Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas J. S. skundas ir panaikintas Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-1260-2024 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-1260-2024 J. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalyje. Už padarytą nusižengimą jam paskirta 5 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 1 150 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, konfiskavimas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarimu patenkintas J. S. skundas ir Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-1260-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti skundžiamą 2025 m. kovo 26 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Institucija nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad J. S. veiksmuose yra objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, požymiai, tačiau nusprendė, jog byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. S. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarė tyčia, t. y., kad jis suvokė gabenantis Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepažymėtus cigarečių pakelius ir, kad jis norėjo taip veikti. Vis dėlto, šiuo atveju visiškai nevertinta tai, jog J. S. pats nurodė, jog labai gailisi dėl šio įvykio ir pripažįsta savo kaltę, nenurodė jokių pastabų 2024 m. spalio 10 d. protokole ir jį pasirašė, taip pat pasirašė ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą be jokių pastabų. Akivaizdu, kad jis, atvežtas su transporto priemone, nuėjo į konkrečią vietą prie laukuose gulinčio paketo, todėl žinojo kur eiti ir ką paimti, o pasaloje buvę tarnybos pareigūnai viską stebėjo.

3.2. Pabrėžiama, kad J. S., norėdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, savo skunde teismui bei teismo posėdyje pateikė išgalvotą melagingą informaciją apie neva sugedusį automobilį ir sustojusį jam padėti nepažįstamą asmenį, apie šūvius bei tai, kad jis pasiaiškinimą parašė tik dėl jam pareikštų grasinimų. Dėl to manytina, kad šiuo atveju buvo netinkamai įvertinti surinkti įrodymai bei neatsižvelgta į liudytojų parodymus.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. S. atstovas advokatas prašo skundžiamą 2025 m. kovo 26 d. nutarimą palikti galioti ir Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodoma, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, asmuo administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei bent vieno iš sudėties elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

4.2. Pažymima, kad J. S. nieko negabeno, o paaiškindamas situaciją nurodė, jog aidint šūviams ir rusiškiems keiksmažodžiams buvo sumuštas asmenų, kurie neprisistatė. Faktą apie fizinio smurto panaudojimą patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Pasiaiškinimas J. S. buvo surašytas tik dėl to, nes pareigūnai nuolat jam grasino – tą patvirtina ir tai, jog J. S. raštas kituose rašytiniuose dokumentuose yra kitoks, t. y. nurodomas pasiaiškinimas buvo surašytas akivaizdžiai stresinėje būsenoje. Be to, iš specialisto išvados matyti, jog J. S. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie patvirtina, jog J. S. atžvilgiu buvo naudojami neteisėti pertekliniai pareigūnų veiksmai.

4.3. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga taip pat neįrodo, kaip ir kokiu būdu, minėtu balionu J. S. gabeno cigaretes, neturėdamas jokio ryšio su minėtu balionu. Be to, gabenimas, kaip alternatyvus ANK 209 straipsnio požymis, J. S. veiksmuose nėra ir negalėjo būti nustatytas. Taip pat pabrėžiama, jog J. S. negalėjo laisvai disponuoti neva gabentomis cigaretėmis, nes jų nenešė, nebuvo paėmęs, o buvo sulaikytas šalia vietos, kurioje buvo rastos cigaretės. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra konstatuotina, jog iš byloje esamų duomenų nėra galima daryti išvados, kad J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

4. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarimu bei argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertino J. S. tyčią pagrindžiančių įrodymų visumą, taip pat suteikė nepagrįstai svarbią reikšmę paties J. S. paaiškinimams. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos teisingam išsprendimui reikšmės turinčių duomenų ir nesivadovaujant vyraujančia teismų praktika, todėl yra naikintinas.

6. Pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė nustatyta už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

7. Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarime nurodyta, jog J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis pažeidė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus. Nors skundžiamame nutarime bei apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog J. S. veiksmuose nustatyti visi ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, tačiau su šiuo vertinimu nesutinka atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą pateikęs J. S. atstovas advokatas.

8. Iš Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo matyti, kad J. S. buvo inkriminuotas ANK 209 straipsnio 7 dalies dispozicijoje nurodytas alternatyvusis požymis – tabako gaminių, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, gabenimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad gabenimu laikytinos tokios situacijos, kai cigaretės perkeliamos, transportuojamos iš vienos vietos į kitą bet kokiais būdais (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-932/2024). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matyti, kad aplinkybė, jog J. S. gabeno cigaretes „NZ Gold“, yra grindžiama pareigūnų, įvykio dieną sulaikiusių J. S., parodymais – teismo posėdyje liudytojai E. V. (E. V.) bei A. R. nurodė, kad J. S. priėjo prie dėžės, ją pasiėmė ir panešė 1-2 metrus, po ko pareigūnai iš karto pradėjo jį sulaikinėti (b. l. 69–70). J. S. teigė, kad išgirdęs keiksmažodžius ir šūvius pradėjo bėgti, po to krito ant žemės ir dėžę su cigaretėmis pamatė tik tada, kai pareigūnai jį prie jos nutempė (b. l. 68–69). Šią J. S. versiją iš dalies patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esanti bei Institucijos pateikta nuotrauka „IMG-20250219-WA0000.jpg“, kurioje prie supakuotų cigarečių matomas ant žemės klūpintis antrankiais surakintas J. S. (b. l. 46). Vis dėlto, įvertinus liudytojų E. V. ir A. R. parodymų visumą, jų tarpusavio atitikimą, taip pat ir tai, jog jie atitinka dalį J. S. parodymų, t. y., tai, kad pas J. S. buvo rastas prožektorius (kurį, pasak J. S., šis gavo iš jį pavežusio asmens); tai, jog J. S. iki įvykio vietos buvo atvežtas nenustatyto automobilio, kuris, prasidėjus sulaikymui, iškart išvažiavo, nėra jokio pagrindo vertinti, kad šių liudytojų parodymai yra melagingi, nepatikimi ar nukreipti į J. S. procesinės padėties pabloginimą. Vien tai, kad jie visiškai neatitinka J. S. pateiktos versijos, nereiškia, jog E. V. ir A. R. neteisingai nurodė, kad įvykio dieną J. S. supakuotas cigaretes buvo pradėjęs nešti link jį atvežusio automobilio, tačiau dėl pasalą surengusių pareigūnų bandymo jį sulaikyti, ją išmetė ir pradėjo bėgti. Vertinant šią situaciją, pažymėtina, kad pareigūnams nebuvo būtinybės pradėti J. S. sulaikymo, kol jis nepaėmė dėžės. Būtent tuo tikslu jie ir buvo pasaloje, nes norėjo pamatyti, kas ateis ir paims dėžę. Šiuo atveju taip pat svarbu pabrėžti, kad sąvoka „gabenimas“ Institucijos nurodyta ne aiškinant J. S. veiką kaip cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar kaip gabenimą tarp skirtingų Lietuvos miestų, tačiau kaip bandymą cigaretes pernešti iš vietos, kurioje nusileido meteorologinis balionas, į automobilį, kuris buvo atvykęs prie cigarečių paketo buvimo vietos. Toks šios situacijos vertinimas atitinka ir pirmiau nurodytą „gabenimo“ sąvokos aiškinimą.

9. Pagrindinis klausimas, kylantis nagrinėjamoje situacijoje, yra tai, ar šiuo atveju byloje surinkta pakankamai abejonių nekeliančių duomenų, jog egzistuoja administracinio nusižengimo subjektyvieji požymiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. S., būdamas suaugęs ir gyvenimiškos patirties turintis asmuo, suvokė, kad į miško teritoriją nakties metu eina pasiimti ne kažkokių ten tariamai paliktų darbinių įrankių, o būtent neteisėtai gabentų, Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepažymėtų kontrabandinių cigarečių krovinio.

10. J. S. gynybinė versija susideda iš to, jog įvykio dieną, sugedus jo automobiliui, kažkoks jam nepažįstamas asmuo pasisiūlė jį pavežti ir nurodė, kad pakeliui reikia pasiimti miške paliktus įrankius. Nuvykus į įvykio vietą, J. S. kartu su tuo asmeniu išlipo iš automobilio, šis jam (J. S.) padavė prožektorių ir po to J. S. išgirdo keiksmažodžius, taip pat apie dešimt šūvių į orą. Po pirmojo šūvio krito ant žemės, po ko greitai prie jo pribėgo pareigūnai, kurie jam į akis pripurškė dujų bei jį sumušė (b. l. 68–69). Vis dėlto, įvertinus kitus bylos medžiagoje esančius duomenis, spręstina, kad pirmiau aptarta J. S. versija iš esmės prieštarauja tiek teisme apklaustų liudytojų parodymams, tiek ir kitiems objektyviems duomenims. Kaip matyti iš liudytojų E. V. ir A. R. parodymų (b. l. 69–70), liudytojai įvykio dieną apie 0.20 val. nuvyko į įvykio vietą, kadangi turėjo informacijos, kur nusileido meteorologinis balionas su galimai kontrabandinėmis cigaretėmis. Nuėję į vietą rado paketą ir jį prapjovė tam, kad įsitikintų, jog ant cigarečių pakelių yra būtent baltarusiškos banderolės. Po to liudytojai pasislėpė miške ir vykdė pasalą. Apie 1 val. nakties iš (duomenys neskelbtini) pusės atvyko automobilis, iš kurio išlipo vienas asmuo, kuris per lauką nuėjo prie paketo, jį pakėlė ir nešėsi 1-2 metrus, po ko liudytojai pradėjo bandyti jį sulaikyti. Tas asmuo numetė paketą, pradėjo bėgti ir bėgdamas pareigūnus apipurškė pipirinėmis dujomis. Pabėgęs gal 15 metrų, asmuo nukrito ir tada E. V., panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, jį sulaikė, o A. R. surakino J. S. antrankiais. Tarpusavyje palyginus J. S. ir liudytojų A. R. bei E. V. paaiškinimus pastebėtina, jog J. S. versija ne tik prieštarauja liudytojų parodymams, bet ir yra nelogiška.

11. Visų pirma, pastebėtina, kad tiek liudytojai, tiek J. S. pripažino, kad įvykio vietoje tuo metu buvo ir kitas, nenustatytas, asmuo. Tačiau J. S. teigė, kad nurodytas asmuo kartu su juo ėjo per mišką, o liudytojai nurodė, jog iš automobilio išlipo tik J. S., o šį sulaikius, automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Pastebėtina, kad liudytojai, buvę įvykio vietoje, kurie aiškiai matė link paketo su cigaretėmis einantį J. S., nei karto nenurodė, jog būtų matę kitą asmenį – liudytojai E. V. ir A. R. nuosekliai teigė, kad iš automobilio išlipo tik J. S., kuris vienas ėjo link nusileidusio meteorologinio baliono su kroviniu. Pastebėtina, jog J. S. parodymai dėl to, kad pareigūnai prieš jį naudojo pipirines dujas, nėra visiškai patikimi. Iš fotonuotraukos „signal-2025-01-29-19-26-51-563-1.jpg“ aiškiai matyti, jog po sulaikymo iš J. S. buvo paimti juodos spalvos kepurė su snapeliu, kišeninis peilis su galimai medine rankena, „BIC“ žiebtuvėlis, pipirinių dujų balionėlis, mobiliojo ryšio telefonas, viena pora juodų pirštinių bei daiktas, panašus į termovizorių ar žibintuvėlį. Tai patvirtina, kad dujas naudojo pats J. S., todėl sutiktina su liudytojų versija, jog J. S. bėgant nuo pareigūnų ir kartu naudojant pipirines dujas, J. S. dujų galėjo papurkšti ir pats ant savęs. Įvertinus šias aplinkybes bei J. S. veiksmus įvykio vietoje, nesuvokiama, kodėl asmuo, teigęs, kad įvykio vietoje atsidūrė netyčia ir nežinojo, kas yra dėžėje, bėgo nuo jį sustabdyti bandžiusių pareigūnų, taip pat prieš juos panaudojo savigynos priemones (pipirines dujas). Abejonių kyla ir dėl J. S. teiginių, kad sužalojimai, nurodyti 2024 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–5) ir 2024 m. spalio 11 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (b. l. 6–8) buvo patirti būtent dėl prieš J. S. panaudotų perteklinių fizinės prievartos veiksmų. Pastebėtina, kad specialisto išvadoje, kuri pateikta po vėlesnio tyrimo, yra nustatyti papildomi sužalojimai (poodinė kraujosruva juosmens kairėje ties stuburu, taip pat odos nubrozdinimai dešinio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrante ir kairės blauzdos srityje), kurie neužfiksuoti ambulatorinio apsilankymo metu. Nors sutiktina, kad J. S. nukritus ant žemės bei E. V. prieš jį naudojant kovinių imtynių veiksmus, J. S. galėjo patirti tam tikrus sužalojimus, nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog juos sukėlė akivaizdžiai pertekliniai pareigūnų veiksmai. Natūralu, kad asmeniui priešinantis sulaikymui ir pareigūnui panaudojant fizinę prievartą, siekiant tokį asmenį sulaikyti, dėl esamų grumtynių gali kilti tam tikri sužalojimai, tačiau tokiu atveju jie vertinami kaip natūrali pasekmė įvykusių grumtynių ir pareigūnų panaudotų veiksmų, o ne kaip sveikatos sužalojimas.

12. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl J. S. psichinio santykio su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, negalima sutikti su vertinimu, jog J. S. iš esmės negalėjo suvokti, kad į nenustatytą vietovę nakties metu (apie 2 val. ryto) eina pasiimti ne darbo įrankių, o galimai kažkokį nelegalų objektą. Nepriklausomai nuo to, ar J. S. naudojosi su savimi turėtu žibintuvėliu, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti, jog įvykio vieta yra ariamame lauke, kuriame abejotina, kad būtų palikti kokie nors miško retinimo įrankiai. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabandinių cigarečių paketas buvo su prie jo pritvirtintais gabenimui naudoto meteorologinio baliono likučiais, kas tik turėjo sustiprinti abejones dėl šios situacijos bei jį į įvykio vietą atvežusio asmens parodymų. Pareigūnų parodymai, kad J. S. naktį kryptingai ėjo link ariamame lauke esančio paketo su kontrabandinėmis cigaretėmis, patvirtina, jog jis žinojo, kur nusileido meteorologinis balionas su šiuo kroviniu. Nors skundžiamame nutarime teigta, kad iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gauti duomenys (b. l. 59–63) patvirtina, kad J. S. su meteorologinio baliono GPS įrenginiu ryšio neturėjo, tai savaime nepanaikina jo galimybės žinoti meteorologinio baliono koordinates. Kaip nustatyta pirmiau, akivaizdu tai, jog įvykio dieną J. S. įvykio vietoje buvo ne vienas, o kartu su juo buvusiu asmeniu, taigi neatmestina versija, jog apie įvykio vietą jam galėjo pasakyti ir tas asmuo, kuris jį ten atvežė. Be to, įvertinus tai, kad J. S. gabenimas, kaip alternatyvusis ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, inkriminuotas kaip paketo pernešimas iš ariamo lauko į automobilį, nėra pagrindo vertinti, jog šiuo atveju būtina įrodyti ir tai, kad J. S. turėjo žinojo apie meteorologinio baliono kelią iki jo nusileidimo vietos.

13. Nesutiktina ir su gynėjo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybe, kad pirminį paaiškinimą 2024 m. spalio 10 d. J. S. surašė tik dėl to, kad pareigūnai nuolat jam grasino (ką tariamai patvirtina kitoks J. S. raštas kituose rašytiniuose dokumentuose). Akivaizdu, kad asmens sulaikymas yra stresinė būsena ir tai gali lemti kiek kitokią asmens rašyseną, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų vertę J. S. rašyti paaiškinimą. J. S. pats savanoriškai surašė bei pasirašė paaiškinimą, taip pat administracinio nusižengimo protokolą ir tik vėliau, pasikonsultavęs su gynėju, sugalvojo versiją apie pareigūnų grasinimą.

14. Įvertinus pirmiau aptartus J. S. paaiškinimų neatitikimus su liudytojų parodymus bei jo kai kurių teiginių neatitikimą elementariai logikai, spręstina, kad jo pateikta gynybinė versija iš esmės nepaneigia vertinimo, jog J. S. neabejotinai suprato, kas buvo ariamame lauke nusileidusiame pakete ir jo pasiimti ėjo kryptingai, žinodamas paketo buvimo vietą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai bei teismo apklaustų asmenų parodymai patvirtina J. S. sąmoningą santykį su jo padaryta veika.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino nepakankamai, tinkamai neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra naikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-1260-2024.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.