimą, dar nebuvo prašvitę. Kažkuris iš kaimo gyventojų pasakė, kad kelyje Panevėžys–Pakruojis matosi kažkoks sujudimas. Ėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė iš Pakruojo pusės atvažiuojant greitosios automobilį ir kumelaitę gulinčią ant kelio. Priėjęs arčiau, suprato, kad tai jo kumelaitė. Nekilo abejonių, kad tai ne jo arklys. Nuo kelio matėsi K. R. arklių aptvaras, matė, kad jo arkliai yra aptvare. Nusileidęs šlaitu, matė kurioje vietoje buvo nutraukta aptvaro virvė, ja tekėjo elektros srovė, nes ant žolės buvo rasa ir virvė nukritusi ant žemės kibirkščiavo. Kumelaitė gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies. R. kaime gyveno ir dirbo apie 2 mėnesius iki įvykio. Nueidavo patalkinti ir K. R., prie gyvulių, technikos. Atlygį gaudavo pinigais, kartais gyvenamu plotu. Iš laisvės atėmimo vietos grįžo prieš 2 metus. 1000 Eur susitaupė dirbdamas Panevėžyje. Važinėjo per kaimus ieškodamas darbų ir apsistojo R. pas ūkininką. K. R. arkliai buvo skirtingo amžiaus. Jeigu giminaičiai būtų nepriėmę arklio, tuomet būtų pardavęs. Nežino kam priklauso žemė, ant kurios apsitvėrė aptvarą. Atitverta ganykla mažesnė nei K. R., ji ribojasi su vandens grioviu. Iš vienos pusės griovys, krūmai, iš kitos pusės, už keliasdešimt metrų – kelias. Sutarties surašymą iniciavo K. R., jis paprašė, kad sutarties tekstą rašytų jis. Surašė sutartį virtuvėje, daugiau asmenų nebuvo. Niekas nematė, kai perdavė pinigus ir rašė sutartį. Nežino kas lėmė, kad kumelė ištrūko iš aptvaro, gal elektrinį piemenį žvėrys nutraukė. Po įvykio paprašė ūkininko, kad patrauktų arklį nuo kelio. Į įvykio vietą buvo atvažiavusi gaisrinė, valė važiuojamąją kelio dalį. Skambino į tarnybą, kuri surenka „kritusius“ gyvūnus, kad arklį išsivežtų. Išsivežė maždaug po 3 val., už išvežimą nereikėjo atlyginti, nežino kur jie padeda tokius gyvūnus. Jis rūpinosi gyvūno utilizavimu, t. y. paskambino į tarnybą, nurodė vietą, pats nebuvo, kai atvažiavo pasiimti arklio, tik vėliau nuėjo pasižiūrėti. Arklio įsigijimo tvarkos nežino, pirko pirmą kartą ir paskutinį. Nežino, kad perkant arklį reikia veterinaro apžiūros ir leidimo. K. R. po susitarimo surašymo minėjo, kad sutvarkys dokumentus, o kokius nesakė. Susidarė nuomonę, kad K. R. žino kokių dokumentų reikia, juos tikėjosi susitvarkyti vėliau. Negali pasakyti, ar jo įsigytas arklys buvo žymėtas ar ne. K. R. į įvykio vietą atvažiavo vėliau, buvo ne vienas. K. R. buvo priėjęs prie pareigūnų pasidomėti apie įvykį. Jis klausė pareigūnų, ką daryti, pareigūnai pildė dokumentus. K. R. nuėjo pas savo arklius. Pareigūnai nieko neklausė: nei kur buvo laikomas arklys, nei kur yra aptvaras. Prie aptvaro pareigūnai priėję nebuvo. Aptvaro virvė buvo nutraukta prie vandens griovio, prie krūmų. Pareigūnams sakė, kad jis yra arklio savininkas, jie sakė laukti tyrėjos. Elektrinis piemuo buvo pajungtas prie akumuliatoriaus, akumuliatorių įkrauti reikia kas 2–3 savaites. Akumuliatoriaus instrukcijos nematė, orientavosi pagal mirksinčią žalią lemputę, kuri reiškia, kad akumuliatorius teikia pakankamai elektros srovės. Elektrinis piemuo buvo padėtas ant žemės, vienas laidas įbestas į žemę, prie kitų laidų prijungtas akumuliatorius, kitas laidas užkabintas ant virvės. Akumuliatorius ir piemuo buvo uždengtas „šiferio“ lapu. Nuo arklio įsigijimo akumuliatoriaus įkrauti nereikėjo. Kai akumuliatorius išsikrauna, lemputė ima silpniau mirksėti, ima degti raudona šviesa. Kol lemputė mirksi žaliai, reiškia akumuliatoriaus įkrauti nereikia. Anksčiau yra tekę su tokia aparatūra susidurti, dirbo pas ūkininką, prižiūrėjo karves. Puikiai žinojo, kaip toks prietaisas veikia. Kreipėsi į ūkininką, kad patrauktų arklį nuo kelio, K. R. jam pasiūlė kreiptis į tą ūkininką pagalbos. Po arklio įsigijimo, K. R. talkindavo sodyboje, dirbdavo įvairius darbus, t. y. atnešdavo vandens, malkų. K. R. arklių jis neprižiūrėjo. Mano, kad ėmėsi tinkamų priemonių, kad arklys neišbėgtų į kelią. Kai virvė buvo nutraukta, akumuliatorius nebuvo išsikrovęs. Pareigūnams nurodė, kad arklys jo ir kuriame aptvare jis buvo. Kad elektrinis piemuo veikiantis, nesakė. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Mano, kad tinkamai pasirūpino, jog arklys neišbėgtų į kelią. Tai įvyko dėl neaiškių priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė. K. R. neklausė kokia gyvūnų įsigijimo, registracijos tvarka. Jis paminėjo, kad sutvarkys dokumentus, gyvulio dokumentų nerodė, jam nedavė. Pasitikėjo žodžiu, kad arklys jam priklauso. K. R. aptvare esančius arklius matė, jie buvo palaidi, tik viena kumelė buvo supančiota, nesidomėjo kodėl. Nemanė, kad reikia supančioti, galvojo pakaks aptvaro. K. R. aptvare supančiota buvo tik vyresnioji kumelė. Elektrinį piemenį tą pačią dieną nuardė ir atidavė savininkui.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 6 val. išvyko iš namų, K. k., J. r. Pravažiavo Pakruojį, važiuojant nuo Pakruojo link S., pravažiavus R., kelyje tik sujuodavo kažkas ir iškart smūgis. Buvo ankstus rytas, tamsu. Vyko savo nuosavu automobiliu „F“, važiavo leistinu greičiu, maždaug 93–94 km/h, kelio danga buvo sausa, slidu nebuvo. Važiavo vienas, tik pamatė kažką kaip arklio galva ir iškarto smūgis, lyg bandė stabdyti, bet nepamena, ar pavyko. Po to, gal prarado sąmonę, nežino. Smūgį juto, kiek atsimena, atsitokėjęs jautė, kad bėga kraujas, įjungė avarines šviesas ir bandė išlipti iš automobilio. Automobilis stovėjo ant ratų, nesuprato, kad jis apsisukęs. Kai atsigavo, toje vietoje dar buvo sustojęs mikroautobuso vairuotojas. Tarnybos atvažiavo labai greitai, kas jas iškvietė, nežino. Į tą patį arklį dar vienas automobilis atsitrenkė, girdėjo kaip padangos „sucypė“. Arklys gulėjo gale jo automobilio. Kitas automobilis į jį gulintį lyg atsitrenkė, tiksliai neprisimena. Jam veidas buvo nubrozdintas, lūžo delnakauliai, iš įvykio vietos buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro tai, kad negalėjo dirbti, neteko su darbu susijusių pajamų, vienas augina tris vaikus, patyrė kasdieninio gyvenimo trikdžius, stresą, išgyvenimus. Aplink kelią atvira vietovė, laukai, krūmynai. Išlipęs iš automobilio matė, kad ganėsi trys arkliai. Arklio visai nepastebėjo, tik prieš pat smūgį pamatė jo kontūrą. Važiuojant keliu, nesimato kas šlaito apačioje. Ant tiltelio yra atitvarai, o prieš – nėra. Už automobilį mokėjo 1750 Eur, naudojausi juo iki įvykio apie 2 metus. Tokios markės ir pagaminimo metų automobilio vertė būtų 1500 Eur. Automobilio neverta remontuoti. Turėjo išlaidų, nes pirko vaistus nuo skausmo, tepalus, bintą. Pirmas 10 dienų važinėjo į J. perrišimams. Po to važiavo 8 kartus į Šiaulius, į reabilitaciją. Nedarbingumas buvo nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. Iš Sodros gavo apie 60 proc. atlyginimo dydžio išmoką. Negaudamas viso atlyginimo patyrė žalą. Po įvykio jaučia pasekmes, t. y. skauda ranką, vairuoja su baime, ne taip drąsiai kaip iki įvykio. Po įvykio su kaltinamuoju bendrauti neteko, neatsiprašė. Jeigu būtų pastebėjęs arklį ankščiau, gal ir būtų ant kelio stabdymo žymės. Per greitai atsirado ant kelio kliūtis, nespėjo sureaguoti. Vairavimo stažas nuo 2002 m., yra profesionalus vairuotojas.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis pardavė kumelaitę A. M., tikslios datos neprisimena, tai gal kelios dienos prieš įvykį. Gyvena P., o R. kaime yra jo giminaičių sodyba, ten laiko arklius. Sodyba priklauso A. B. A. M. sužinojo, kad žada parduoti arklių jauniklius. Buvo ganykloj, kai prie jo priėjo A. M. ir paklausė, ar parduodu arklius ir kuriuos. Apžiūrėjo, išsirinko jauną kumelaitę ir pardavė. Pinigus perdavė po 1–2 dienų, sodyboje, sutartį A. M. rašė ranka, 2 egzemplioriais. Jis parašė ir perskaitė, pasitikėjo tuo, kas ten parašyta. Jis sutarties nepasirašė, tarėsi, kad pasirašys po to, kai sutvarkys visus dokumentus. Dokumentų sutvarkymas vyksta tokia tvarka: asmuo išsiima bandos numerį ir persirašo gyvulį savo vardu. Žadėjo po kelių dienų važiuoti tvarkyti dokumentų, bet nespėjo. A. M. paprašė, kad arklį kelias dienas palaikytų ir įrangą paskolintų. Jis padavė pinigus, nuvyko į ganyklą, paskolino elektrinį piemenį ir paaiškino, kaip atsitverti aptvarą. Aptvarą atitvėrė truputį toliau jo arklių. A. M. žadėjo po kelių dienų išvežti į K. raj. A. M. pažinojo iš matymo, žinojo, kad R. kaime dirba pas žmones. Jo bandoje buvo keturi arkliai, vieną iš jų pardavė. Didžioji kumelė, t. y. bandos vedlė, buvo supančiota, visi arkliai užtverti, pajungtas elektrinis piemuo. Visa vasarą toje vietoje arkliai ganėsi, nėra buvę, kad išeitų į kelią. Arklių kaina įvairi, suaugusi kumelė brangesnė. Kaina pasakė didesnę, prašė daugiau, bet A. M. nusiderėjo. Sumokėjo eurais, įvairiomis kupiūromis, neklausė, iš kur jis turi pinigų. Po įvykio teko su juo bendrauti, buvo pasimetęs. Nepamena, iš kur sužinojo apie įvykį, kaime žmonės kalbėjo ir garsas didelis buvo, nuvažiavo ant kelio pasižiūrėti. A. M. buvo pasimetęs, tai patarė nueiti paprašyti kaimyno V. pagalbos, nes jis turi technikos. Arklių auginimu užsiima 5–6 metai. Arklių registravimas vyksta tokia tvarka: išsiimi bandos numerį, išduoda pažymą ir viskas. Jeigu bandoje arklių daugėja, reikia pranešti veterinarui jų skaičių ir jis užregistruoja. Augina 2 kumeles ir eržiliukus, po to užsiveisė banda, paskutiniu metu buvo likę keturi arkliai, iš jų du buvo „čipuoti“, kiti du ne, nes buvo dar maži. Prieš parduodant arklį riekia pirkėjo vardo, pavardės ir asmens kodo. Tada praneši veterinarui ir perregistruoja kitam. Nebespėjo to padaryti, vakare kalbėjosi, kad važiuos perrašyti, o ryte tas įvykis nutiko. Nebūtina vykti perrašyti pirkėjui ir pardavėjui, būtų galėjęs nuvykti vienas. Kai pasirašai pirkimo–pardavimo sutartį, gyvūną turi perrašyti per tiek laiko, kiek sutari su pirkėju. Jokių kitokių reikalavimų nėra. Parduota kumelė buvo „čipuota“, „čipas“ buvo sprande. Užtenka pasakyti pirkėjo asmens kodą ir užregistruoja jo vardu. Parduodamas į sutartį neįrašė kumelaitės kodo, pasitikėjo. Tokio amžiaus arklių daugiau neturėjo, išsirinkto arklio nežymėjo. Vėliau veterinarui pranešė, kad arklys krito. Pranešė jis, nes arklys oficialiai buvo jo vardu. Parduota kumelaitė turėjo pasą, paso A. M. neperdavė. Ganykla, kurioje ganėsi arkliai, priklauso žmogui iš R. Jo atsiklausė, ar ten galima arklius ganyti, jis sutiko. Dėl A. M. arklio nesitarė, pats leido. Policijos pareigūnams sakė, kad jo arkliai, o kad kritęs arklys jo, nesakė. Policijos pareigūnas klausė „ar čia jūsų arklys?“ atsakė „taip, mano“. Sakė, kad pardavė žmogui, kad arklys iš jo bandos išbėgo iš aptvaro. Policijos pareigūnui nemelavo, sakė, kad arklys iš jo bandos, visi žmonės žino, kad laiko arklius, neaiškino, kad vieną pardavė. A. M. prižiūrėjo savo arklį, jis jo arklių neprižiūrėjo. Elektrinį piemenį nusiėmė tą pačią dieną, arklius persivarė arčiau namų. Arklio mirtis įregistruota 2020 m. vasario 21 d. Po įvykio buvo nuvažiavęs ir pranešė, kad jį nutrenkė mašina. Pranešė, kad nesiskaitytų, jog arklys bandoje. Kai nutrenkė arklį, paskambino ir jam patarė, kad reikia arklį „nuimti nuo savo vardo“. Praėjo nemažai laiko nuo įvykio, kol nuvyko išregistruoti, nes neturėjo tam laiko. Nežinojo ką turi daryti atsitikus tokiam įvykiui, nes, kai parduodi arklį, viskas vyksta kitaip. Parduodamas arklį A. M. nežinojo, kad turėjo įrašyti į žurnalą, yra beraštis, moka skaityti ir rašyti, nesuprato, ką ir kaip reikia daryti. Arklio pasą A. M. atidavė vėliau po sutarties sudarymo, nes norėjo važiuoti susitvarkyti dokumentus. Registruodamas arklio kritimą paskambino ir pasakė, kad arklio nėra ir įrašė, jokio įrodymo neprašė. Pagal jo žodinį pranešimą tarnyba nurašė kumelę „M“. Nereikalavo raštiškai parašyti, kur ir kada arklys krito, kada, kur ir kam buvo perduotas. Pasakė bandos numerį, padavė savo pasą, nieko daugiau neprašė, nurašė ir viskas.

Liudytojas E. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena, galėjo būti praėjusių metų rudenį. Važiavo savo automobiliu iš Joniškio į Panevėžį, kartu važiavo sesuo ir krikšto dukra. Pakruojo r., pravažiavus R., pamatė stovint ant kelio automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Buvo rytas, tamsu, automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, šalikelėje. Prilėtino greitį ir važiavo toliau, pamatė, kad žmogus mojuoja rankomis. Sustojo, bet po laiko, nes kliudė kliūtį. Nesuprato, ar jis norėjo pagalbos ar įspėti. Jis ir jo keleivės sužalojimų nepatyrė, kliūtis buvo kelio atkarpoje ant tilto, nebuvo kur trauktis, gyvulys gulėjo važiuojamoje dalyje. Kliudė jo kojas. Pervažiavęs kliūtį, išgirdo garsą, kad teka aušinimo skystis, užgesino variklį ir įjungė avarines šviesas. Išlipęs matė ant kelio gulintį arklį ir nuėjo prie žmogaus. Dar buvo mikroautobuso vairuotojas, sustojęs padėti, jis iškvietė tarnybas. Daugiau nieko nebuvo. Po to pasirodė policija ir daug smalsuolių. Įvykio vietoje buvo liudytojas K. R. Ar buvo kaltinamasis, neprisimena. Jo automobilis po įvykio buvo nevažiuojantis. Kol buvo likviduotos pasekmės, buvo įvykio vietoje, laukė kol atvažiavo parsivežti, pareigūnai jau buvo išvykę ir arklys patrauktas nuo kelio. Kol nebuvo pareigūnų, keliu pravažiuoti negalėjo. Pašalinių žmonių buvo, atvyko su automobiliu, jie sustojo prie pareigūnų automobilio, kalbėjosi, apie ką, negirdėjo. Matė, kad nukentėjusiajam buvo kruvinas veidas, jis buvo sąmoningas, stovėjo prie mikroautobuso vairuotojo. Kai arklį traukė nuo kelio, sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Ugniagesiai patraukė arklį ir nukentėjusiojo automobilį į kelkraštį, nuvalė kelią. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs automobilis, išlipo žmogus ir nuėjo prie pareigūnų. K. R. buvo įvykio vietoje, kalbėjo su pareigūnais.

Liudytojas S. A. B. parodė, kad pieva, kurioje ganėsi arkliai yra ne jo. Jam priklausančioje žemėje gyvulių nelaiko, žemės nenuomoja. Nupjauna pievą ir viskas. Buvo leidęs ganyti gyvulius asmeniui K. R. Jis atvažiavo į namus, paprašė ir leido. Kur arklys ganėsi vienas, tai ta pieva ne jo. Leido arklius ganyti prie tilto. Į savo ganyklą nueidavo ir matydavo, kad ganosi keturi arkliai, aptverti elektriniu piemeniu. Arkliai to žmogaus, kuris prašė, kad leistų ganyti savo žemėje. Prie upės ruožas, tai ne jo pieva. Vienas arklys buvo supančiotas, visi keturi buvo vienam aptvare. Apie arklius daugiau nieko nežino. Į pievą nueidavo kartą per savaitę. Ten jo daržas, maždaug apie 1 km nuo namų. Tam asmeniui parodė kur pievos ribos, ganė arklius tik jo pievoje. Savo pievos kaimynų savininkų nežino. Dėl atsiskaitymo už pievos naudojimą nesitarė, naudojosi tik 2019 m. rudenį. Paskutinį kartą, kai ėjo į daržą, arklius matė kitoje pievoje, arčiau kelio, kam ji priklauso, nežino. Arkliai buvo aptverti elektriniu piemeniu, matė akumuliatorių. Viela matoma priėjus arčiau, iš tolo nesimatė. Nežino, buvo vienas aptvaras ar keli, neatkreipė dėmesio.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirba kurjeriu, priekyje važiavo sunkiasvoris automobilis. Priekyje, maždaug už pusės kilometro pamatė, kad automobilio žibintai „susisuko“. Buvo prieblanda, privažiavęs arčiau pamatė, kad priešingoje kelio pusėje guli žvėris, pagalvojo, kad briedis, bet po to pamatė, kad tai arklys. Pravažiuojant tą automobilį pagalvojo, kad tik žmogus būtų gyvas, nes smūgis buvo į vairuotojo vietą ir automobilis buvo „atsivėpęs“. Tada sustojo, įjungė avarines šviesas, priekyje stovėjo „fūra“, jos vairuotojas išlipo ir priėjo prie jo. Priėjo prie sudaužyto automobilio ir pamatė, kad tas žmogus kvėpuoja, sėdi prie vairo, jis kraupiai atrodė, veidas buvo kruvinas. Nusprendė iškviesti policiją ir palaukti. Kalbino sudaužyto automobilio vairuotoją, prašė, kad neliptų iš automobilio. Ten buvo apie pusvalandį, sulaukė pareigūnų. Į įvykio vietą pilku automobiliu atvyko romų tautybės žmogus, jis buvo išsigandęs. Jis priėjo, paklausė kas nutiko, pasakė, kad automobilis nutrenkė arklį. Tada paklausė „ar čia tavo arkliai?“, jo veide matėsi išgąstis, jis atsakė „taip, mano“. Tuo metu laukuose prie kitų arklių buvo du žmonės. Kai atvyko pareigūnai, jiems pasakė, kad arkliai to žmogaus, kurio automobilis čia stovi. Kol laukė pareigūnų, stovėjo prie sudaužyto automobilio ir pamatė, kad nuo Pakruojo atvažiuoja automobilis. Pradėjo jam mojuoti rankomis, kad jis sustotų, bet jis, net nestabdydamas „tvojosi“ į tą arklį. Vairuotojas išlipo iš automobilio, paklausė ar supranta ką daro, bet jis atsakė, kad pagalvojo, kad čia tik policija automobilį susistabdžiusi. Atpažįsta nukentėjusįjį, o kito žmogaus sėdinčio salėje (rodo į kaltinamąjį) įvykio vietoje nebuvo. Buvo jis, „fūros“ vairuotojas, nukentėjusysis ir antrojo atsitrenkusio automobilio vairuotojas. Romų tautybes asmuo į įvykio vietą atvyko po keliolikos minučių, jis sakė, kad tai jo arklys. Jo apibūdinti negalėtų, buvo vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo, matėsi iš veido, kad romų tautybės žmogus. Neįsidėmėjo jo bruožų, nes buvo susikoncertavęs kaip padėti nukentėjusiajam. Romų tautybės žmogus atvyko sidabrinės, pilkos spalvos automobiliu, išlipo vienas. Kiti žmonės buvo prie arklių.

Liudytojas R. G. parodė, kad tikslios įvykio datos nežino, galėjo būti 2019-10-07. Apie 7 val. ryte vežė vaikus iš namų, esančių R. kaime į mokyklą R. Nuvežęs vaikus ir grįždamas sustojo prie įvykio vietos, nes matė, kad kumelė gulėjo. Įvykio vietoje buvo automobilių, žmonių, pakalbėjo ir išvažiavo. Kieno arklys nežino, arklius laike kaimynas K. Kieno buvo nutrenktas arklys, nežino, tik kaime kalbėjo, kad K. buvo pardavęs tą arklį. Nežino, kas ganykloje arklius prižiūrėjo. Įvykio vietoje K. R. buvo, neatsimena ar vienas buvo. Jis atvyko savo automobiliu. Gyvena K. R. kaimynystėje, jo pusseserė yra jo žmona. Sustojau važiuodamas atgal, maždaug po 10 minučių. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, uždarbiauja R. kaime, R., o kur jis gyvena, nežino. Nežino ar įvykio vietoje jis buvo. K. sakė, kad pardavė arklį tam žmogui (parodo į kaltinamąjį). Nežino, kada pardavė. Aplink kelią yra ganyklos, buvo užtverti du aptvarai. Vienas arklys ganėsi arčiau kelio, kiti trys arkliai toliau nuo kelio. Aptvarų dydžių nežino. Nematė, ar aptvaras buvo pažeistas. Apie parduotą arklį sužinojo maždaug savaitė iki įvykio. Apie tai kalbėjo žmonės ir K.

Liudytojas V. K. parodė, kad ryte atėjo žmogus ir paprašė, kad patrauktų arklį nuo kelio, nes trukdo eismui. Nuvyko traktoriumi ir patraukė arklį link P. kelio. Tai buvo 2019 m. spalio mėnesį, ryte apie 8-9 val., atėjo žmogus, jo nepažįsta. K. R. pažįsta, jis kaimynas. K. R. laikydavo keletą arklių. Nežinau ar arklius prižiūrėdavo pats, ar kas kitas. Tas kur žmogus, kuris prašė pagalbos, užnėrė arkliui ant kojų trosą. Kieno buvo arklys, jis nežino. Nežino ar jam nuvykus įvykio vietoje buvo K. R., jo automobilio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė jo automobilį įvykio vietoje, gal ir buvo automobilis, tiksliai negali pasakyti. Arklį sakė priduos. Pagalbos paprašyti atėjo vienas žmogus, jis turbūt pėsčias atėjo. Gyvena maždaug vienas kilometras nuo įvykio vietos. Maždaug už pusvalandžio nuvyko į įvykio vietą. Jis (parodo į kaltinamąjį) prašė pagalbos ir padėjo patraukti arklį. Jis nesakė kieno arklys, prašė tik patraukti, kad netrukdytų eismui. Apie atlygį nesakė nieko. K. R. arklių veisimu užsiima senokai, maždaug 10 metų. K. ganyklos netoli jo sodybos, jis gano arklius prie savo namų. Tuo metu ganykla buvo 1,5 km. nuo jo namų. Važiuojant į įvykio vietą matėsi aptvarai. Arkliai ten ganėsi visą vasarą. Vasarą jie ganėsi vienoje kelio pusėje, rudenį kitoje pusėje. Būdamas įvykio vietoje, aptvaro nematė, nes jis kitoje kelio pusėje, už tilto. Aptvarai buvo keli, aptverti buvo ir pasėliai, ten ūkininko N. žemė, o kur ganėsi arkliai tai B. žemė. A. M. pirmą kartą pamatė kai atėjo paprašyti pagalbos. Kaltinamasis užnėrė arkliui trosą. Nežino, kas prižiūrėjo K. arklius. Žmogus, kuris prašė patraukti arklį, nesakė, kad tai jo arklys. Jis pasakė, kad įvyko autoįvykis, arklys trukdo eismui ir paprašė jį patraukti. Buvo pateiktos trys nuotraukos, atpažino kaltinamąjį, nes jis prašė patraukti arklį. Tą žmogų matydavo po įvykio, bet nežino ką jis ten veikdavo, arklių kilojant nematė. Nežino kas išsivežė arklį iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tą asmenį įvardino kaip K. arklius prižiūrintį po įvykio. Tas žmogus (rodo į kaltinamąjį) sakė, kad turi atvažiuoti išsivežti arklį. Tas žmogus, kuris prašė patraukti arklį, kartu su K. stovėjo prie policijos pareigūnų. K. pastoviai gyvena R. kaime. Matydavo gatve einantį žmogų, o ar tai tas pats, kuris prašė pagalbos, nežino. Nežino kam arkliai priklauso, gal K., nežino ar jis buvo pardavęs. Kaltinamasis stovėjo prie policijos pareigūnų, jis vienas negalėjo užnerti troso, nes jis slydo, tada jis atėjo ir padėjo užnerti. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus gal suklydo. Matė kaltinamąjį einant keliu gal prieš įvykį ir po įvykio. Matė jį einantį gal kokį kartą ir prieš įvykį, bet neatkreipė dėmesio, nes nepažinojo. Kai paprašė pagalbos, tada atpažino, kad tai tas pats žmogus. Po įvykio matė keletą kartų. Sakė, kad tą žmogų matė pirmą kartą, kai atėjo paprašyti pagalbos. Buvo matęs gal ir anksčiau, bet neįsidėmėjo.

Liudytojas V. L. parodė, kad praėjusiais metais, galėjo būti spalio 4 d. rytas, buvo gautas pranešimas. Pranešimas buvo dėl eismo įvykio, kad nutrenktas žvėris. Nuvykus į vietą, pamatė automobilį, viduryje kelio gulėjo arklys ir už jo buvo kitas automobilis. Nuvyko su kolega I. Š. Iškvietė pagalbą, nes vairuotojas buvo kruvinas. Apsitvėrė įvykio vietą ir formino įvykį. Suprato, kad į kelią išbėgo arklys ir automobilis jį nutrenkė, vėliau dar vienas automobilis atsitrenkė į arklį. Po to priėjo asmuo (parodo į kaltinamąjį), pavardės neprisimena ir paaiškino, kad tai jo arklys, kad jis jį nusipirko. Dar buvo romų tautybės žmonių, jie buvo prie aptvarų, toliau nuo kelio. Romų tautybės žmogus buvo priėjęs ir klausė „kada galėsim arklį pasitraukti?“. Arklio savininku prisistatė jis (rodo į kaltinamąjį), bet dokumentų neturėjo. Kitas asmuo domėjosi arklio patraukimu, gal tik padėti norėjo. Prie kelio buvo vienas aptvaras, bet jis buvo tuščias. Už jo buvo kitas aptvaras, jame ganėsi trys arkliai. Nematė, kad būtų nutrukusi aptvaro juostelė. Savininku pristačiusio asmens, arklio dokumentų neprašė, jis nieko neturėjo. Neprisimena ar tarnybinį pranešimą rašė jis, susitaria kuris rašys, turbūt rašė jis. Apžiūrint įvykio vietą, apžiūrėjo kelio ruožą, aptvaras buvo apie 10 m nuo kelio. Priėję prie aptvaro nebuvo, nelietė, detaliai neapžiūrėjo. Tik vizualiai matė aptvaro juostelę. Atvykus aptvaras buvo tvarkingas. Nežino, ar jį sutvarkė. Tarnybinį pranešimą rašo grįžę į policijos komisariatą. Pirmas stovėjo K., už jo A. M.. Pirmasis K. sakė, kad jis savininkas buvo, po to nurodė, kad A. M. savininkas. Pagal tarnybinį pranešimą arklys priklausė K.. Kad arklys priklauso A. M., tapo aišku iš papildomos A. M. apklausos. Forminant įvykį priėjęs buvo K., o A. M. stovėjo visą laiką. A. M. paaiškino, kad arklį paliko saugoti K.. Policijos komisariatui informaciją pateikė remiantis pirminiais duomenimis, jie pasikeitė, kai pareigūnai nuvyko apklausti A. M., jis prisiėmė, kad tai yra jo arklys. K. R. prisistatė įvykio vietoje, pateikė dokumentą, prašė arklio dokumentų, sakė, kad šiuo metu jų neturi. Lyg ir sakė, kad turės pristatyti dokumentus prie medžiagos. Neprašė patvirtinti arklio „čipo“ numerio. Ką pasakė, tuo ir patikėjo. Gaisrinė patraukė arklį nuo kelio. Davė leidimą patraukti arklį. Leidimo prašė K. R., klausė „kada galėsime patraukti arklį nuo kelio?“. Paskui A. M. prašė. Pasiimti arklį prašė K. R., jam ir davė leidimą.

Liudytojas I. Š. parodė, kad gavo pranešimą, kad kelyje link S. nutrenktas arklys ir apgadinti automobiliai, dirbo su tyrėju V. L.. Nuvyko į įvykio vietą, ten buvo du automobiliai, F ir R markės. F markės automobilis stovėjo į Pakruojo pusę, o R markės automobilis stovėjo į Panevėžio pusę, arklys buvo vidury kelio. Tai buvo ankstus rytas, prietema. Buvo prie R automobilio, kuriame buvo moteris ir vaikas, o kolega su kito automobilio vairuotoju bendravo. Prie tilto vaikščiojo žmogus ir priėjęs klausė „ką daryt su arkliu?“. Paklausė, ar jo arklys, atsakė, kad jis jį pardavęs ir tik prižiūrėjo. Tai buvo romų tautybės žmogus. Matavo eismo įvykį, žiūrėjo, kad kiti neužvažiuotų ant arklio, nes eismas intensyvėjo. Bendravo su R automobilio vairuotoju, tada priėjo dar vienas pilietis ir sakė, kad tai jo arklys (parodo į kaltinamąjį). Pirmasis priėjęs asmuo sakė, kad pardavė arklį, arklio dokumentų nei vienas iš jų neturėjo. Arklys nuo kelio buvo pašalintas, jį patraukė gaisrinė, o po to kas nusitempė, nežino. Arklys galėjo atsirasti ant kelio, nes netoliese buvo ganykla, matėsi, kad ten arkliai ganosi. Ganykla buvo maždaug 50 m nuo kelio. Kiek buvo aptvarų nežino, jų neapžiūrėjo. A. M. nepateikė dokumentų, kad arklys jam priklauso, dokumentų neprašė. Įformino įvykio vietą, tai buvo kelias, susidūrimo vieta, o iš kur atsirado gyvūnas, nesiaiškino. Apžiūrėjo tik kelią. Nežino, kodėl kitas pareigūnas po 5 dienų važiavo apžiūrėti ganyklos. Jam būnant prie R markės automobilio, romų tautybės asmuo klausinėjo „ką daryt su gyvūnu?“. Klausė jo, kodėl jis domisi, jis atsakė, kad jis arklį saugojo, kol bus pasiimtas. Nesakė, kur saugojo arklį, ant kelio kol bus pasiimtas ar ganykloje.

Liudytojas E. D. parodė, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas. Prisimena įvykį, kai arklį nutrenkė automobilis. Kitą dieną po įvykio gavo viršininko nurodymą apžiūrėti įvykio vietą. Ta vieta už R., kur tiltelis, apžiūrėjo lauką. Nuvyko su kolege, jokių tvorų tame lauke nebuvo, tik du mediniai kuolai prie krūmų numesti. Atrodo, į kuolą buvo įsuktas varžtas piemens laidui pravesti. Daugiau nieko ten nepastebėjo. Aptvarų ir žirgų nebuvo. Kuolai buvo ištraukti ir lauko gale prie krūmo numesti. Buvo tik du kuolai. Elektrinio piemens laido nebuvo, atrodė, kad ten galėjo ganytis arkliai, pieva nebuvo aukšta. Nurodymą apžiūrėti įvykio vietą davė viršininkas, nes buvo neapžiūrėta įvykio vieta, ar papildomai reikėjo apžiūrėti, tiksliai nepamena.

Liudytojas R. V. parodė, kad yra valstybinės maisto veterinarijos tarnybos inspektorius. Darbe užsiima gyvulių ženklinimu, indentifikavimu, nurašymu ir įregistravimu. Asmuo, norintis įregistruoti ar išregistruoti gyvulį, gali užpildytą ir pasirašytą formą atsiųsti elektronini paštu arba atvykti į jų tarnybą. Forma vadinasi GŽ-1, atvykęs asmuo pateikia savo dokumentą ir formą gali užpildyti ranka. Ženklinimas ir nurašymas vyksta pagal savininko gyvenamąją vietą arba ūkinio gyvūno laikymo vietą. Šiuo atveju gyvūnas buvo laikomas Šiauliuose, tai nurašėme pagal laikymo vietą. Savininkas pateikia savo asmens dokumentą ir patikrina, ką jis turi, taip pat pateikia ir gyvūno dokumentą. 2020 m. vasario 25 d. buvo nurašytas arklys M, jis nurodė, kad vasario 21 d. arklys patyrė kojos traumą. Šią formą užpildė, kai atvyko K. R. ir atvedė B., kuris gyvena K., S. g., nes pas jį buvo laikomas žirgas. K. R. jis nepažinojo, jis atsivedė B. kaip liudytoją, kad patvirtintų, kad arklys tikrai pas jį laikomas ir, kad pas jį nugaišo. Nurodė, kad arklys nugaišo vasario 21 d., o 25 d. jie atvyko į tarnybą užregistruoti arklio gaišimą. Žirgo laikymo vieta buvo pas B. K. Jie atvykę turėjo arklio pasą. Įvedė į duomenų bazę ir pagal asmens kodą matė, kad jis turėjo tris arklius ir jie buvo laikomi pas B. K.. K. R. buvo įregistravęs bandą K.. Galima pervežti arklį į kitą vietą pasiganyti, bet tik su pasu ir laikinai. Norint pervežti gyvulį reikėtų pildyti laikiną perkėlimo formą GŽ-5, numatyta taisyklėse. Savininkas turi informuoti, į kokią konkrečią laikymo vietą perkelia gyvulį. Perkeliant reikia nurodyti bandos adresą. Apie visus įvykius turi informuoti tarnybą per 7 dienas. Kai gyvulys nugaišta veterinaro pažyma nereikalinga. Jei gyvulys draustas, turi jį vežti į Rietavą ir daktaras rašo išvadą ir informuoja draudimą. Vieninteliai gyvūnai, t. y. šuo, katė ir žirgas, kuriuos nedraustus galima laidoti savo teritorijoje. Jeigu kiltų koks įtarimas ar būtų skundas, ieškotų kur gyvulys užkastas. R. nurodė, kad žirgui buvo kojos trauma. Gyvulį privaloma nurašyti per 7 dienas nuo gaišimo. Taisyklėse nurodyta, kad po gaišimo „čipas“ turi būti nepasiekiamas. „Čipą“ rasti sudėtinga, jis keliauja po visą kūną, jo išimti neįmanoma. R. turi turėti gyvulių apskaitos žurnalą ir jį pildyti, kada ir kokius žigus nusipirko, kada ir kur perkėlė, kada nugaišo ar kumeliavosi, visus įvykius turi fiksuoti. Žirgas buvo veislinis, priklausė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai, apie gaišimą reikalinga informuoti arba juos arba asociaciją. Po gaišimo arklio pasą privaloma grąžinti ji išdavusiai organizacijai. Jie turėtų pase pažymėti, kad arklys nugaišo, bet tai neprivaloma. Jei pardavė, privalo tą pačią dieną atžymėti, kad pardavė ir nurodyti pirkėjo vardą, pavardę. Per 7 dienas turi informuoti tarnybą. Bandos laikymui specialių reikalavimų nėra. Jeigu žmogus beraštis, forma yra atspausdinama, dabar jau duomenys suvedami į kompiuterį, atspausdinama, tada žmogus pasirašo. Atsakingas už parašą tampa pilietis, kad pateikė teisingus duomenis ir pasirašė. Už visus duomenis atsakingi gyvulių savininkai. Visi arkliai turi būti įženklinti ir turėti pasus. Asmuo, kuris laiko arklius, privalo turėti gyvulių apskaitos žurnalą ir jį saugoti tris metus po paskutinio gyvulio. Nėra griežtos atskaitomybės, Kiekvienais metais iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gauna patikrinimo sąrašą, pagal įvairius kriterijus, ir pagal jį važiuoja tikrinti. Jeigu K. R. pardavė arklį, bet į žurnalą neįrašė, pirkėjas per 7 dienas kreipiasi į veterinarijos tarnybą su arklio pasu ir tada jie perkelia arklį tam, kuris jį įsigijo. Nurašymo sistema yra dviguba, vienas nurodo, kad pardavė, o kitas, kad įsigijo. Pagal jų turimus dokumentus arklys priklausė K. R.. Jis kaip arklio savininkas atėjo ir nurašė arklį. Kartu atėjo ir B., kuris patvirtino aplinkybes. Jeigu būna eismo įvykis su gyvūnu, būtinai turi kviesti veterinarijos gydytoją, jį turi iškviesti gyvulio savininkas. Gydytojas užpildo GŽ-2 formą ir pats nurašo gyvūną, arba paduoda savininkui, kad jis atvežtų jiems, kad nurašytų. Veterinarijos gydytojo, kuris buvo įvykio vietoje, pažymos jiems nereikia. Jeigu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet per 7 dienas pas juos neužregistravo, o gyvūnas nugaišo, tada pas juos turi ateiti ir pranešti tas, kuris arklį nusipirko. Turi ateiti su žirgo pasu, perkels, kad pirko ir paskui registruos, kad arklys gaišo. K. R. jiems nurodė, kad arklį laidos patys savo sklype, pas B. Šiauliuose. Paso antrame puslapyje yra aprašas kaip arklys atrodo, nupieštos jo žymės. Į žurnalą pirmą įrašą daro savininkas, o jei jis beraštis, tuomet paprašo pagalbos. Jie sukuria bandą ir pirmą gyvūną įveda, o jeigu pirma sukuria bandą ir tik po to nusiperka gyvūną, tuomet turi pats įsirašyti. Žurnalus turi pildyti pats savininkas. Jeigu gyvūną nusipirko, jo neįregistravo ir nutiko nelaimė, kad gyvūnas nugaišo, savininku jie laiko paskutinį gyvūno laikytoją, kuris turi pasą. Pirma baudžia asmenį, kuris pardavė ir nesutvarkė dokumentų, pirmą kartą skiria įspėjimą. Pirmiausia asmuo turi užsiregistruoti bandą ir tik tada pirkti gyvūną, nes neturės kur jo priregistruoti. Pirkimo-pardavimo sutartis yra laisvos formos, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turėtų būti suinteresuoti įrašyti arklio numerį. Veislinio žirgo kainos negali pasakyti, jie kainuoja tūkstančiais.