Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė ir konstatuota, kad 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą A. L. yra atlikęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 3 val. 30 min. viešoje vietoje – UAB „Avicula“ Mažeikių filialo baro „Pegasas“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, patalpose, šalia rūbinės, pašalinių žmonių akivaizdoje kumščiu tyčia smogė vieną kartą R. R. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gatvėje prie baro stovinčiam R. R. tyčia kumščiu smogė vieną kartą į veidą, dėl ko R. R. nugriuvo, pakaušiu atsitrenkė į šaligatvį bei patyrė galvos sumušimą, kaukolės pamato lūžį abiejų smilkinkaulių srityse, kairės ausies būgnelio plyšimą, galvos smegenų sumušimą, mišraus tipo klausos sutrikimą, tokiu būdu jis R. R. sunkiai sužalojo ir savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš nuteistojo A. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad jis nukentėjusiajam R. R. smūgius sudavė po to, kaip pastarasis elgėsi įžeidžiančiai nuteistojo atžvilgiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 136 straipsnį.

Be to, nuteistasis nesutinka ir su jam paskirtąja laisvės atėmimo bausme pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Anot A. L. , apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir patikimi. Apeliantas teigia, kad visuma byloje surinktų duomenų patvirtina jo parodymus apie esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. L. , neatsižvelgė ir į tai, kad jis atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą nukentėjusiesiems, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

A. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio sunkaus R. R. sveikatos sutrikdymo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui ir norėjo taip veikti. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, ir, nors nenorėjo sunkiai sutrikdyti sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 136 straipsnį (staiga labai susijaudinus) kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika pagal BK 136 straipsnį gali būti kvalifikuojama tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka šio straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas. Visų pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusio asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antroji sąlyga – didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie neteisėti nukentėjusiojo veiksmais. Be visa to, pagrindinė sąlyga sunkiam sveikatos sutrikdymui kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių sąlygų visumai, veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, specialisto išvadą, teismo psichologinę – psichiatrinę arba kitokią ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiojo R. R. sveikata buvo sutrikdyta dėl tyčinių A. L. veiksmų – smūgio kumščiu į veidą sudavimo, ir konstatavo, kad apeliantas nukentėjusįjį sunkiai sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde nesutinka su šia apygardos teismo išvada ir nurodo, kad R. R. sužalojo dėl staigaus susijaudinimo, kurį sukėlė nukentėjusiojo neteisėti, įžeidžiantys veiksmai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad apygardos teismas A. L. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nukentėjusiųjų R. R. , S. R. , liudytojų S. B. , R. S. , G. R. , T. B. , nuteistojo A. L. parodymais byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad: konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo kilo jiems būnant baro „Pegasas“ patalpose; konfliktas prasidėjo dėl tos priežasties, kad nukentėjusysis R. R. , būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, išvadino nuteistąjį A. L. necenzūriniais žodžiais („gaidžiu“) bei reikalavo grąžinti svetimą skolą; A. L. baro patalpose sudavė vieną nestiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir netrukus iš baro pasišalino; lauke, prie įėjimo į barą „Pegasas“, kilo žodinis konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiosios S. R. ; netrukus prie konfliktuojančių A. L. ir S. R. prisijungė nukentėjusysis R. R. ir dar kartą išvadino apeliantą necenzūriniais žodžiais; tuomet A. L. ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant šaligatvio. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad sužalojimus sukėlusį smūgį R. R. jis sudavė po to, kai pastarasis pirmiau aptartais veiksmais dar kartą jį įžeidė ir tai sukėlė staigų susijaudinimą. Tačiau įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. L. , suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. R. į galvą, buvo fiziologinio afekto būsenos (staiga labai susijaudinęs).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, spręsdamas ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis ir gali sukelti kaltininkui fiziologinį afektą, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Šiuo atveju apeliantas savo reikalavimą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį grindžia tuo, kad nukentėjusysis R. R. jį įžeidė pavadindamas „gaidžiu“. Tačiau tokio pobūdžio įžeidimas negali būti vertinamas kaip sunkus, iš esmės pažeidžiantis apelianto garbę ir orumą, kadangi šis žodis bendrinėje kalboje nelaikomas įžeidimu ir neturi jokio neigiamo potencialo. Byloje nenustatyta ir tai, kad nukentėjusysis apelianto atžvilgiu būtų vartojęs priešingą įstatymui fizinį smurtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis A. L. smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. R. sudavė dėl didelio susijaudinimo, kurio šaltinis buvo nukentėjusiojo pavartotas smurtas ar sunkus įžeidimas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į jį. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. L. nukentėjusiajam R. R. smūgius kumščiu į galvą sudavė du kartus – pirmąjį kartą baro „Pegasas“ patalpose, antrąjį kartą – lauke, prie įėjimo į šį barą. Būtent antruoju apelianto suduotu smūgiu buvo padaryti sužalojimai, sukėlę sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Pats nuteistasis A. L. savo parodymuose pripažino, kad abu smūgius R. R. sudavė iš esmės dėl tų pačių motyvų – įžeidžiančių žodžių. Vadinasi, nuteistojo atsakas į įžeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus nebuvo greitas (nuteistasis savo parodymuose patvirtino, kad po pirmojo konflikto jis susivaldė ir sudavė tik nestiprų smūgį R. R. , siekdamas neleisti jo įžeidinėti kitų žmonių akivaizdoje). Ši aplinkybė parodo, kad nukentėjusiojo lauke, prie baro „Pegasas“, pakartotinai išsakyti žodžiai nuteistajam nebuvo toks poelgis, kuris galėjo sukelti didelį, staigų susijaudinimą, dėl kurio iš dalies aptemo apelianto sąmonė ir buvo suduotas sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo elgesys (įžeidinėjimai viešoje vietoje) buvo provokuojantis ir jis sujaudino apeliantą, tačiau teisėjų kolegija nelaiko, kad jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą kaip fiziologinis efektas. Apygardos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuteistasis A. L. suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. R. į galvą veikė netiesiogine tyčia, todėl kvalifikuodamas apelianto nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl paskirtosios bausmės.

A. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal du atskirus BK specialiosios dalies straipsnius. Griežtesnė bausmė, nulėmusi ir galutinės subendrintos bausmės dydį, A. L. paskirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas A. L. už šį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinio skundo reikalavimo sušvelninti jam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nenustatytos šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, nepaisant to, kad A. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. L. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, prieš nukentėjusįjį R. R. pasireiškė tuo, kad jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindinio. Byloje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. R. nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas, kaukolės pamato lūžis abiejų smilkinkaulių srityse, kairės ausies būgnelio plyšimas, galvos smegenų sumušimas, mišraus tipo klausos sutrikimas) padaryti vieno kontakto su kietu buku daiktu metu (t. 1 b.l. 36). Bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantas, sužalodamas R. R. , būtų panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones, specialiai pritaikytus žmogui žaloti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo A. L. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvus, o nusikalstamos veikos padarymo būdo išraiška rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Be to, teisėjų kolegija vertindama padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgia į paties nukentėjusiojo vaidmenį iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos metu. Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad įvykio metu pirmasis konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis R. R. , viešoje vietoje įžeidinėdamas apeliantą bei reikalaudamas atsiskaityti už kitų asmenų paimtas prekes. A. L. iš baro pasišalinus, nukentėjusieji S. R. ir R. R. ir toliau provokavo apeliantą, įžeidinėdami jį lauke, kuomet ir buvo suduotas sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs smūgis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks provokuojantis nukentėjusiojo elgesys neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. A. L. iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mažeikių rajono S. V. Mačernio gimnazijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotose pažymose A. L. charakterizuojamas teigiamai (t. 1 b.l. 117, 118, 167). Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu A. L. teistas, tačiau bausmę atlikęs (t. 1 b.l. 196, 199). Po nusikalstamos veikos padarymo apeliantas gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, visiškai atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą. Svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą A. L. atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, yra ir nukentėjusiųjų pozicija. Iš R. R. ir S. R. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jie pripažino provokuojantį savo veiksmų pobūdį, su A. L. susitaikė, jam atleido ir prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tris A. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktai). Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgus į A. L. elgesį iki nusikaltimų padarymo, jo veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumą, elgesį po nusikalstamų veiksmų, taip pat, tiek nuteistojo A. L. , tiek nukentėjusiųjų interesus, apeliantui, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo. Kolegijos nuomone, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. pakankamai jaunam asmeniui – nuteistajam A. L. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti A. L. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, apėmimo būdu bendrindamas A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad bausmių apėmimo būdą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstama, kad idealioji sutaptis yra tokia nusikalstamų veikų daugeto ir sutapties forma, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli BK straipsniai. Idealiąją sutaptį gali sudaryti keli atvejai, kai padaryta pavojinga veika atitinka keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose aprašytus sudėties požymius; viena veika sukelia kelis pavojingus padarinius, kurių nenumato (neapima) vienas BK straipsnis. Šioje byloje A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje – baro „Pegasas“ patalpose, šalia rūbinės, pašalinių žmonių akivaizdoje, sudavė kumščiu R. R. vieną smūgį į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo tarpu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį A. L. nuteistas už tai, kad gatvėje, prie baro „Pegasas“ įėjimo, R. R. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, dėl ko pastarasis griuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į grindinį. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas ir sunkus sveikatos sužalojimas padaryti dviem atskiromis pavojingomis veikomis. Šios veikos savo pobūdžiu skyrėsi, vyko viena po kitos, tarp jų buvo nors ir nedidelis, bet laiko tarpas, leidžiantis jas vertinti kaip atskiras veikas. Taigi, A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, sudaro realiąją sutaptį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui paskirtąsias bausmes bendrindamas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. L. inkriminuota BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), sprendžia kad A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtosios bausmės bendrintinos taikant apėmimo būdą, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu – padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n usprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.

A. L. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais, uždrausti A. L. lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, t.y. pasilinksminimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais; įpareigoti A. L. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini); šimtą (100) valandų per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktus, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. L. nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę ir laikyti, kad šią bausmę – 20 MGL (26000 Lt) dydžio baudą A. L. yra atlikęs.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.