Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB SEB bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3130-812/2010 pagal pareiškėjų J. J. ir J. J. prašymą dėl į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtrauktos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka ((duomenys neskelbtini) str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose ((duomenys neskelbtini) str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr.3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų J. J. ir J. J. santuoką patvirtino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje be nepilnametės dukros išlaikymo, dukros gyvenamosios vietos ir dalyvavimo ją auklėjant klausimų buvo patvirtintos ir pareiškėjų turtines teisės ir pareigos (b.l. 45-47). Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių 9-13 punktais nustatė, jog visas nekilnojamas turtas - žemės sklypas bei pastatai, įsigyti sutuoktinių vardu pagal 2007-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį ir įkeisti AB SEB banko Panevėžio filialui pagal 2007-04-23 Kredito sutartį Nr. 0750718030653-33 su vėlesniais pakeitimais tenka J. J., kuri prisiima ir įsipareigojimus bankui. Be to, šia sutartimi patvirtinta, kad J. J. prisiima ir visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. J. ir B. K. unija sudarytą 2007-08-10 Paskolos sutartį Nr. 07-00188 bei pagal J. J. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą 2007-07-31 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707644645. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjų J. J. ir J. J. kreditoriams AB SEB banko Panevėžio filialui, B. K. unijai ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo išsiųsti pranešimai apie santuokos apskaitos įrašo panaikiną bendru sutikimu, prie kurio pridėtas pareiškėjų prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (b.l. 29-31). Pareiškėjai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ir prašyme panaikinti santuokos apskaitos įrašą bendru sutikimu nurodė žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešė jiems apie bylos nagrinėjimą. Be to, iš byloje esančių teismo šaukimų matyti, kad kreditorius teismas informavo apie 2010-04-29 teismo posėdį, todėl kreditoriai turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl sutuoktinių turto padalijimo, prievolių, jų vykdymo ir užtikrinimo, tačiau pirmosios instancijos teismui prieštaravimų savalaikiai nepateikė (b.l. 39-41). Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių aptarti pareiškėjų nepilnamečio vaiko, vienas kito išlaikymo klausimai bei kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos, darė išvadą, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir šią sutartį sprendimu patvirtino. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sutuoktinių sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo patvirtinta, teismui pilnai neišsiaiškinus ar su jos sąlygomis kreditoriai AB SEB banko Panevėžio filialas, B. K. unija, UAB „Ūkio banko lizingas“ susipažino, ar sutarties sąlygos dėl prievolių kreditoriams buvo suderintos su kreditorių teisėtais interesais, taip pat nenustačius faktų, reikšmingų svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditorių interesams ir kt.. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, net ir kreditoriams nepateikus sutikimo ar prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, privalėjo įsitikinti ar sutarties sąlygos dėl pareiškėjų prievolių kreditoriams, neprieštarauja teisėtiems kreditorių interesams, tačiau to nepadarė. Kaip nurodyta aukščiau 2007-04-23 AB SEB bankas ir pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. 0750718030653-33, kuria sutuoktiniams buvo suteiktas 65 000 Lt kreditas 40 metų laikotarpiui. 2009-07-31 pakeitimu Nr. 1 šalių sutarimu sutuoktiniams buvo papildomai suteiktas 17 330,32 Lt kreditas (b.l. 57-76). Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visus sutartinius įsipareigojimus pagal pareiškėjų ir AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį po santuokos nutraukimo prisiėmė J. J.. Minėta kredito sutartis bei papildymas sudaryti pareiškėjų santuokos metu. Už minėtą paskolą įsigytas turtas buvo pirktas jų šeimai ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, registruotas abiejų vardu, todėl sutuoktinių prievolė kreditoriui AB SEB bankas yra solidari ir skolininkai negali patys tarpusavio susitarimu be kreditoriaus sutikimo pakeisti šią solidarią prievolę į asmeninę vieno iš skolininkų prievolę (b.l. 12, CK 3.88 str. 1 d. 1 p. 6.116 str. 1 d., 3 d.) . Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtinus J. J. ir J. J. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtintas sutuoktinių, kaip skolininkų susitarimas, kuriuo pareiškėjai pakeitė prievolės prieš kreditorių AB SEB bankas pobūdį ir skolininką, negavę tam banko pritarimo, tuo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.116 straipsnio nuostatas.

Kolegija pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Pagal CK 3.66 str. 1 d., santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 str. nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kolegija konstatuoja, kad sprendime teisingai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.