Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1175-329/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-07-16
Bylos Nr.: 2-1175-329/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-10720-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Šeškuvienė
Ieškovas: S. A.
Atsakovas: Kauno miesto 60-osios DGNS bendrijos, Kauno miesto
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės, G. V., J. Z., D. M., K. Š., G. B., V. P., Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energija“, B. P.
Advokatai: Juzefa Brinevičienė

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-1175-329/2012Teisminio proceso Nr.2-05-3-10720-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 113.1; 30.3; 34.3; 99.3; 99.7; 99.9. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui S. A. ir jo atstovėms pagal įgaliojimą J. R. A. ir A. A. bei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovės Kauno miesto 60-osios DGNS bendrijos pirmininkei N. Š., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovėms Agnei Jarušauskaitei ir Ramunei Butkienei, tretiesiems asmenims (po pertraukos į baigiamąsias kalbas neatvykusiems) B. P. ir AB „Kauno energija“, nedalyvaujant tretiesiems asmenims G. V., J. Z., D. M., K. Š., G. B., V. P., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto 60-jai DGNSB, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energija“, G. V., J. Z., D. M., B. P., V. P., K. Š., G. B. dėl leidimo buto šildymo būdo keitimui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. A., galutinai sutikslinęs savo reikalavimus, prašo leisti jam Kauno miesto 60-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2005 11 04 susitarimo pagrindu atjungti buto Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginius nuo atsakovo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) 60-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos šilumos tiekimo sistemos laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos ( 2 tomo 60-62 b.l.).

Ieškovo atstovės teismo posėdyje prašė pilnai tenkinti galutiniai sutikslinto ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ieškovas 2005 10 04 kreipėsi su prašymu į 60-osios DGNS bendrijos bendrasavininkus dėl jų sutikimo leisti ieškovui atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pereiti prie autonominio šildymo. 2005 11 04 namo bendrasavininkai pasirašė susitarimą, kuriuo neprieštaravo dėl ieškovo buto Nr.6 atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 2005 11 18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)" derinti ieškovo pateiktą prašymą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir šildymo būdo keitimo ieškovui priklausančiame bute Nr.6. 2006 m. kovo mėnesį ieškovas parengė šildymo sistemos rekonstrukcijos techninį projektą, tačiau atsakovė iki šiol nevykdo 2005 11 04 bendrasavininikių pasirašyto susitarimo ir neleidžia jam atsijungti nuo centralizuoto šildymo, bendrijos pirmininkė neduoda aiškaus atsakymo, kodėl trukdo įsirengti autonominį šildymą, tuo atsakovė pažeidžia ieškovo teises, numatytas CK 6.390 str. 1 d., Atstovės teigia, kad ieškovo pateiktas techninis projektas yra ekonomiškesnis, ekologiškesnis ir palankesnis už buvusį viso pastato šildymo būdą, nes bus suvienodintas visų namo stovų hidraulinis pasipriešinimas, todėl esant bendrijos narių susitarimui dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat galiojančiam 2005 11 18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šilumos tiekėju AB „Kauno energija" suderintam techniniam projektui prašo teismo priimti sprendimą leisti ieškovui atjungti buto Nr. 6 šildymo įrenginius nuo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) 60-tos daugiabučio namo savininkų bendrijos šilumos tiekimo sistemos, laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Nurodo, kad toks teismo sprendimas leistų ieškovui pateikti prašymą dėl šildymo būdo butui Nr.6 keitimo ir gauti iš savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą šiems darbams atlikti, t.y. leistų ieškovui pasinaudoti ir įgyvendinti butų savininkams CK 4.85 str., 6.390 str. 1 d. bei Šilumos ūkio įstatymo 27 ir 29 str. ir Statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p., 8 d. įtvirtintą teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto 60-oji DGNS bendrija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ( 2 tomo 82-84 b.l.). Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad 2005 11 04 namo gyventojų susitarimu buvo priimtas sprendimas leisti ieškovui S. A. jo buto Nr. 6 šildymo įrenginius atjungti nuo namo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau po šio susitarimo priėmimo pats ieškovas toliau nevykdė norminių aktų reikalavimų : nepasirašė sutarties su bendrija dėl papildomų išlaidų kitų butų savininkams atlyginimo, kurią privalo pasirašyti pagal savo 2005 09 08 įsipareigojimą Kauno m. savivaldybės administracijos ūkio departamento energetikos skyriui; taip pat jis atsisakė pasirašyti su bendrija sutartį dėl namo bendro naudojimo patalpų ir įrenginių šildymo sistemos priežiūros išlaidų apmokėjimo ieškovui tenkančiai daliai; ieškovo parengtas techninis projektas dėl šildymo sistemos atjungimo bute Nr.6 nesuderintas su 60-aja daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, nes jis nepriimtinas kitų butų savininkams, kadangi pagal projektą vykdant buto Nr.6 šildymo sistemos atjungimą, reikės sumontuoti balansinius ventilius pusrūsio grindų kanaluose į stovų grįžtamojo vandens vamzdžius, o šiems darbams atlikti reikės griauti grindis ir sienas kitų namo savininkų priklausančiose patalpose, ieškovas 2007 04 26 bendrijos susirinkime neįsipareigojo savo lėšomis atstatyti į pirminę padėtį išgriautas sienas ir grindis, todėl dalis bendrasavininkių – D. M., K. Š., J. Z. atstovė pagal įgaliojimą K. atsisakė leisti vykdyti atjungimo darbus jiems priklausančiose patalpose. Atstovė nurodė, kad bendrijos nariai siūlė ieškovui dar kartą kreiptis į specialistus ir pasirinkti visiems priimtiną sprendimo variantą, tačiau S. A. kito atsijungimo projekto varianto nepateikė. Todėl atsakovė, gindama kitų bendrijos narių teisėtus interesus, nesutinka, kad ieškovas vykdytų savo buto šilumos prietaisų atjungimą pagal esamą techninį projektą, nes būtų pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai. Mano, kad ieškovas turėtų arba keisti projektą, arba tartis su kitais bendrasavininkiais dėl galimų nuostolių atlyginimo.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (2 tomo 89-91 b.l.). Teismo posėdyje atstovės paaiškino, kad šildymo įrenginiai nuo šilumos perdavimo tinklų gali būti atjungti tik teisės aktų nustatyta tvarka, o teismo sprendimas negali atleisti ieškovo nuo 2010 10 25 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr.1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų būtinų veiksmų atlikimo. M. T. yra nustatyta eilė veiksmų, kuriuos turi atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys daugiabučio namo buto ar kitos patalpos šilumos įrenginius atjungti nuo šilumos perdavimo tinklų, t.y., kokius dokumentus surinkti ir kam juos pateikti bei kokia tvarka gauti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Atstovės teigė, kad šiose Taisyklėse nėra numatyta, jog reikalinga gauti teismo leidimą atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl ieškovas nepagrįstai savo patikslintame ieškinyje teigia, kad toks teismo sprendimas leistų ieškovui pateikti prašymą dėl šildymo būdo butui Nr. 6 keitimo ir gauti iš savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą šiems darbams atlikti, kadangi tik pateikęs Kauno miesto savivaldybės administracijai visus Taisyklėse nurodytus dokumentus ir gavęs rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), ieškovas galės atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų. Nurodo, kad net teismui nusprendus patenkinti tokį ieškovo reikalavimą, koks yra suformuluotas patikslintame ieškinyje, tai neatleis ieškovo nuo pareigos atlikti veiksmus, numatytus aukščiau nurodytose Taisyklėse. Atstovės nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra išdavusi ieškovui leidimą atjungti buto Nr.6. šildymo įrenginius nuo atsakovės šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovo reikalavimas, kad ir teismas jam išduotų leidimą, yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį savo pozicijos dėl jo reikalavimų neišreiškė ( 1 tomo 121-122 b.l., 2 tomo 92 b.l.). Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovo reikalavimai yra netinkamai suformuluoti, todėl negali būti tenkinami. Nurodė, kad ieškovas turi leidimą atjungti savo bute šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos, tačiau pats nevykdo tolimesnės norminiuose aktuose numatytos procedūros, t.y. nesilaiko Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykių, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr.T-92 patvirtintos, Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarkos reikalavimų.

Trečiasis asmuo B. P. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas turi leidimą šildymo sistemos atsijungimui, todėl turėtų pats toliau tvarkytis ir be teismo. Dėl griovimo darbų įrenginėjant balansinius ventilius jam priklausančiose patalpose jis neprieštarautų, jeigu ieškovas paskui pats viską ir atstatytų.

Tretieji asmenys G. V., J. Z., D. M., K. Š., G. B., V. P. CPK 142 str. reikalavimus atitinkančių atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai ( 2 tomo 170, 173, 174, 175 b.l., 163-164a, 3 tomo 3 b.l.). Tretieji asmenys G. V., D. M., K. Š. pateikį prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ( 3 tomo 4, 5, 6 bb.l.), iš kitų trečiųjų asmenų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovui S. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( 2 tomo 151-152 b.l.).

Daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įkurta Kauno miesto 60-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (1 tomo 79-80 b.l.).

Ieškovas 2005 10 04 su prašymu kreipėsi į Kauno miesto 60-osios DGNS bendrijos (toliau -Bendrija) bendrasavininkus, kuriuo prašė jų sutikimo dėl buto Nr. 6 atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir perėjimo prie autonominio šildymo (1 tomo 6 b.l.).

2005 11 04 Bendrijos bendrasavininkai pasirašė susitarimą (toliau - Susitarimas), kuriuo neprieštaravo dėl buto Nr. 6 atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos (1 tomo 8, 14a-15 b.l.).

2005 11 10 ieškovas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl buto (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Kartu su šiuo prašymu Kauno miesto savivaldybei buvo pateiktas ir 2005 11 04 Bendrijos bendrasavininkų pasirašytas susitarimas (1 tomo 7, 8 b.l.).

2005 11 22 raštu Nr.42-6-122 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjas ieškovą informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-92, priėmė sprendimą derinti ieškovo prašymą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 6 buto šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir šildymo būdo keitimo (1 tomo 9-10 b.l.).

Tiek 2005 11 04 Bendrijos bendrasavininkių pasirašytas susitarimas, tiek 2005 11 18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.A-4306 yra galiojantys, jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2006 m. kovo mėnesį ieškovo užsakymu buvo parengtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukcijos techninis projektas (1 tomo 27-76).

Ieškovas nurodo, kad Bendrija iki šiol nevykdo 2005 11 04 pasirašyto Susitarimo ir neleidžia ieškovui atsijungti nuo centralizuoto šildymo, neduodama rašytinio sutikimo.

Atsakovė gi teigia, kad Bendrija rašytinį susitarimą dėl leidimo ieškovui atsijungti buto Nr.6 šildymą nuo namo šildymo sistemos jau yra pasirašiusi 2005 metais, tačiau pats ieškovas nevykdo norminių aktų reikalavimų, nepasirašo su Bendrija susitarimų dėl papildomų išlaidų kitų butų savininkams atlyginimo, dėl namo bendro naudojimo patalpų ir įrenginių šildymo sistemos priežiūros išlaidų apmokėjimo ieškovui tenkančiai daliai, o ieškovo parengtas techninis projektas dėl šildymo sistemos atjungimo bute Nr.6 pažeidžia kitų namo bendraturčių teises.

LR CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Taip pat nustatyta, kad daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Šildymo įrenginiai atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdas keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras priėmė įsakymą Nr. 1-297, kuriuo patvirtino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau - Taisyklės).Taisyklių 108 p. numato, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: 1) daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; 2) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 3) kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; 4) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 5) valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; 6) visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju.

Taigi, ieškovas, norėdamas pakeisti šildymo būdą ir atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, vadovaujantis Taisyklių 108.1.1 punktu, privalo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimą leisti pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė 60-ojo DGNSB pažeidžia jo teisę pasinaudoti CK 6.390 str. numatyta galimybe atsijungti jam priklausančio buto šildymo sistemą nuo namo šildymo sistemos, neduodama sutikimo šiems veiksmams atlikti. Todėl jo atžvilgiu priimtas teigiamas teismo sprendimas leistų ieškovui pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai kitus Taisyklių 108 punkte nurodytus dokumentus tam, kad būtų gautas iš savivaldybės rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui). Tačiau 2005 11 04 Bendrijos bendrasavininkai jau pasirašė susitarimą (toliau - Susitarimas), kuriuo neprieštaravo dėl ieškovui priklausančio buto Nr. 6 atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos (1 tomo 8, 14a-15 b.l.). Šį susitarimą ieškovas yra pateikęs Kauno miesto savivaldybei kartu su savo prašymu dėl buto (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo (1 tomo 7.8 b.l.). Jokie norminiai aktai nenumato, kad Bendrija turėtų pakartotinai duoti sutikimą buto šildymo sistemos atjungimui. Taigi, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas leisti jam Kauno miesto 60-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2005 11 04 susitarimo pagrindu atjungti buto Nr.6. (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginius nuo atsakovo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) 60-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos šilumos tiekimo sistemos ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjant bylą išklausius šalis, nustatyta, kad ginčas tarp šalių iš tikrųjų yra kilęs ne dėl atsakovės atsisakymo duoti ieškovui sutikimą atjungti jo buto šildymą nuo namo šildymo sistemos, o dėl ieškovo paruošto techninio projekto derinimo bei ieškovo įsipareigojimų vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros ir įsipareigojimo pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose, o taip pat pasižadėjimo atlyginti kitiems namo butų savininkams galimus nuostolius, atsirasiančius dėl balansinių ventilių įrengimo. Kaip matyti iš pateiktų į bylą Bedrijos susirinkimų protokolų iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl ieškovo pateikto techninio projekto suderinimo, nors šis klausimas buvo svarstomas eilėje susirinkimų (1 tomo 14a-15, 16-17, 18-23 b.l.). Teismas konstatuoja, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo teisę reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, koks jis suformuluotas teismui pateiktame ieškinyje (2 tomo 62 b.l.), todėl nėra teisinio pagrindo jį tenkinti. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą realizavimą tiek konstitucinės, tiek žemesnės galios teisės normos sieja su kreipimosi į teismą atitikimu įstatymui, jo nustatytai tvarkai. Jei kreipimasis į teismą neatitinka įstatymo nuostatų, laikytina, kad asmuo netinkamai realizuoja savo teisę į teisminę gynybą ir tuo pačiu pats atlieka veiksmus, kurie atima teisę reikalauti užtikrinti Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Ieškovas po 2011 07 21 ieškinio pateikimo teismui bylos nagrinėjimo eigoje jo reikalavimus tikslino dar du kartus (1 tomo 3-5, 88-90 b.l., 2 tomo 60-62 b.l.). Teismas keletą kartų siūlė ieškovui tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir sudarė sąlygas tai padaryti (1 tomo 82-83 b.l., 2 tomo 53, 119 b.l.), tačiau ieškovas prašė tenkinti būtent galutiniame ieškinyje suformuluotą reikalavimą ( 2 tomo 60-62 b.l.), kadangi tikisi, kad gavęs teismo sprendimu leidimą Kauno miesto 60-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2005 11 04 susitarimo pagrindu atjungti buto Nr.6. šildymo įrenginius nuo Bendrijos šilumos tiekimo sistemos jis galės atlikinėti visus tolimesnius norminiuose aktuose numatytus veiksmus nederindamas jų su atsakovę Bendrija.

CPK 265 str. 2 d. numato, kad teismui priimant sprendimą neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Šioje gi byloje nagrinėjami ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai nėra tas atvejis, kada teismas galėtų juos peržengti.

Taigi, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą tokioje apimtyje, kaip jis suformuluotas ieškinyje.

Teismas sutinka su ieškovo atstovių teiginiu, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklių 186 punktu, teigdama, kad ieškovas turi pasirašyti sutartį su namo butų savininkų bendrija dėl papildomų išlaidų kitiems butų savininkams atlyginimo. Atsakovės nurodomas teisės aktas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.4-617 buvo pakeistas ir bylos nagrinėjimo metu nebegalioja.

Ieškinį atmetus ieškovo atstovavimo išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė Kauno miesto 60-oji DGNSB, o taip pat tretieji asmenys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 1 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje ieškovui S. A. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jį pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovą 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 tomo 82 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė