Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1175-329/2012 pagal ieškovo S. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto 60-jai DGNSB, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energija“, G. V., J. Z., D. M., B. P., V. P., K. Š., G. B. dėl leidimo keisti buto šildymo būdą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

2005-11-04 bendrijos bendraturčių pasirašytas susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo neprieštaravo dėl ieškovui priklausančio buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atitinka taisyklių 108.1.1 punktą, bet neatitinka Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktų reikalavimų. Atsakovė nepateikė protingai motyvuotos, techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais pagrįstos pažymos, kodėl nesutinka su ieškovo siūlomu projektu, nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Teismas kaip ir atsakovė nepagrindė, kuo ieškovo projektas pažeidžia bendraturčių, kaip šilumos vartotojų teises.

Atsakovė nepateikė, o teismas nepareikalavo, kad ji pateiktų CK 4. 85 str. nustatyta tvarka bendrijos priimtus pažymą ir sprendimą atitinkančius Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktus ir priėmė sprendimą, pažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to visiškai nepagrįstos teismo išvados, jog jokie teisės aktai nenumato, kad bendrija turėtų pakartotinai duoti sutikimą buto šildymo sistemos atjungimui, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo teisę reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, koks jis suformuluotas ieškinyje ir, kad toks ieškinio reikalavimas nesukels ieškovui teisnių pasekmių. Priešingai – protingai motyvuotas ir teisiškai argumentuotas teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas, sukurtų ieškovui teisines pasekmes – būtų pagrindu ieškovo buto šildymo būdo pakeitimui, nepažeidžiant Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktuose nustatytos tvarkos, kadangi kitiems Taisyklių 108 punkte išvardintiems dokumentams atsakovo pažymos ir sprendimo nereikia ir tebėra galiojantis susitarimas. Be to – užbaigtų septynerius metus trunkantį atsakovės piktnaudžiavimą CK 4.85 str. numatytomis teisėmis.

Teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus ieškovo užsakymu parengtą buto šildymo rekonstrukcijos techninį projektą ir atsakovei dėl savo kaltės net teismui nepateikus Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktuose nurodytų dokumentų, priimant sprendimą nebuvo būtina peržengti byloje pareikštų reikalavimų,. Tereikėjo konstatuoti, kad ieškovo siūlomas projektas nepažeidžia (arba pažeidžia) ir nepagrįstai nevaržo (arba varžo) bendrijos, kaip savininko teisių, kad ieškovo siūlomas projektas yra (arba nėra) ekonomiškesnis, patikimesnis, ekologiškesnis ir yra atsakovei palankesnis už buvusį viso pastato šildymą. Konstatavus, kad ieškovo projektas nepažeidžia atsakovės teisų ir interesų, norminių teisės aktų reikalavimų, tereikėjo konstatuoti, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu), nevykdydama CK 4.85 str., Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktuose teisų ir pareigų, pažeidžia ieškovo, kaip šilumos vartotoje teises ir įstatymų saugomus interesus.

Palikus galioti teisiškai nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui nebelieka teisinės gynybos priemonės nuo atsakovės septynerius metus vykdomo piktnaudžiavimo savo teisėmis bei nepalieka galimybės Taisyklių 108.1.5 ir 108.1.6 punktuose nustatyta tvarka pakeisti savo buto šildymo sistemą.

Pats ieškovas nevykdė norminių aktų. 2006-05-31 (duomenys neskelbtini) DGNSB susirinkime J. A. atšaukė įsipareigojimą vykdyti prievoles namo šildymo sistemos prižiūrėtojo pagal priežiūros sutartį jiems tenkančia dalimi dėl namo šildymo sistemos priežiūros bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose, motyvuodama tuo, kad butas bus atjungtas nuo namo šildymo sistemos ir nesinaudos vamzdynais ir šiluminiu mazgu. Ieškovui atsisakius vykdyti prievolę mokėti už namo šildymo sistemos priežiūrą jam tenkančia dalimi, pažeidžiami namo (duomenys neskelbtini) DGNSB bendraturčių teisės ir teisėti interesai dėl šildymo sistemos išlaikymo.

Ieškovo šildymo prietaisų atjungimo nuo namo šilumos tiekimo sistemos techninis projektas nesuderintas su (duomenys neskelbtini) DGNSB bendraturčiais. 2007-04-26 svarstant minėtą projektą bendrijos susirinkime buvo aiškinamasi kokie veiksmai turės būti atliekami namo šildymo sistemoje, nupjovus šildymo prietaisus ieškovo bute. Tam, kad atstatyti namo šildymo sistemos temperatūrinį ir hidraulinį režimą turės būti įrengti balansiniai ventiliai. Ventiliai montuojami pusrūsio grindų kanaluose į stovų grįžtamojo vandens vamzdžius, o tai reiškia, kad namo bendraturčiams teks griauti grindis ir sienas. Ieškovas neįsipareigojo bendraturčiams atstatyti atsijungimo metu išardytų grindų ir sienų. Tai pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Šiuo metu galiojantys buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos norminiai aktai skiriasi nuo norminių aktų galiojusių 2005 m., kai ieškovas pradėjo atjungimo procedūrą. 2012-08-10 ieškovas bendrijos pirmininkei pateikė prašymą išduoti pažymą pagal LR energetikos ministro įsakymu Nr. I-297 patvirtintas taisykles. Tai patvirtina, kad ieškovas pradėjo naują savo buto šildymo prietaisų atsijungimo procedūrą nuo namo šildymo sistemos pagal naujai galiojančius teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pareikštus ieškinio reikalavimus nagrinėjant bylą tikslino. Galiausiai patikslintu ieškiniu (t 2., b. l. 60-62) ieškovas suformuluotu ieškinio reikalavimu prašė teismą leisti ieškovui atsakovo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2005 m. lapkričio 4 d. susitarimo pagrindu atsijungti buto Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginius nuo atsakovo šilumos teikimo sistemos laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad atsakovo bendraturčiai dar 2005 m. lapkričio 4 d. apsvarstė ieškovo 2005 m. spalio 4 d. prašymą dėl sutikimo leisti atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kad ieškovas įsirengtų autonominį šildymą ir pasirašydami susitarimą neprieštaravo tokiam ieškovo prašymui (t 1., b. l. 8). Tačiau ieškovas yra įsitikinęs ir nurodo, kad atsakovė neduodama sutikimo veiksmams atlikti pažeidžia ieškovo teises pasinaudoti C K 6. 390 straipsnyje nustatyta galimybe ir neleidžia atsijungti jam nuo priklausančio buto šildymo sistemos nuo namo šildymo sistemos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau yra priimtas bendrijos narių sprendimas, kuriuo bendraturčiai neprieštarauja, jog ieškovas atsijungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Ieškovas netgi tokį susitarimą yra pateikęs Kauno miesto savivaldybei (t 1., b.l. 7-8). Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs nurodytas aplinkybes visiškai pagrįstai darė išvadą, kad ieškovo iškeltas ieškinio reikalavimas (toks kaip nurodytas patikslintame ieškinyje) ieškovui negali sukelti teisinių padarinių. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir tą aplinkybę, jog iš tikrųjų ginčas tarp šalių kyla ne dėl atsakovės atsisakymo duoti ieškovui sutikimą atjungti jo buto šildymą nuo namo šildymo sistemos, o dėl ieškovo paruošto techninio projekto derinimo bei ieškovo įsipareigojimų vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir karšo vandens sistemų priežiūros ir įsipareigojimo pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos naudojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Tai, kad toks ginčas tarp šalių kyla ir jis neišspręstas patvirtina ir bylos medžiaga. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pagrįstai konstatuojama, kad ieškovas pareikštu reikalavimu netinkamai įgyvendino savo subjektinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Tai iš esmės atitinka ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principo esmę, o taip pat ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Kadangi civilinio proceso tvarka nagrinėjami privačių asmenų ginčai, kylantys iš privatinės teisės reguliuojamų materialinių teisinių santykių, kurie grindžiami šalių autonomijos principu, tai tik pačios šalys sprendžia ir realizuoja savo kreipimosi į teismą teisę. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl viešojo intereso gynimo apsauga čia nebūtina. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodinėjimo dalyką nurodo šalys (ieškinyje – ieškovas, atsiliepime į ieškinį – atsakovas). Kita vertus, ieškinio dalyką ir ypač įrodinėjimo dalyką lemia teisės normose nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjant bylą ieškovas naudojosi advokato pagalba, reiškė ieškinį bei savo ieškinio reikalavimus tikslino ir teismas suteikė jam tokią galimybę. Ieškovas teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose pats ir per atstovus. Taigi, ieškovui ir jo atstovams buvo suteiktos visos procesinės teisės, užtikrinančios dispozityvumo ir rungimosi principų įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai nurodė ieškovui, kad atjungiant šildymo įrenginius nuo šildymo perdavimo tinklų ir keičiant šildymo būdą reikia vadovautis specialiomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Apylinkės teismas taip pat teisingai išaiškino ieškovui siekiančiam pakeisti šildymo būdą ir atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, vadovautis jau paminėtų Taisyklių 108.1.1. sąlyga pagal kurią ieškovas privalo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimą leisti pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Esant nurodytam atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog priimant sprendimą teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintas „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ ir nepagrįstai netaikė CK 4. 85 straipsnio nuostatų.

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėti tarp šalių susidariusiai situacijai, todėl neanalizuotini.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl teismo sprendimas apliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. liepos 16d. sprendimą palikti nepakeistą.