- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-930-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01640-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- I. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Jonavos rajono 4-ajam notaro biurui, V. K., R. K.
- Kategorijos
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos I. U. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27-217/2016 pagal pareiškėjos I. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Jonavos rajono 4-ajam notaro biurui, V. K., R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. U. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po savo sesers A. P. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad jos sesuo A. P. mirė 2015 m. sausio 27 d. Pareiškėja po savo sesers A. P. mirties priėmė sesers palikimą faktiškai pradėjusi jos turtą valdyti, t. y. indų rinkinius, baldus, bei 1/2 buto dalį, kur gyveno kartu su dukra R. U., su kuria prižiūrėjo ir A. P. sutuoktinį V. P. iki jo mirties. V. P. buvo surašęs prašymą dėl paveldėjimo po savo žmonos mirties, tačiau paveldėjimo liudijimas jam nebuvo išduotas, nes jis pats mirė 2015 m. gegužės 18 d. Pareiškėjos dukra R. U. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo paskirta jo rūpintoja ir turto administratore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukė.
Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 27 d. mirė A. P., kuri buvo pareiškėjos I. U. sesuo. A. P. (buvusi P.) ir V. P. buvo sutuoktiniai. V. P. 2015 m. gegužės 18 d. mirė. 2015 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu teismas nustatė, kad butas, priklausantis po ½ A. P. ir V. P. įgytas santuokos metu (santuoka sudaryta 1961 m. rugsėjo 16 d.) pagal 1992 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Teismas iš Jonavos rajono 4-ajam notaro biuro notarės V. P. informacijos taip pat nustatė, kad po A. P., mirusios 2015 m. sausio 27 d., mirties, Jonavos rajono 4-ojo notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla Nr. 48/2015, palikimą priėmė jos sutuoktinis V. P. paduodamas Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurio pagrindas: pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtintas Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2015 m. kovo 17 d., reg. Nr.VP-1363.
Teismas spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pasisakė, kad yra svarbu nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai tam tikrus teisinius padarinius. Teismas taip pat nustatė, kad A. P. vaikų neturėjo. Jos sutuoktinis V. P. po savo sutuoktinės Aleksandros mirties priėmė jos palikimą nustatytu įstatyme terminu, t. y. 2015 m. kovo 17 d., pareiškimu, reg. Nr. VP-1363 kreipėsi į Jonavos miesto 4-ąjį notarų biurą dėl sutuoktinės A. P. turto paveldėjimo, notarų biure yra pradėta paveldėjimo byla. V. P. savo sutuoktinės A. P. palikimą priėmė paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Teismas pažymėjo, kad nustatytus duomenis pateikė pati pareiškėja, todėl sprendė, kad paduodama pareiškimą ji jau žinojo, kad V. P. savo sutuoktinės A. P. palikimą priėmė. Pareiškėja I. U. yra ketvirtos eilės įpėdinė po savo sesers A. P. mirties. Teismas pažymėjo, kad ji įgytų teisę paveldėti savo sesers palikimą tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmos-trečios eilės paveldėtojų bei pergyvenusio mirusiosios sutuoktinio. Tačiau šiuo atveju, teismas nurodė, kad A. P. palikimą yra priėmęs jos sutuoktinis V. P., todėl pareiškėja nei teisiškai, nei faktiškai negali priimti savo sesers palikimo pagal įstatymą nurodytu pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad I. U. prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, be to, ji neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. U. po savo sesers A. P. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Atskirajame skunde nurodo, kad ji tinkamai siekia įgyvendinti savo paveldėtojos teises į savo sesers turto dalį, tuo tarpu visi įrodymai dėl turto valdymo buvo ištirti teismo posėdžiuose, apklausiant liudytojus ir vertinant pateiktus rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad dėl V. P. mirties paveldėjimo bylos procedūra nebuvo užbaigta, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys V. K. ir R. K. prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nėra nurodžiusi taikytino šiuo atveju palikimo priėmimo teisinio pagrindo, jokiais objektyviais įrodymais neįrodė ir nepagrindė savo pareiškimo faktinių teiginių. Pareiškėja, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat neįrodė, kad ji kaip teisėtas turto įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir, kad ji pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Ji taip pat neatliko ir jokių veiksmų, kuriais būtų deklaruojamos ir įtvirtintos jos teisės į mirusiosios turtą. Tuo tarpu R. U. buvo paskirta V. P. rūpintoja, todėl buto sąskaitų apmokėjimas, kaip ir kitokia pagalba įėjo į jos pareigas, juolab, kad ir pati patvirtino, jog pinigus buto komunalinėms paslaugoms apmokėti jai duodavo pats V. P.. Pareiškėja niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo, nesielgė su tuo butu ar jo dalimi, kaip su savo turtu. Be to, pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė po savo sesers A. P. mirties. Ji įgytų teisę paveldėti savo sesers palikimą tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmos-trečios eilės paveldėtojų bei pergyvenusio mirusiosios sutuoktinio. Pažymi, kad I. U. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurtų jai jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. P. savo sutuoktinės A. P. palikimą priėmė parduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ir sutinka, kad palikimą yra priėmęs jos sutuoktinis V. P., todėl pareiškėja nei teisiškai, nei faktiškai negali priimti savo sesers palikimo pagal įstatymą nurodytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.). Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nutraukta, sprendžiant, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. U. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po savo sesers A. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai, kaip ketvirtos eilės įpėdinei, nustatytas juridinis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, civilinę bylą nutraukė. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybe, kad po V. P. mirties paveldėjimo procedūra nebuvo užbaigta, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji pagrįstai siekia įgyvendinti savo teises į sesers turto dalį.
Pažymėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).
Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. P., mirusios 2015 m. sausio 27 d., mirties, Jonavos rajono 4-ojo notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla Nr. 48/2015, palikimą priėmė jos sutuoktinis V. P. paduodamas Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurio pagrindas – pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtintas Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2015 m. kovo 17 d., reg. Nr.VP-1363. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. P., A. P. sutuoktinis, būtų atsisakęs paveldėjimo teisės, priešingai, byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad kreipdamasis pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarę, V. P. taip išreiškė savo valią dėl jo sutuoktinės palikimo priėmimo, kurį priėmė 2015 m. kovo 17 d.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė I. U. yra ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Tuo tarpu CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra), tačiau nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė, įgytų teisę paveldėti savo sesers palikimą tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmos-trečios eilės paveldėtojų bei pergyvenusio mirusiosios sutuoktinio, todėl po A. P. mirties, palikimą priėmus jos sutuoktiniui, pareiškėja nei teisiškai, nei faktiškai negali priimti savo sesers palikimo pagal įstatymą nurodytu pagrindu.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad plikimo priėmimo procedūra buvo neužbaigta, kadangi V. P. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas šiuo atveju negali sukurti apeliantei jokių teisinių pasekmių ir dėl to byla turi būti nutraukta. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,20 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 4,20 Eur (keturis eurus dvidešimt euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).