Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., ekspertui V. E. B., išnagrinėjusi A. V. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014-10-25 apie 14.10 val., Ozo g. 25, Vilniuje, vairavo automobilį „Skoda Praktik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilių), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdyje A. V. parodė, kad važiavo namo, Gelvonų g. prisivijo policija ir liepė sustoti už sankryžos Ozo g. Jis, A. V. pareigūnams pateikė dokumentus. Pareigūnas paklausė ar jis, A. V. vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar vartojo. Jis, A. V. papūtė į alkotesterį ir buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas, pagalvojo, kad tai galėjo turėti įtakos giros skardinė, kurią išgėrė prieš sustabdant. Jis, A. V. paklausė ar gali dar kartą pūsti į alkotesterį, ar gali važiuoti priduoti kraujo, nes jautėsi gerai. Jis, A. V. nuvažiavo priduoti kraujo ir rado kraujyje 0,33 promilių. Pasak A. V., kai sustabdė viskas vyko per 4 ar 5 min., kai sustabdė paklausė iš karto ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar. Tada nuėjo, atsisėdo į automobilį, iš bagažinės pareigūnas iš karto atnešė alkotesterį. Anot A. V., pareigūnas jam nesakė, kas grės jei atsisakys pūsti į alkotesterį. Kai įpūtė sutiko su rezultatais tam laikotarpiui ir pasirašė. Po to, pradėjo galvoti. Tuo momentu sutiko su parodymais, pasirašė, tada suformino dokumentus. A. V. teigimu, dėl pakartotinio pasitikrinimo klausė pareigūnų, pareigūnai nesutiko, jį nušalino nuo vairavimo, tada paskambino draugui ir važiavo pasitikrinti kraujo. Pasak A. V., iš vakaro gėrė degtinę, vieną butelį degtinės ne vienas gėrė, jis išgėrė pusę litro.

Teismo posėdyje ekspertas V. E. B. paaiškino, kad policijai užtenka ką rodo alkotesteris. Per valandą laiko organizmas sudegina ne mažiau kaip 0,15 promilių. Gira čia nieko dėta. Alkotesteris paima mažą oro dalį. Kai žmogus įkvepia oro, tai burnoje būna švaru, patenka į nešvarius plaučius. Iš nešvarių plaučių grįžta oras nešvarus. Alkotesteriui užtenka 8-osios dalies ką žmogus iškvepia. Jei asmuo bus daug įkvėpęs ir tuojau pat pūs išpūs oro, bus gana švaru. Žmogus kai pūtė iš karto tiesiai ant vidurkio gavosi. Alkotesteris sugraduotas pagal statistinį vidurkį galimų skaičių. Pasak V. E. B., šiuo atveju buvo dar neišsivalęs kraujas po naktinio epizodo, gira negalėjo padaryti jokios įtakos. Jei išgertum degtinės gurkšnį iš karto gali padaryti labai daug, po to burna prasivalo ir tas mažėja, o iš kraujo dar negrįžta, jis dar nesusigėręs gali parodyti net ir nulį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad praeitais metais, rudenį, Ozo g. sustabdė patikrinimui automobilį, kuris sukėlė įtarimų, vairuotojui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Alkotesteriu buvo tikrinamas girtumas. Vairuotojas neginčijo. Kai sustabdė praėjo gal 5 min., kai davė pūsti į alkotesterį. Pasak E. G., vieną kartą duoda pūsti. Pilietis gailėjosi, galvojo, kad gerai jaučiasi žmogus. Neatsimena ar sakė, kad važiuos į narkologinį priduoti kraujo. Gali paaiškinti, kad vyktų priduoti kraujo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad miglotai atsimena įvykį. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytojas patvirtino, kad jame viskas surašyta teisingai. Sustabdė automobilį, davė papūsti į alkotesterį, pažeidėjas pripūtė, pritaikius paklaidą buvo viršytina leistina norma. Pasak L. S., pilietis mandagiai ir tvarkingai bendravo. Įprastai duoda vieną kartą pūsti. Jei sakytų, kad gėrė kokių vaistų, tada duotų antrą kartą pūsti. L. S. teigimu, jei A. V. klausė gal ir sakė, kad gali vykti į narkologinį pasitikrinti kraujo. Asmuo buvo sustabdytas esamu laiku ir tuo metu pūtė į alkotesterį. Asmuo sakė, kad vartojo alkoholį vakare.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame A. V. paaiškinime nurodyta, kad vakar vakare vartojo alkoholį, jautėsi galintis vairuoti. Nesitikėjo, kad kraujyje bus likę alkoholio. Labai gailisi.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. S. 2014-10-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. patruliu E. G., 14.10 val., Ozo g. 25, Vilniuje, sustabdė automobilį „Skoda Praktik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo pilietis A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo A. V., tai yra jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui papūtus į alkotesterį buvo nustatyta 0,48 promilių girtumas. Vairuotojui surašytas ATP protokolas. Automobilis perduotas piliečiui T. P., kuris yra blaivus ir toliau vairuos automobilį. A. V. sakė, kad alkoholį vairavo vakar vakare, o šiandien važiavo ir nesitikėjo, kad pripūs.

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo nurodyta, kad 2014-10-25 14.28 val. A. V. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo iki visiško išsiblaivinimo.

Patikros alkotesteriu duomenimis 2014-10-25 14.13 val. A. V. nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis.

Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad 15.15 val. A. V. į alkotesterį įpūtė 0,24 promilių, 15.20 val. įpūtė 0,22 promilių. Išvada: A. V. vartojęs etilo alkoholio, neblaivus, etilo alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,40 promilių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9346/14(01) nurodyta, kad 2014-10-02 15.10 val. A. V. kraujyje rasta 0,32 promilės etilo alkoholio.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Taigi šios normos pagrindu atsakomybė gali atsirasti, jei asmens neblaivumas yra ne mažesnis kaip 0,41 promilės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2014 m. spalio 25 d. apie 14.10 val. sustabdė automobilį „Skoda Praktik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojui A. V. 2014-10-25 alkoholio matuokliu „Alcotest“ 6810 Nr. ARBL-0762 buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1638123 matyti, kad nurodytos matavimo ribos ir tikslumas (0,01 ÷1,00) prom. ± 0,017 prom.; (1,01 ÷ 5,00) prom. ± 1,7 proc. Vadinasi, nustačius neblaivumo laipsnį nuo 0,01 prom. iki 1,00 prom. taikoma ± 0,017 prom. paklaida, o nuo 1,01 prom. iki 5 prom. taikoma ± 1,7 prom. paklaida. Bylos medžiaga nustatyta, jog A. V. nustatytas 0,48 prom. neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą būtų (0,48 - 0,017 = 0,463) 0,463 prom. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad A. V. neblaivumas nors ir nežymiai, tačiau viršijo leistiną ribą.

A. V. posėdžio metu pateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame nurodyta, kad pagal specialisto išvadą Nr. T-A 9346/14(01) A. V. vartojęs etilo alkoholio, neblaivus, etilo alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,40 promilių. A. V. kraujas paimtas 2014-10-25 15.10 val.

Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl A. V. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Visgi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai yra skirtingi, todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Šiuo atveju patikrinimas medicinos įstaigoje atliktas po tam tikro laiko tarpo (po 57 minučių). Todėl vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo.

Teismas nustatyti, ar policijos darbuotojų alkotesteriu atlikto tyrimo rezultatai ir medicinos įstaigoje atlikti neblaivumo patikrinimo tyrimai nėra prieštaringi, atitinka realų alkoholio kiekio organizme sumažėjimą per tokį laikotarpį į teismo posėdį pasikvietė ekspertą V. E. B., kuris paaiškino, kad policijai užtenka ką rodo alkotesteris, per valandą laiko organizmas sudegina ne mažiau kaip 0,15 promilių. V. E. B. paaiškino, kad alkotesteris paima mažą oro dalį, kai žmogus įkvepia oro, tai burnoje būna švaru, oras patenka į nešvarius plaučius. Iš nešvarių plaučių grįžta oras nešvarus. Alkotesteriui užtenka 8-osios dalies ką žmogus iškvepia. Jei asmuo bus daug įkvėpęs ir tuojau pat pūs išpūs oro, bus gana švaru. Žmogus kai pūtė iš karto tiesiai ant vidurkio gavosi. Alkotesteris sugraduotas pagal statistinį vidurkį galimų skaičių. Pasak V. E. B., šiuo atveju buvo dar neišsivalęs kraujas po naktinio epizodo, gira negalėjo padaryti jokios įtakos. Jei išgertum degtinės gurkšnį iš karto gali padaryti labai daug, po to burna prasivalo ir tas mažėja, o iš kraujo dar negrįžta, jis dar nesusigėręs gali parodyti net ir nulį.

Teismas šiuo atžvilgiu vertina ir kitas svarbias aplinkybes. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas apie 14.10 val., o iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad A. V. neblaivumas su alkotesteriu buvo nustatinėjamas 14.13 val. A. V. nurodė, kad kai sustabdė viskas vyko per 4 ar 5 min., kai sustabdė paklausė iš karto ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar. Tada nuėjo, atsisėdo į automobilį, iš bagažinės pareigūnas iš karto atnešė alkotesterį ir liepė pūsti į alkotesterį. Jis, A. V. paklausė ar gali dar kartą pūsti į alkotesterį, ar gali važiuoti priduoti kraujo, nes jautėsi gerai. Apklaustas teisme pareigūnas E. G. parodė, kad A. V. davė pūsti į alkotesterį, praėjus 5 minutėms, kai sustabdė vairuotoją. Pasak E. G. duoda pūsti į alkotesterį vieną kartą. Apklaustas teisme liudytojas L. S. parodė, kad įprastai duoda pūsti į alkotesterį vieną kartą. Jei pažeidėjas būtų sakęs, kad gėrė kokių vaistų, tada būtų davę antrą kartą pūsti į alkotesterį. Pasak L. S., A. V. sakė, kad vartojo alkoholį vakare.

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos matyti, kad alkotesteris skirtas mobiliam naudojimui, skirtas išmatuoti alkoholio koncentracijai žmogaus iškvėptame ore, matuoklio naudojimo instrukcijų reikalaujama laikytis griežtai.

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija teigia, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismo posėdyje tvirtino, kad jis iš vakaro išgėrė degtinės. Jo, A. V. teigimu, alkotesteris parodė 0,48 promilių girtumą dėl to, kad prieš pareigūnams sustabdant išgėrė giros skardinę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. pareigūnams teigė, jog prieš pusvalandį išgėrė giros, alkoholį buvo išgėręs iš vakaro, todėl pareigūnai tikrindami A. V. girtumą nepažeidė alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos, kadangi matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. tik po to, kai buvo išgerta alkoholio, šiuo nagrinėjamu atveju, A. V. buvo išgėręs giros, o alkotesterio parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Teismo posėdyje ekspertas V. E. B. patvirtino, kad kraujas nebuvo išsivalęs po naktinio alkoholio vartojimo, todėl gira negalėjo padaryti jokios įtakos alkotesterio parodymams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762, A. V. iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,46 promilės alkoholio koncentracija. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 204-07-24 ir galioja iki 2015-01-23. A. V. neblaivumas buvo tikrintas 2014-10-25, taigi patikros sertifikatas galiojo. Todėl darytina išvada, jog A. V. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu ir patikimumu. Taip pat pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. alkoholio matavimo prietaiso „Drager Alcotest 6810“ akte pasirašė, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. V. neginčijo, A. V. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teisme, nurodė, kad alkoholio buvo išgėręs vakar vakare.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Minėtų taisyklių 5 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnai neprivalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Kaip minėta, byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tikrinimo alkotesteriu rezultatai. Todėl darytina išvada, kad toks neblaivumo patikrinimas šiuo atveju buvo objektyviai galimas. Juo labiau, kad su alkotesterio parodymais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad, siekiant atlikti patikrinimą alkotesteriu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo panaudota neleistina prievarta ar kitos neteisėtos priemonės.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. V. 2014-10-25 apie 14.10 val., Ozo g. 25, Vilniuje, vairavo automobilį „Skoda Praktik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilių), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir šiuo atveju nustatytą blaivumo laipsnį (nustatytą 0,46 promiles alkoholio koncentraciją į, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietės administracijos vertinamas teigiamai, pasak A. V., prarado darbą, perkėlė į kitas pareigas, kadangi nevairuoja, gauna mažesnį darbo užmokestį, pakeitė gyvenimo būdą, darbdaviai gali visai jį atleisti iš darbo, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga A. V. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.