Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos portalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1916-258/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos portalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panorama LT“ dėl nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo, žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos portalas“ dėl nuomos mokesčių, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltijos portalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Panorama LT“ atliktą vienašalį 2013 m. gruodžio 3 d. komercinių patalpų nuomos sutarties Nr. S/IK/20131303/294 (toliau – Nuomos sutartis) nutraukimą neteisėtu; priteisti ieškovei iš atsakovės 993 651,50 Eur žalą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei penkerių metų terminui buvo išnuomotos 96 kv. m patalpos visų lygių skalbimo, lyginimo paslaugų teikimo bei profesionalių skalbimo priemonių pardavimo veiklai. Išnuomotose patalpose ieškovė 2014 m. kovo 1 d. ėmė vykdyti veiklą. 2014 m. gegužės mėnesį atsakovė uždraudė ieškovei naudotis pagrindinėmis veiklos vykdymo priemonėmis iki tol, kol atsakovė pašalins problemas, sukeliančias prekybos centro „Panorama“ vibraciją. Šis draudimas niekuomet nebuvo atšauktas ar pakeistas, ieškovė negalėjo vykdyti savo veiklos. 2014 m. lapkričio 25 d. pranešimu atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 10 d. nutraukė sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė netinkamai vykdė prievolę, nes šalių sutartimi išnuomotos patalpos ieškovei neatitiko sutarties tikslų, išnuomotos patalpos negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti iki nuomos sutarties sudarymo galimybes nuomojamose patalpose vykdyti ieškovės planuojamą veiklą, to nepadariusi atsakovė yra atsakinga už ieškovei padarytą 134 059,29 Eur tiesioginių nuostolių ir 859 592,21 Eur negautų pajamų žalą.Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti atsakovei iš ieškovės 16 897,10 Eur nuomos mokesčio, eksploatacinių išlaidų ir rinkodaros mokesčių sumą, 6 082,96 Eur delspinigius, 8,05 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; jeigu teismo sprendimu būtų patenkinti ir ieškovės, ir atsakovės reikalavimai, galutiniu teismo sprendimu įskaityti atsakovės priešieškinio reikalavimus į ieškovės ieškinio reikalavimą, šių sumų skirtumą priteisiant atitinkamai vienai iš šalių.Nurodė, jog ieškovė pagal Nuomos sutartį privalėjo iš viso mokėti 1 510 Eur plius PVM nuomos mokestį per mėnesį. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, ieškovė pradėjo vėluoti atsiskaityti už komunalines paslaugas (tiesiogines eksploatacines išlaidas), papildomą mokestį (netiesiogines eksploatacines išlaidas) bei mokestį už prekybos centro teikiamas rinkodaros paslaugas. Dėl ilgą laiką nepadengiamų įsiskolinimų atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2014 m. gruodžio 10 d. Už naudojimąsi patalpomis iki sutarties nutraukimo ieškovė liko skolinga 16 897,10 Eur dydžio mokesčių, taip pat privalo sumokėti 6 082,96 Eur delspinigių (0,2 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną) už paskutinius šešis mėnesius bei procesines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino, priteisė iš UAB „Baltijos portalas“ 16 897,14 Eur nuomos mokesčių, eksploatacinių išlaidų, rinkodaros mokesčių skolą, 6 082,96 Eur delspinigių, iš viso 22 980,06 Eur, 8,05 procentus dydžio procesines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 151,97 Eur advokato teisinės pagalbos, 517 Eur žyminio mokesčio išlaidas atsakovei UAB „Panorama LT“; iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos atsakovei UAB „Panorama LT“ grąžino 2017 m. sausio 16 d. įmokėtą 3 700 Eur avansą, skirtą ekspertizės išlaidoms padengti; iš UAB „Baltijos portalas“ priteisė 7 821 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad Nuomos sutarties 6.7 punkte nuomininkė UAB „Baltijos portalas“ patvirtino, jog ji įvertino išnuomojamų patalpų paskirtį ir ji yra tinkama jos planuojamai skalbimo, lyginimo paslaugų teikimo bei profesionalių skalbimo priemonių pardavimo veiklai vykdyti. Atsakovė 2014 m. birželio 18 d. ir vėlesniais elektroniniais laiškais informavo ieškovę, jog reikia skubiai imtis sprendimų dėl didžiosios džiovyklos tvirtinimo ieškovės nuomojamose patalpose, nes ji kelia labai didelę vibraciją, kuri per konstrukcijas perduodama į šalia esančias patalpas. Atsakovė Nuomos sutartį nutraukė tuo pagrindu, jog ieškovė nesumokėjo pagal šią sutartį mokėtinų mokesčių. Ginčo dėl įsiskolinimo sumos su priskaičiuotais delspinigiais byloje nekilo. Teismas vertino, jog ieškovei kaip skalbimo ir statybinės veiklos profesionalei turėjo būti akivaizdu, jog (-1) patalpos yra ant perdangos, po jomis yra automobilių stovėjimo vietoms skirtas (-2) aukštas. Patalpas, taip pat jose montuojamą įrangą išsirinko ieškovė. Skleidžiamą vibraciją kėlė ant perdangos sumontuotos centrifugos ZP 450 veikla. Įrodymų, kad ieškovė negalėjo naudoti kitos įrangos, išskyrus centrifugą ZP 450, byloje nėra. Aplinkybė, kad ieškovės pasirenkama skalbyklos įranga skleis vibraciją, atsakovei nebuvo žinoma. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė dėjo pastangas sumažinti ar pašalinti vienos centrifugos ZP 450 keliamą vibraciją. CK 6.489 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Ieškovei nuo 2014 m. balandžio 20 d. vėluojant atsiskaityti, nepaisant atsakovės pakartotinių raginimų, atsakovės vienašalis komercinių patalpų nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas teisėtu. O atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturėjo pareigos ieškovei parinkti patalpas jos planuojamai veiklai vykdyti, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nenustatytos. Ieškovė pripažintina sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusia sutarties šalimi, todėl atsakovės reikalavimas priteisti skolą už patalpų nuomą pripažintinas pagrįstu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Baltijos portalas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas; prideda naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Byloje nėra įrodyta, kad būtent ieškovės vykdoma veikla ir naudojami įrenginiai sukėlė pastato vibraciją ir ji viršijo teisės aktų nustatytus normatyvinius dydžius ir kėlė grėsmę ar darė žalą statiniui, kitiems asmenims. Atsakovei priklausančio pastato konstrukcijos dėl jų ypatumų vibravo nuo pat pastatymo pradžios. Pastato vibraciją sukėlė ne ieškovės vykdoma veikla, o neįprasti projektiniai sprendiniai.

9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent nuomininkas buvo atsakingas už patalpų jo vykdomai veiklai tinkamumą. Toks aiškinimas prieštarauja CK 6.483 straipsnyje numatytai nuomotojo pareigai perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 str. 1 d.). Ieškovė, nebūdama nuomojamų patalpų ir pastato savininke ar statytoja, negalėjo žinoti paties pastato konstrukcijų ypatumų. Dėl šios priežasties uždraudimas naudoti patalpas pagal jų veiklą nepagrįstas, vertintinas kaip nuomotojo pareigos perduoti nuomojamą daiktą pažeidimas.

9.3. Atsakovė, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie statinio vibraciją, pažeidė šalių pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, taip pat sąžiningumo pareigą (CK 6.163 str. 1 ir 4 d.). SIA „LDDD“, kuris yra įgaliotas atstovas įrengti, remontuoti bei vykdyti „Imesa“ S.p.a skalbimo mašinų techninę priežiūrą, patvirtino, jog ieškovės naudotos skalbimo mašinos atsakovei priklausančiame pastate buvo įrengtos vadovaujantis instrukcijomis ir jų sukeliama vibracija atitiko gamintojo standartus ir reikalavimus. Atsakovės veiksmai patvirtina jos tyčią ar bent jau didelį neatsargumą dėl ieškovei padarytos žalos, todėl atsakovės civilinės atsakomybės ribojimas negalimas.

9.4. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį, nes pati ieškovė dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ir draudimo naudoti įrangą nuo 2014 metų gegužės mėnesio negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis. CK 6.64 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nekilo pareiga mokėti nuomos mokestį. Be to, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Ieškovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės ir iš jos ir šiuo atžvilgiu negalėjo būti priteista nuoma ir juo labiau delspinigiai.

9.5. Teismo priteisti nuostoliai sudaro beveik pusę priteistos skolos už nuomą, kas prieštarauja CK 6.258 straipsnio 3 dalies normai (netesybų mažinimas).

9.6. Teismas pažeidė pareigą įvertinti įrodymus, nes nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia jo nurodytą aplinkybę, kad skleidžiamą vibraciją kėlė ant perdangos sumontuotos centrifugos ZP 450 veikla. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kurią pažeidė ieškovės vykdoma komercinė veikla. Teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovauja ieškovės įrodymais.

9.7. Teismo sprendimas gali turėti įtakos skalbimo mašinų pardavėjo „Imesa“ S.p.a ir jos įgalioto atstovo SIA „LDDD“ teisėms ir pareigoms, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą įtraukti „Imesa“ S.p.a trečiuoju asmeniu į bylą. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovė dar nebuvo gavusi atsakymo iš gamintojo, tokiu būdu buvo užkirsta galimybė ieškovei atsikirsti į atsakovės naujai pateiktus įrodymus ir pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

9.8. Su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai buvo gauti jau po bylos nagrinėjimo iš esmės užbaigimo ir buvo nedelsiant teismui pateikti, prašant atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šie įrodymai negalėjo būti gauti anksčiau, nes atsakovė atsiliepimo į ieškinį negrindė aplinkybe, kad ieškovės naudotos skalbimo mašinos buvo netinkamai sumontuotos. Įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau ir dėl teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė nevilkino bylos nagrinėjimo, neteikė nepagrįstų prašymų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Panorama LT“ prašo skundą atmesti, atsisakyti prijungti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė teisėtai nutraukė nuomos sutartį, nes ieškovė buvo skolinga už suteiktas nuomos paslaugas. Ieškovė neginčija įsiskolinimo fakto. Ieškovės finansinės problemos prasidėjo kur kas anksčiau nei naudoto įrenginio skleidžiama vibracija (kurią ieškovė bando panaudoti kaip savo veiksmų pateisinimą). Šioje byloje pareikštas ieškinys yra vienintelis būdas ieškovei išvengti bankroto.Ieškovė jos teiktuose paaiškinimuose ir dokumentuose pati pripažino, kad vibracijos priežastis – pasirinktos skalbimo įrangos naudojimas ne ant stabilaus pagrindo, bet ant perdangos. Įrangos pardavėja patvirtino, kad ieškovės naudojama įranga neturėjo vibraciją sugeriančios sistemos, todėl negalėjo būti naudojama ant perdangos, o šios aplinkybės nepaneigia faktas, jog vėliau įrangos gamintoja ėmė aptakiau teigti, kad visa gamintojo gaminama įranga atitinka teisės aktų reikalavimus. Ne tik pati ieškovės naudojama įranga buvo netinkama vykdyti veiklą nuomojamose patalpose, tačiau ši įranga dar ir buvo netinkamai įrengta. Tą patvirtino skalbimo įrangą įrengusi UAB „Baltic Master“. SIA „LDDD“ galimai atliko (jeigu atliko) ne įrangos montavimo darbus, bet įrangos prijungimo, suderinimo darbus. Tai, kad vibraciją sukėlė ne ieškovės naudota įranga, bet neįprasti pastato sprendiniai, ieškovė nurodė tik savo apeliaciniame skunde. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad būtent ieškovės naudotas įrenginys skleidė vibraciją.Teismų praktikoje konstatuota, kad nuomininkas, būdamas savo veiklos profesionalas ir žinodamas savo veiklos specifiką, turi įvertinti, ar galės vykdyti savo pasirinktą veiklą.Ieškovė nuostolius patyrė dėl savo pačios neteisėtų veiksmų. Nei nuostolių, nei jų dydžio ieškovė neįrodė. Atsakovė dėl ieškovės nuostolių nebuvimo išsamiai pasisakė savo atsiliepimo į ieškinį 2–3 dalyse, todėl šių argumentų nekartoja. Ieškovės pateiktos nuostolių ataskaitos autoriaus panaikintos visos, kaip teismo eksperto bei turto vertintojo, kvalifikacijos.Visi kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Visi ieškovės nurodomi proceso teisės normų pažeidimai yra nepagrįsti. Ieškovė niekada neginčijo, kad būtent jos naudotas įrenginys skleidė vibraciją. Nagrinėjamas ginčas neturi jokios įtakos patalpų nuomininko santykiams su nuomininko įrangos tiekėju („Imesa“ S.p.a), kuriuose atsakovė net nedalyvavo, todėl nebuvo jokio pagrindo įtraukti į bylą Italijoje registruotą įmonę. Tokiu prašymu tik siekta užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė prieš mėnesį iki 2017 m. balandžio 7 d. posėdžio pateikė į bylą naujus įrodymus, taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko į juos atsikirsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Byloje kilo ginčas dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, dėl to atsiradusių nuostolių priteisimo (apeliantės ieškinys) ir nuomos mokesčių įsiskolinimo priteisimo (atsakovės priešieškinis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodo, kad į bylą turėjo būti įtraukti skalbimo mašinų pardavėjas ir jas įrengęs pardavėjo atstovas („Imesa“ S.p.a. ir SIA „LDDD“). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu neįtraukus į bylą šių asmenų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes pirmosios instancijos teismas ne tik ne(nu)sprendė dėl šių asmenų teisių ir pareigų, bet sprendimo motyvuose ir apskritai nenurodė, jog vibracija nuomojamose patalpose kilo dėl paminėtų asmenų netinkamų veiksmų atlikimo. Todėl, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.). Straipsniuose spaudoje ar interneto tinklapiuose išdėstytos nuomonės neturi įrodomosios galios, o iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio neįžvelgtinas ryšys su nagrinėjama byla (bent jau jis neatskleistas). Bet kuriuo atveju šie apeliacinio skundo priedai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčių

Visų pirma pažymėtina, kad Nuomos sutartis, nepraėjus nė metams nuo jos sudarymo, yra nutraukta tuo pagrindu, kad apeliantė nemokėjo nuomos mokesčių nuo 2014 m. liepos mėn. (atsakovės 2014 m. lapkričio 25 d. pranešimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo), o byloje nėra ginčo, kad nuomos mokestis laiku nebuvo sumokamas ir nuo 2014 m. kovo mėn., t. y. praėjus vos trims mėnesiams nuo Nuomos sutarties sudarymo ir kai dar tarp šalių nebuvo jokio konflikto dėl apeliantės naudojamų įrenginių keliamos vibracijos. Taigi, atsakovė, apeliantei nemokant nuomos mokesčių, iš esmės turėjo teisę reikalauti nesumokėtų mokesčių ir nutraukti Nuomos sutartį tiek jos 17.6.4 punkto, tiek 17.6.5 punkto pagrindu. Nuomos mokesčio nemokėjimą apeliantė grindžia tuo, kad atsakovė nuo 2014 m. birželio mėn. uždraudė jai naudotis patalpomis be teisiškai reikšmingo pagrindo ir tokiu būdu faktiškai užbaigė nuomos santykius, išnuomotos patalpos turėjo trūkumų, CK 6.64 straipsnio pagrindu apeliantė turėjusi teisę sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą. Teisėjų kolegija tokio pobūdžio argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, nuomos mokesčių mokėjimo pareigos pažeidimai fiksuojami dar iki 2014 m. birželio mėnesio, kai pradėjo kilti konfliktas dėl patalpose apeliantės sumontuotos įrangos vibracijos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu iš apeliantės buvo priteistas nuomos mokesčių įsiskolinimas už laikotarpį (2014 m. liepos, rugpjūčio mėn.) jau po kilusio konflikto, bet ir tuomet apeliantė nereiškė jokių prieštaravimų dėl egzistuojančios skolos ar jos pareigos mokėti skolą nebuvimo dėl kokių nors kitų iš šiuo metu nurodytų (nutarties 17 punktas) aplinkybių. Nėra pateikta į bylą jokių įrodymų, kad apskritai viso Nuomos sutarties galiojimo metu apeliantė kokiu nors būdu būtų informavusi atsakovę, jog dėl kokių nors priežasčių neturi pareigos mokėti nuomos mokesčius ar stabdanti tokio pobūdžio prievolę. Ji ir po Nuomos sutarties nutraukimo ne tik nekvestionavo nutraukimo teisėtumo, bet ir išsivežė patalpose sumontuotą įrangą. Tik 2015 m. liepos mėn. ji pradėjo reikšti pretenzijas dėl nuomotų patalpų trūkumų, negalėjimo naudotis jomis. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad net ir sutikus su apeliante, jog atsakovė (kreditorius) galėtų būti laikomas pažeidusiu prievole ir ji (apeliantė), nemokėdama mokesčių, stabdė/atsisakė savo prievolių vykdymą/o, apie tai turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 6.58 str. 1 d.). Kaip minėta, apie tai byloje jokių įrodymų nėra pateikta. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jai buvo uždrausta naudotis patalpomis, nes iš bylos duomenų matyti, kad iš apeliantės buvo reikalaujama nenaudoti vibraciją keliančio įrenginio ar imtis priemonių kitaip ją pašalinti, o ne nesinaudoti patalpomis apskritai. Todėl šios nutarties 17 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad Nuomos sutarties galiojimo metu nuomos mokesčių nemokėjimas negali būti siejamas su jau tik šioje byloje apeliantės nurodomais argumentais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, nutraukdama Nuomos sutartį dėl apeliantės be pateisinamų pagrindų nemokamų mokesčių, elgėsi neteisėtai, bei spręsti, jog apeliacinio skundo argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinį šioje dalyje ir tenkinti priešieškinį pagrįstumą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog apeliantė atleistina (ar iš dalies atleistina) nuo atsakomybės dėl to, kad atsakovė, žinodama apie būsimą apeliantės veiklą patalpose, prisiėmė riziką (CK 6.253 str. 1 d. 5 p.). Visų pirma, toks teiginys nepagrįstas iš esmės dėl faktinių aplinkybių (apie tai išsamiau - žemiau nutartyje), antra, bet kuriuo atveju atsakovė neprisiėmė rizikos dėl apeliantės mokesčių nemokėjimo. Šalys yra privatūs verslo subjektai ir Nuomos sutartyje laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio, apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, jog apeliantė negalėjo dėl jų susitarti kitaip, todėl nepripažintinas pagristu apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Dėl nuostolių atlyginimo

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas jos (atsakomybės) taikymo sąlygas, jas, išskyrus kaltę, turi įrodyti apeliantė. Tik nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tokiu atveju paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).Konstatavus, jog Nuomos sutartis nutraukta dėl apeliantės kaltės pagrįstai, jau vien dėl to – nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai dėl sutarties nutraukimo - negalėtų būti tenkinamas apeliantės ieškinio reikalavimas dėl per Nuomos sutartyje nurodytą jos galiojimo terminą (5 metai) 859 592,21 Eur negautų pajamų (netiesioginių nuostolių).Apeliantė nurodo patyrusi 134 059,29 Eur tiesioginių nuostolių – išlaidos patalpų įrengimui, įrangos įsigijimui. Atsakovės neteisėtus veiksmus apeliantė kildina iš CK 6.483 straipsnyje numatytos nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nurodo, kad pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Apeliantės teigimu, nors atsakovė žinojo apie paties pastato vibraciją, kurią kelia įvairūs šaltiniai, ji turėjo žinoti ir apie galimą skalbimo mašinų sukeliamą vibraciją, tačiau siūlė išnuomoti konkrečias patalpas atsakovui priklausančiame pastate. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Nuomos sutartis, 2014 m. sausio 3 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktas) turinio matyti, kad tiek sudarant sutartį, tiek apeliantei perimant patalpas ne vieną kartą buvo fiksuota, kad patalpos buvo apžiūrėtos, jokių jų trūkumų nekonstatuota, jos „pilnai atitinka sutartyje aptartus kokybės ir kitus reikalavimus ir nuomininkas dėl to neturi jokių pretenzijų“ (2014 m. sausio 3 d. patalpų perdavimo-priėmimo akto 2 punktas). Taigi, apeliantė, turėdama visas galimybes įvertinti patalpų būklę, jų tinkamumą savo specifinei veiklai, pripažino, kad patalpų perdavimo metu jos jokių trūkumų neturėjo.Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad kokie nors patalpų trūkumai buvo nuslėpti ar nauji atsirado vėliau (CPK 178 str.). Tiesa, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad pats pastatas dėl konstrukcinių ypatumų ar kitokio šalutinio poveikio vibruoja. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad tokiu aspektu nebuvo grindžiamas ieškinys, todėl ir apeliaciniame skunde tokios pirmosios instancijos teisme nenurodytos aplinkybės apskritai negali būti keliamos (CPK 306 str. 2 d.). Pati apeliantė buvo pripažinusi, jog vibracijos priežastis – jos įrengtos skalbimo įrangos naudojimas ne ant stabilaus pagrindo, bet ant perdangos, o apie tai, kad patalpos yra ant perdangos, apeliantei buvo žinoma (ar bent jau turėjo būti akivaizdžiai žinoma prieš sudarant sutartį). Antra, trūkumų patalpoms apeliantė nekonstatavo nei pradėjusi jomis naudotis, nei, kaip jau minėta, kada nors vėliau Nuomos sutarties galiojimo metu. Trečia, apskritai neįrodyta, kad vibracija kilo dėl viso pastato konstrukcijų, o ne apeliantės veiklos specifikos. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog vibracija iššaukė net ne visa apeliantės veikla kaip tokia, o konkretus įrenginys – centrifuga ZP 450, kuri, kaip nurodo pati apeliantė, buvo sumontuota tik 2014 m. gegužės mėn. Taigi, šiuo atveju apskritai kalba eina ne apie negalėjimą naudoti daikto (patalpų) dėl jo trūkumų, o dėl apeliantės naudojamo vieno įrenginio, kurio naudojimas išnuomotose patalpose trukdė naudotis kitiems daikto naudotojams (CK 6.489 str. 2 d.). Laikytini visiškai deklaratyviais apeliantės nurodomi argumentai, kad (neva) atsakovė, dar prieš sudarydama Nuomos sutartį, turėjo įvertinti apeliantės veiklos specifiką ir įspėti apie galimus trikdžius, nes tuomet net nebuvo žinoma nei kokie konkrečiai įrenginiai praėjus penkiems mėnesiams po Nuomos sutarties sudarymo, nei kaip jie bus sumontuoti, nei kaip jie veiks. Tokias aplinkybes privalėjo įsivertinti būtent pati apeliantė – veiklą vykdanti savo srities profesionalė.Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų, bet ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir išnuomotų patalpų (neva) trūkumų. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi atidėtas 8 493 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Netenkinus skundo, jis priteistinas iš apeliantės valstybei.Atsakovė prašo priteisti už advokato pagalbą 5 345,75 Eur turėtų išlaidų: už atsiliepimo į prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.Teisėjų kolegija sprendžia, kad teiktų procesinių dokumentų nei apimtis, nei sudėtingumas, nei sugaišto laiko sąnaudos neleidžia spręsti, jog šiuo atveju taikytini maksimalūs CPK 98 straipsnio 2 dalies prasme galimi atlyginimo dydžiai, todėl šią sumą mažina iki 3 000 Eur (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos portalas“ 8 493 Eur žyminio mokesčio valstybei, 3 000 Eur už advokato pagalbą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panorama“.